Nevaisingumas mediciniškai apibūdinamas kaip negalėjimas turėti palikuonių ir pastoti per vienerius reguliarius lytinio gyvenimo metus.

Pasaulinės sveikatos organizacija nevaisingumą laiko liga, kuri gali būti dviejų formų - pirminis nevaisingumas, kai moteris niekada nebuvo pastojusi ir antrinis nevaisingumas, kai nėštumas buvo patirtas, neatsižvelgiant į jo baigtį.

Deja, tačiau su nevaisingumo gydymu susiduriantiems specialistams tenka matyti, kad nevaisingumo problemų turinčios poros ne tik išgyvena šį sutrikimą, patiria visuomenės spaudimą ar gailestį, bet ir susiduria su daugybe kitų neigiamų emocijų (nusivylimu, nepilnavertiškumu, nerimu, įtampa, depresijos apraiškomis) ir reiškinių (nusilpusia visuomenės reprodukcine funkcija, sumažėjusiais darbo resursais, padažnėjusiais konfliktais santykiuose).

Vienas iš svarbiausių klausimų, kylančių pacientams, - ką daryti susidūrus su nevaisingumo problemomis? Pirmiausia derėtų išsiaiškinti, kokios yra jo priežastys. Per daugybę praktikos metų specialistai įsitikinę, kad šio sutrikimo priežastys gali būti tiek įgimtos ar paveldimos, tiek įgytos (įvairios ligos, sutrikimai ir kt.) ar nulemtos išorinių veiksnių.

Statistikos duomenys rodo, kad net 80 proc. Dažniausiai nevaisingumas egzistuoja dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų, anatominių trukdžių.

Nevaisingumo priežasčių pasiskirstymas (procentais):

Žinome, kad nevaisingumo problemų kankinamos poros neretai būna arba jau praradusios viltį pastoti arba vis dar įnirtingai kovojančios ir sutinkančios išbandyti bet kokius siūlomus gydymo metodus.

Tiek nevaisingumas, tiek jį lydintys įvairūs sutrikimai ar patiriamos neigiamos emocijos itin trukdo šeimos (ar poros) gyvenimo kokybei ir yra itin skaudžios, tad išbandyti nevaisingumo gydymą Vilniuje, taikant akupunktūros procedūras, išties verta.

Taigi - medicinos tyrimais įrodyta, kad vyrų ir moterų nevaisingumo priežastys būna skirtingos.

Pasaulio veikatos organizacija (1979 m.) yra sudariusi ligų ir sutrikimų, kuriuos sėkmingai gydo akupunktūra, sąrašą.

Akupunktūros metu su adatomis stimuliuojami tam tikri žmogaus kūno taškai. Dažniausiai procedūra trunka iki 30 minučių ir yra taikoma 1-2 kartus per savaitę.

Nevaisingumo gydymas Vilniuje, pasitelkiant akupunktūros metodą, yra ne tik veiksmingas, bet ir duodantis puikių rezultatų. Pirmiausia, vos pabaigus procedūrą, pacientas pajunta atsipalaidavimą ir ramybę. Po kurio laiko jaučiamas ir fizinis pagerėjimas - nuslopintas skausmas, priešuždegiminiai simptomai, pagerėjusi kraujotaka, atsipalaidavęs raumenų tonusas.

Akupunktūros gydymas turi kelias taisykles, kurių reikia laikytis, kad būtų pasiekti norimi rezultatai. Antra, reikia iki 30 minučių gulėti arba sėdėti su adatomis. Adatos yra skirtingų parametrų, todėl jas individualiai parenka gydytojas, atsižvelgęs ir įvertinęs paciento amžių, kūno sudėjimą, sveikatos būklę.

Tad nevaisingumo (ir ne tik) problemas spręskite pasitelkdami natūralų, veiksmingą ir jokio kenksmingo poveikio nesukeliantį gydymo būdą - akupunktūrą. Tai tūkstantmečius skaičiuojanti kinų gyvenimo meno filosofija, kuri vertinga ir šiandien.

Vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome teikti diagnostikos bei gydymo paslaugas poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problema. „Baltijos Amerikos klinikos“ Vaisingumo centre taikomi patys moderniausi, pasaulyje gerai žinomi vaisingumo problemų diagnostikos ir gydymo metodai.

Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?

Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:

• moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau;
• moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė;
• žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.

Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.

