Nuo seno laikytasi prietaro, kad naujagimį galima parodyti svetimiems žmonėms tik šiam sulaukus 1-2 mėn. amžiaus, priešingu atveju kūdikį gali „bloga akis nužiūrėti“. Vis dėlto šis prietaras buvo sugalvotas ne atsitiktinai - tais laikais, kai dar nebuvo antibiotikų ir skiepų nuo užkrečiamų ligų, o kūdikių mirštamumas buvo gana didelis, atidėtos lankynos saugojo gimdyvę ir kūdikį nuo galimos infekcijos.
Manoma, kad naujagimis gauna iš mamos „imuninę atmintį“, kuri saugo jį maždaug pusę metų. Kūdikio imunitetui labai svarbus ir mamos pienas, su kuriuo perduodamos gerosios bakterijos, antikūnai, fermentai ir hormonai, kurie veikia kaip natūralus skiepas nuo ligas sukeliančių bakterijų ir virusų.
Nepamiršite ir mamos. Kad ir kaip norėtųsi pamatyti naująjį šeimos narį, reikėtų pagalvoti ir apie jo mamą - galbūt gimdymas buvo sunkus ir jai reikia laiko fiziškai ir emociškai sustiprėti. Be to, pogimdyminiu laikotarpiu moteris būna gerokai jautresnė ir pažeidžiamesnė, tad būtina atsižvelgti ir į jos savijautą.
Atidėti lankynas rekomenduojama ir tuo atveju, jei mažylis gimė neišnešiotas ar turi sveikatos problemų. Lankymo laiką gali pakoreguoti ir šaltuoju metų laiku išaugę virusiniai susirgimai, gripo epidemijos.
„Nereikėtų pas naujagimį eiti, jei sergate bet kokia infekcine liga, pavyzdžiui, kosite, sloguojate, turite lūpų pūslelinę ar akių uždegimą. Jei neseniai sirgote, taip pat reiktų palaukti savaitę, po persirgto COVID-19 - bent 2 savaites ir tik tada galima lankyti kūdikį“, - pataria vaistininkė.
Atidėti lankynas reikėtų ir tuo atveju, kai virusinėmis infekcijomis sergančių žmonių yra artimoje aplinkoje - atnešti virusų ar bakterijų galima ir nejaučiant jokių susirgimo simptomų. Jei apsilankymo negalima nukelti, tokiu atveju reikėtų užsidėti medicininę kaukę ir laikytis higienos reikalavimų.
Taip pat nerekomenduojama pas naujagimį vestis darželį lankančių vaikų.
Higienos svarba
Tinkama kūdikio higiena yra vienas iš svarbiausių dalykų, užtikrinant mažylio sveikatą ir komfortą. Viena iš pagrindinių kasdienių higienos procedūrų - tai kūdikio užpakaliuko prausimas. Kadangi kūdikio oda yra itin jautri ir linkusi į dirginimą, būtina žinoti, kaip teisingai atlikti šią procedūrą. Netinkama higiena gali paskatinti bėrimų atsiradimą, iššutimus ar net infekcijas, todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio švaros užtikrinimui. Be to, tinkama priežiūra priklauso ne tik nuo prausimo dažnumo ar naudojamų priemonių, bet ir nuo kūdikio lyties, kadangi berniukų ir mergaičių intymios srities priežiūra šiek tiek skiriasi.
Kaip prausti kūdikio užpakaliuką? Pirmiausia turite pasiruošti. Reikia pasiraitoti rankoves, nusiimti nuo rankų žiedus ir laikrodžius bei sureguliuoti tekančio vandens temperatūrą. Taip pat paruoškite vystymo stalą, kad viską turėtumėte po ranka. Paguldykite kūdikį ir nuimkite nešvarias sauskelnes, o tuomet keliaukite prie kriauklės ar į vonią. Kūdikį patogiausia laikyti kaire ranka, o prausti dešine. Prausiant berniuką laikykite jį veidu žemyn. Paimkite kūdikį taip, kad jo krūtinė gulėtų per dilbį, o kairės rankos pirštais laikykite jo petį. Kaip bebūtų keista, bet kabėdamas tokioje pozoje mažylis nepatiria nė menkiausio diskomforto. O prausiant mergaitę, jos nugarą galite atremti ant dilbio, kad galvytė būtų ant alkūnės linkio, o pirštais prilaikyti jos kairę šlaunį. Ši padėtis leidžia ne tik saugiai laikyti kūdikį, bet ir laisvai prieiti prie makšties ir užpakaliuko. Mergaitę reikia prausti tik iš priekio į galą, t.y. nuo makšties link užpakaliuko, kad į makštį nepatektų bakterijos.