Vaisingumo centre atliekamos konsultacijos ir tyrimai

Konsultacijos dėl nevaisingumo

Jos metu gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas bei galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus. Konsultuotis rekomenduojama tiek moteriai, tiek vyrui. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.

Kiaušintakių pratekamumo tyrimai

Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių. Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai ir, jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias - nuo medikamentinės ar chirurginės terapijos iki pagalbinio apvaisinimo.

Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma)

Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. Gauti rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas greitas ir neskausmingas, tačiau labai reikšmingas diagnostikos procese.

Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų

Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę.

Vaisingumo centre atliekamos procedūros

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji dažniausiai taikoma atvejais, kai pora, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturi visaverčių lytinių santykių arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis. Procedūra trumpa, nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai. Nors tai paprastesnis metodas nei apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), tam tikrais atvejais jis gali būti labai veiksmingas.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo. Procedūra atliekama keliais etapais - pirmiausia stimuliuojamos kiaušidės, tuomet atliekama folikulų (kiaušidžių) punkcija, apvaisinimas ir embrionų perkėlimas. Šis metodas taikomas visame pasaulyje ir pasižymi dideliu veiksmingumu.

Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI)

Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta. Procedūra yra sudėtinga bei reikalauja aukštų laboratorinių kompetencijų.

Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI)

PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama, kai ankstesnių ICSI bandymų metu embrionai arba neužsimezgė, arba buvo prastos kokybės. Pasirinkus fiziologiškai tinkamesnius spermatozoidus, padidėja tikimybė, kad embrionai vystysis sėkmingai.

Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA)

Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.

Embrionų šaldymas

„Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra „subraižoma”, nepažeidžiamos vidinės ląstelių struktūros. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo.

Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko.

Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike. 2008 m., po klinikoje atliktos vitrifikacijos ir atšildytų embrionų patalpinimo gimė pirmasis „vitrifikuotas“ kūdikis Lietuvoje.

Kiaušialąsčių šaldymas

Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.

Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET)

Procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai). Tinkamu moters ciklo metu, embrionas per ploną kateterį švelniai įvedamas į gimdą. Sėkmės tikimybė tokia pati, kaip ir perkeliant neužšaldytus embrionus, o pora gali pasirinkti tinkamiausią laiką nėštumui planuoti.

Blastocistų auginimas ir patalpinimas

Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe. Šis metodas ypač tinka atvejais, kai užsimezga keli kokybiški embrionai ir siekiama sumažinti embrionų perkėlimų skaičių.

Kiekviena pora - unikali, kaip ir jos kelias į tėvystę. Nevaisingumo gydymas - tai jautrus ir atsakingas procesas, kuris prasideda nuo nuoširdaus pokalbio ir abipusio pasitikėjimo. Su kiekviena pora dirbame individualiai, įsigilindami į jos situaciją, patirtį ir lūkesčius. Mūsų tikslas - ne tik taikyti pažangiausius gydymo metodus, bet ir būti šalia viso proceso metu.

Visame pasaulyje nepaliauja augti nevaisingų porų skaičius. Tokiu atveju svajojantiems apie būsimą tėvystę ir motinystę būtina kreiptis į specialistus. Pastarieji išskiria 7 pagrindines nevaisingumo priežastis.

1. Nepakankamas kiekis pilnaverčių spermatozoidų vyro spermoje arba sumažėjęs jų aktyvumas.
2. Imuninis nesuderinamumas.
3. Menstruacinio ciklo sutrikimai.
4. Jaunos kiaušialąstės (folikulo) formavimosi proceso sutrikimai.
5. Dominantinio folikulo brendimo sutrikimai.
6. Subrendęs dominantinis folikulas negali išsiveržti iš kiaušidės.
7. Kiaušintakių nepraeinamumas.

Jei porai nenustatoma nė viena iš aukščiau išvardytų nevaisingumo priežasčių, pastojimui gali trukdyti kiašialąstės subrendimo ir lytinių santykių neatitikimo laikas. Esmė tame, kad subrendusi kiaušialąstė gali laukti susitikimo su sprematozoidu nuo 12 valandų iki keleto dienų. Todėl čia daug reikšmės tenka veiksmų sinchronizacijai - susitikimą reikia „surengti“ tinkamiausiu laiku.

Dar viena nevaisingumo problema - tai dažni persileidimai. Jiems taip pat galima užkirsti kelią. Tačiau visų pirma būtina surasti juos sukeliančią priežastį. Moters vaisingumo savireguliacijos sistema nuolat vertina moters galimybę pastoti ir išnešioti kūdikį. Jei moters organizme esama sutrikimų, kurie gali trukdyti normaliai nėštumo eigai, organizmas pats pasirūpina, kad nėštumas nesivystytų.

Vyrų nevaisingumo priežasties beveik pusei pacientų nustatyti nepavyksta. Iš žinomų priežasčių dažnai pasitaiko lytinių takų infekcija, varikocelė (venų išsiplėtimas ant kapšelio). Svarbiausias tyrimas, atsakantis apie vyro vaisingumą, yra spermos tyrimas. Jei jis normalus, kiti tyrimai vaisingumo įvertinimui praktiškai nebereikalingi.

Kadangi beveik pusei vyrų su spermatozoidų gamybos sutrikimais priežastis lieka neaiški, gydymo vaistais galimybės yra ribotos. Suprantama, reikia gydyti vyrų lytinių takų infekcijas, iš kurių bene dažniausiai pasitaiko prostatos uždegimai.

Jei vyro nevaisingumo priežastis neaiški ir efektyvaus operacinio gydymo ar vaistų negalime rekomenduoti, spermos kokybę įmanoma pagerinti specialiomis terpėmis. Jų poveikyje sukoncentruojami geriausiai judrūs spermatozoidai ir įvedami moteriai tiesiai į gimdą. Mediciniškai tai vadinama intrauterinine inseminacija (IUI).

Šios procedūros efektyvumas nėra didelis - literatūroje nurodoma, jog jis yra 12-17 proc. Sunkiais spermatozoidų gamybos sutrikimų atvejais, kai jų spermoje yra labai mažai, šeimai galima padėti tik atliekant intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI). Tai vienas iš dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje metodų, kai spermatozoidas, naudojantis sudėtingu mikroskopu su specialiais priedais, įvedamas tiesiai į moters lytinę ląstelę (kiaušialąstę). Vėliau apvaisinta kiaušialąstė įvedama tiesiai moteriai į gimdą. Metodo efektyvumą įvairios pasaulio klinikos nurodo labai skirtingą - 22-35 proc..

Labai sunkus vyro vaisingumo sutrikimas yra tais atvejais, kai spermoje iš viso nerandama spermatozoidų. Jei to sutrikimo nenulemia genetinės priežastys, galima bandyti gauti spermatozoidų tiesiai iš sėklidės audinio. Dažniausiai sėklidės audinys paimamas per ploną adatą (taikoma TESA procedūra).

Juokaujama, jog vyrai negali būti nevaisingi, nes negali gimdyti. Kiek moterų iš savo sutuoktinių girdėjo (ir dabar dar dažnai išgirsta) - „tu išsitirk, jei paaiškės, jog esi sveika, galėsiu ir aš nueiti“. Jei yra pakitimų, paprastai vyrai tolesniam tyrimui nukreipiami pas urologą. Jei reikia, atliekami kiti tyrimai. Svarbiausias tyrimas, galintis atsakyti apie vyro vaisingumą, yra spermos tyrimas. Normalūs šio tyrimo rodikliai patvirtina vyro vaisingumą, bet spermatozoidų skaičiaus, judrumo, formos pakitimai rodo tik sumažėjusį savaiminio pastojimo šansą. Ypač tai svarbu suprasti šeimoms, kurios jau turi vieną ar daugiau vaikų, bet moteris, nevengdama nėštumo, negali vėl pastoti (antrinis nevaisingumas).

Bent pusei pacientų spermatogenezės sutrikimo priežastys nėra žinomos. Moksliniais tyrimais gauti duomenys patvirtina, jog rūkančių vyrų spermos kokybė yra blogesnė nei nerūkančių ir, atrodo, yra ryšys su rūkymo trukme bei kasdien sutraukiamų cigarečių skaičiumi. Taip pat įrodyta, jog kasdien vartojančių alkoholį kai kurie spermos rodikliai pakinta.