Nuplaukite kūdikį, švelniais judesiais iš viršaus į apačią braukdami vandenį delnu, atsargiai nuvalydami nuo odos nešvarumus. Ypač svarbu nuplauti visas odos raukšleles, kuriose gali kauptis nešvarumai ir sukelti dirginimą. Nenaudokite muilo, nebent tai būtina. Be to, prausiant mergaitę nereikia „trinti“ lytinių organų, nes galite pažeisti gleivinę, kuri apsaugo lytinius organus. Po plovimo reikia švelniai nusausinkite kūdikio odą. Pirmiausia apvyniokite vystyklą ant apatinės kūdikio kūno dalies ir perkelkite jį ant vystymo stalo. Tada kruopščiai nuvalykite lytinius organus, kirkšnis, sėdmenis ir raukšleles. Tuomet patepkite odelę specialiomis kūno priežiūros priemonėmis, kurios apsaugo jautrią kūdikio odelę nuo sudirgimo. O tuomet būtų gerai leisti kūdikio odelei pakvėpuoti, bent 5-10 minučių prieš uždedant švarias sauskelnes.
Atminkite, kūdikiai dažniausiai tuštinasi po kiekvieno maitinimo arba jo metu. Todėl keisti sauskelnes prieš pat maitinimą, ko gero, bus bergždžias reikalas.
Dažniausios klaidos ir tinkamos priemonės
Dažnos klaidos, kurias daro tėvai:
- Prausimas drėgnomis servetėlėmis. Servetėlės pravers pasivaikščiojimų metu, keliaujant ar staiga dingus vandeniui namuose. Tačiau negalite reguliariai naudoti drėgnų servetėlių vietoje prausimo vandeniu.
- Per daug kruopštus prausimas. Turite suprasti, kad persistengti su higienos procedūromis taip pat yra pakankamai pavojinga. Nereikia kiekvieną kartą naudoti muilo ar prausiklio, jei nereikia nuplauti išmatų ar kitų nešvarumų - taip galite išsausinti odą ir “nuplauti” natūralią jos apsaugą.
- Kūdikių priežiūrai naudoja higienos priemones skirtas suaugusiems. Suaugusiesiems skirti produktai yra pernelyg šiurkštūs gležnai kūdikių odai. Po tokių priemonių naudojimo mažylio oda gali parausti ar atsirasti bėrimai.
Higienos priemonės kūdikiams: Renkantis higienos priemones kūdikio priežiūrai, itin svarbu rinktis švelnias ir hipoalergines priemones, kurios nepažeistų jautrios kūdikio odos. Naujagimių ir kūdikio oda yra daug jautresnė nei suaugusiųjų, todėl reikėtų vengti priemonių, turinčių alkoholio, sintetinių kvapiklių ir dažiklių. Kūdikio odai labiausiai tinka švelnios, dermatologiškai patikrintos priemonės, praturtintos natūraliais ingredientais, tokiais kaip alavijas, ramunėlių ekstraktas ar pantenolis, kurie padeda nuraminti ir apsaugoti odą.
Svarbu pasirinkti specialiai kūdikiams skirtą švelnų prausiklį ar valomąjį losjoną. Geriausia, kai šios priemonės yra neutralaus pH, kad nebūtų išbalansuotas odos natūralus apsauginis barjeras. Po kiekvieno prausimo svarbu gerai nusausinti kūdikio odą ir, jei reikia, naudoti natūralių aliejų pagrindu pagamintą kremą nuo iššutimų. Tai padės išvengti odos sudirginimų, kurie dažnai atsiranda dėl drėgmės kaupimosi sauskelnėse. Tinkamai prižiūrima oda yra mažiau linkusi į paraudimus ir uždegimus, todėl reikėtų vengti agresyvių priemonių ir dažniau leisti odai kvėpuoti.