Daliai pacientų įmanoma išvengti nevaisingumo, jei pediatrai ir berniukų mamos atkreiptų dėmesį, ar jų abi sėklidės yra kapšelyje (tai ypač patogu padaryti maudant), laiku būtų diagnozuojamas ir gydomas kriptorchizmas (nenusileidusios sėklidės). Jei medikai dažniau apžiūrėtų paauglių ir jaunuolių sėklides, būtų laiku pastebėti didesni kapšelio venų išsiplėtimai, tos pusės sėklidės tūrio mažėjimas, laiku operuojama varikocelė. Laiku gydomos šlapimo ir lytinių takų infekcijos gali padėti išvengti latakų, kuriais spermatozoidai iš sėklidžių patenka į spermą jos išsiliejimo metu, užakimo.

Jei jaunam vyrui diagnozuojama piktybinė liga ir planuojama chemoterapija, reikėtų rekomenduoti jiems užsišaldyti spermos pavyzdį, nes po tokio gydymo vyras gali likti nevaisingas.

Tik nedidelę dalį pacientų įmanoma efektyviai gydyti vaistais - tiems, kuriems yra hormonų pusiausvyros sutrikimai, infekcijos. Kai kurie pacientai operuojami, dažniausiai dėl išsiplėtusių kapšelio venų. Atsiradus pagalbinio apvaisinimo metodams, vyrų nevaisingumo gydyme įvyko perversmas. Absoliutaus vyrų nevaisingumo atvejų liko labai nedaug: kai kurios genetinės ligos, sunkus sėklidžių pakenkimas dėl buvusių ligų ar gydymų, kai sėklidės audinyje nepavyksta aptikti spermatozoidų. Dažnai medikamentinio ar chirurginio vyrų nevaisingumo gydymo metodai naudojami kartu su šiuolaikinėmis pagalbinio apvaisinimo procedūromis - intrauterinine inseminacija, apvaisinimu mėgintuvėlyje.

Netgi tais atvejais, kai spermoje nėra spermatozoidų, juos dažnai įmanoma gauti iš sėklidės ir panaudoti moters kiaušialąstėms apvaisinti.

Nevaisingumas - tai nesugebėjimas pastoti po 12 mėnesių reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos priemonių. Tai jautri ir sudėtinga problema, kuri paveikia milijonus porų visame pasaulyje. Nevaisingumas gali būti susijęs tiek su vyrais, tiek su moterimis, arba su abiejų partnerių sveikatos būkle. Tiksli diagnostika yra pagrindinis žingsnis siekiant nustatyti nevaisingumo priežastis. Nevaisingumo gydymas priklauso nuo jo priežasties.

Nevaisingumas dažnai sukelia emocinį stresą, todėl svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine būkle. Jei bandote pastoti ilgiau nei 12 mėnesių (arba 6 mėnesius, jei esate vyresni nei 35 metų), rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Nevaisingumas - tai sudėtingas, tačiau išsprendžiamas iššūkis. Šiuolaikinės medicinos pažanga suteikia daugybę galimybių poroms įgyvendinti savo svajonę apie šeimą.

Nevaisingumas - nuolat didėjanti problema, su kuria susiduria net ketvirtadalis visų vaisingo amžiaus porų. Vyrų nevaisingumas sudaro net iki 50 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijęs su spermos kiekio ir kokybės pakitimais. Daugeliu atveju galima taikyti gydymą, kuris pagerina spermos kokybę.

Dažnai vyrai klaidingai mano, kad didelis sekso metu išsiskiriančios spermos kiekis automatiškai reiškia, kad ji - puikios kokybės, tačiau tai nėra tiesa. Jau ilgą laiką vyrų spermos kokybė ir vaisingumas prastėja. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad per 45 metus vidutinis spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo net 51,6 %: 1973 m. viename vyro spermos mililitre vidutiniškai būdavo 101 mln. spermatozoidų, tuo tarpu 2018 m.

Moksliniais tyrimais nustatytas vyro nevaisingumo ir bendros sveikatos būklės ryšys. Sveikatos sutrikimai ir ligos: viena dažniausių vyrų nevaisingumo priežasčių yra varikocelė. Spermos kokybė gali būti netinkama apvaisinimui ir dėl nenusileidusių sėklidžių, nevykstančios spermatozoidų gamybos sėklidėse, anksčiau sirgtų kai kurių infekcinių ligų, sėklidžių vėžio, kai taikoma chemoterapija ir kitų priežasčių.

Amžius: vyro galimybės susilaukti kūdikio (nors ir ne taip stipriai, kaip moters) mažėja su jo amžiumi. Jeigu vyras yra vyresnis nei 40 m., porai gali būti sunkiau pastoti, ypač jeigu ir moteris yra vyresnė.

Aplinkos veiksniai: spermą neigiamai veikia ir oro bei aplinkos užterštumas parabenais, polichlorintais bifenilais, pesticidais, plastiko gamyboje naudojamais Bisfenoliu A (BPA) ir ftalatais, plastiko irimo komponentu - mikroplastiku. Mikroplastikas gali nulemti įvairius endokrininius sutrikimus, tuo pačiu ir vyrų bei moterų vaisingumo sutrikimus. Dėl savo specifinės struktūros dalis mikroplastikų vyrų organizme sąveikauja su lytinių hormonų receptoriais, jungiasi prie jų.

Neaiškios kilmės priežastys: deja, kartais nepavyksta nustatyti tikslios nevaisingumo priežasties.

Jei reguliarų lytinį gyvenimą turinčiai porai, nenaudojant kontracepcijos priemonių, per metus laiko nepavyksta pastoti (ar per pusę metų, jei partnerei daugiau nei 35 metai), rekomenduojamas poros ištyrimas. Vyro nevaisingumo priežasčių ištyrimą rekomenduojame pradėti nuo spermogramos tyrimo.

Klinikinė apžiūra: įvertinamas kūno sudėjimas, ar nėra brendimo sutrikimų, padidėjusios krūtinės liaukos ir kitų anomalijų, leidžiančių įtarti hormonų disbalansą. Echoskopijos tyrimas: echoskopijos tyrimo metu įvertinama sėklidžių struktūra, dydis ir kt. Spermograma: tyrimo metu įvertinama vyrų spermos kokybė, jos parametrai, galimi nukrypimai nuo normų, pateikiamos tolimesnės rekomendacijos.

Kiekvienos nevaisingos poros gydymas yra individualus. Diagnozavus vyro nevaisingumo priežastį, sprendžiama, kokiu būdu įmanoma ją pašalinti. Spermos kokybei ir vyrų vaisingumui teigiamą įtaką turi sveika subalansuota mityba, svorio mažinimas, didesnis fizinis aktyvumas ir judrumas, rūkymo atsisakymas ir saikingas alkoholio, kofeino vartojimas.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad dalis lubrikantų mažina spermatozoidų gyvybingumą bei judrumą, sutrikdo judėjimą moters lyties organais.

Su nevaisingumu susidūrusioms poroms taip pat teikiamos medicininės akupunktūros procedūros. Akupunktūros poveikis vaisingumui įrodytas moksliniais tyrimais. Remiantis jų duomenimis, akupunktūros naudojimas kartu su medicininėmis pagalbinio apvaisinimo procedūromis turi reikšmingą teigiamą poveikį pastojimų dažniui. Akupunktūra veikia vaisingumui svarbių hormonų išsiskyrimą, taip pagerindama reprodukcinių organų funkciją. Akupunktūros terapija taip pat sėkmingai slopina streso hormonų išsiskyrimą, simpatinę nervų sistemą, kuriai suaktyvėjus, neveikia parasimpatinė nervų sistema, apimanti ir reprodukcinę funkciją. Akupunktūra taip pat gali padėti pagerinti spermos kokybę.

Viena iš dažniausių vyrų nevaisingumo priežasčių yra varikocelė. Apie 15-20 procentų vyrų nustatoma varikocelė - tai venų išsiplėtimas, dažniausiai aptinkamas kairiajame, tačiau galintis būti ir dešiniajame ar abiejuose kapšeliuose. Nedidelis pjūvis ir nesudėtinga urologinė operacija - varikocelektomija, kurios metu naudojamas galingas mikroskopas ir pašalinamos kapšelio venos, gali ženkliai pagerinti spermos kokybę ir padidinti galimybę susilaukti kūdikio. Medicinos centruose „Northway“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atliekama pažangi mikroskopinė varikocelės pašalinimo operacija, pasaulyje pripažįstama auksiniu šios ligos gydymo standartu ir leidžianti pasiekti itin gerų rezultatų.

Jeigu spermatogenezės pakitimai yra neaiškios kilmės, dėl gydymo sprendžiama pagal nevaisingumo trukmę, pakitimų laipsnį, poros amžių ir kitus veiksnius.

Intrauterininė inseminacija (IUI). Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). ICSI (intracitoplazminė spermatozoido injekcija). TESA arba mikroskopinė TESE procedūra. TESA - tai mikrochirurginė procedūra, kai iš sėklidžių paimami sėkliniai latakėliai ir juose ieškoma spermatozoidų. Mikroskopinė TESE - tai procedūra, kai atsargiai atidengus sėklidės dangalus, mikroskopu ieškoma spermatozoidų, kurių nėra niekur kitur. Net ir vienas rastas spermatozoidas gali būti panaudotas kiaušialąstės apvaisinimui.

Kasmet į specialistus kreipiasi vis daugiau vaikų negalinčių susilaukti porų. Dauguma jų patiria didžiulį stresą, įtampą, ir net aplinkinių spaudimą. Giminaičių ir artimųjų klausimai, apie tai, kada pagaliau susilauks vaikų, jiems tarsi dūris į paširdžius, o depresija - dažnas nevaisingų porų palydovas.

Nevaisingumas yra įvairių susirgimų ar būklių pasekmė. Kaip teigia dr. P. Boyle, vienas iš nevaisingumo gydymo NPT metodu lyderių Europoje: „Nevaisingumas nėra diagnozė bet dažnai keleto atskirų sveikatos sutrikimų išraiška, kuriuos nustačius ir pritaikius teisingą gydymą, galima atstatyti normalią vaisingumo funkciją. Tai nėra ūmus susirgimas, todėl klaidinga taikyti trumpalaikes medicinines intervencijas (tokias kaip PAB) ligos, kurios „prigimtis“ yra lėtinė, pašalinimui ir ligonio būklės pagerinimui“. Prof. Robert Winston vienas iš Jungtinės Karalystės (JK) dirbtinio apvaisinimo pradininkų, daugiau kaip 40 metų dirbantis šioje srityje, 2015 m. išleistoje knygoje vaisingumo sutrikimų turintiems tėvams „The essential fertility guide“ rašo: „Labai svarbu suvokti, jog nevaisingumas yra tik simptomas, jog kažkas yra blogai. Tai ne liga, bet dažniausiai jos rezultatas“. Vaisingumo sutrikimai gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Bendriausia prasme, veiksniai, neigiamai veikiantys vaisingumą yra susiję su išorine aplinka ir gyvenimo būdu. Plačiau apie tai rašoma D. Serapino straipsnyje „Genetinių ir egzogeninių veiksnių įtaka vaisingumui” . Todėl kalbant apie pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo taikymą iškyla esminis klausimas - ar pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas gali būti laikomas gydymu. JK Nacionalinio sveikatos priežiūros ir kompetencijų institute parengtose gairėse „Vaisingumo vertinimas ir vaisingumo problemų turinčių asmenų gydymas“ (šių gairių pagrindu parengtos ir mūsų šalyje naudojama PA metodika) teigiama, jog „nustačius diagnozę, nevaisingumo gydymui taikomi trys pagrindiniai būdai: 1) medikamentinis gydymas siekiant atstatyti vaisingumą (pvz., preparatų naudojimas siekiant paskatinti ovuliaciją); 2) chirurginis gydymas siekiant atstatyti vaisingumą (pvz., laparoskopijos keliu šalinant endometriozės židinius); 3) pagalbinio apvaisinimo būdai (PAB) <…>susiję su pastojimu dėl kitokių, nei lytiniai santykiai, būdų. Akivaizdu, jog pirmieji du nevaisingumo gydymo būdai, minimi gairėse, gali baigtis išgijimu ir vaisingumo funkcijos atstatymu, tačiau trečiasis - PAB - to nesiekia. Tai yra intervencija, apeinanti sutrikusią funkciją, bet ne gydymo būdas. Pvz., vyro nevaisingumas nėra išgydomas, jeigu jo žmona ar partnerė yra apvaisinama donoro sperma. Dirbtinis apvaisinimas - tai pagalba nevaisingoms šeimoms. Yra įvairūs dirbtinio apvaisinimo būdai, kurių moralumas yra skirtingas. Kad dirbtinis apvaisinimas būtų moralus ir etiškas, jis turi būti tik pagalba santuokiniam lytiniam aktui.

tags: #lasai #nuo #vaisingumo #sutrikimu

• Lavinamosios knygos 3+ metams
• Maxi-Cosi Citi automobilinę kėdutę
• Kiaušidžių cistų priežastys
• Greipfrutų sėklų ekstraktas nėštumo metu
• Nėštumo ir vaisiaus vystymosi rizika