Kokių ingredientų ieškoti priemonių sudėtyje? Renkantis kosmetiką vaikams, būtina atkreipti dėmesį į sudėtį ir ieškoti tokių ingredientų, kurie būtų saugūs ir švelnūs jautriai kūdikio odai. Pirmiausia, vertėtų rinktis vaikišką kosmetiką, praturtintą natūraliais ingredientais, tokiais kaip alavijo ekstraktas, kuris turi drėkinančių ir raminančių savybių, bei ramunėlių ekstraktas, kuris yra naudingas dėl priešuždegiminio ir raminančio poveikio. Pantenolis taip pat yra naudingas ingredientas, nes jis padeda atkurti odos barjerą ir skatina gijimą. Taip pat gerai, jei naudojamos priemonės praturtintos vitaminu E, kadangi pastarasis veikia kaip antioksidantas ir saugo odą nuo išorinių aplinkos veiksnių. O kosmetika mergaitėms, skirta intymios higienos priežiūrai turėtų būti su pieno rūgštimi, kuri palaiko tinkamą terpę intymioje zonoje. Priemonių sudėtyje neturėtų būti alkoholio, parabenų, sintetinių kvapiklių ir dažiklių, kurie gali sudirginti odą ir sukelti alergines reakcijas. Saugiausi produktai yra tie, kurie pažymėti kaip dermatologiškai patikrinti ir yra be dirginančių medžiagų.
Rekomendacijos tėveliams
Kiekvieną kartą keisdami sauskelnes nuplaukite kūdikio odą po švariu, tekančiu vandeniu. Tačiau svarbu iš anksto sureguliuoti vandens temperatūrą, kad išvengtumėte diskomforto. Optimalus variantas yra 36-37 laipsniai. Prieš procedūrą būtinai nusiplaukite rankas su muilu. Taip pat paruoškite reikiamas priemones: minkštą rankšluostį, prausiklį, jei tokio reikia, naujas sauskelnes, pudrą ar kremą nuo iššutimų. Pasiruošti iš anksto yra išties geras pasirinkimas, todėl kad su šlapiu kūdikiu ant rankų sunku greitai surasti reikiamus daiktus ir paruošti pervystymo stalą.
Po prausimo švelniai nusausinkite kūdikio odą minkštu rankšluosčiu, venkite trinamųjų judesių. Be to, svarbu naudoti tik natūralius audinius. Tada leiskite kūnui visiškai išdžiūti (leiskite kūdikiui šiek tiek pabūti be sauskelnių). Tuomet švelniai patepkite kūdikio odelę specialiu kremu ar aliejumi, paskirstydami produktą lengvais masažuojamaisiais judesiais. Šias priemones geriausia tepti reguliariai, nelaukiant kol atsiras odos paraudimas ar sudirgimas. Sauskelnių zonai geriau naudoti specialų kremą ar pudrą nuo iššutimų. Na ir svarbiausia: kūdikių priežiūrai nenaudokite suaugusiųjų kosmetikos, kad išvengtumėte alergijos ir kitų neigiamų reakcijų. Mažylių odos priežiūrai turėtų būti naudojama speciali kosmetika vaikams.
Kaip laikyti naujagimį?
Šiuo gyvenimo tarpsniu tai yra pačios trapiausios naujagimio kūno dalys. Galva yra gana sunki, o kaklo raumenys nėra pakankamai išvystyti, todėl reikalingas tinkamas prilaikymas. Naujagimiui augant galvos bei kaklo kontrolė gerėja, tačiau prilaikymas bus reikalingas beveik iki 3-4 mėnesių, su amžiumi pamažu mažinant atramą.
- Lopšio padėtis (laikymas glėbyje). Taip vienas patogiausių ir geriausių būdų laikyti naujagimį. Mažylis laikomas horizontaliai, krūtinės lygyje, viena ranka prilaiko mažylio nugarą bei sėdmenis, o kita ranka prilaiko kaklą bei galvą, alkūnės linkyje (labai tinka maitinimui bei odos prie odos kontaktui ("kengūros" metodui)).
- Laikymas prie pečių. Naujagimis pakeliamas vertikaliai prie peties, viena ranka prilaikoma kūdikio galva ir kaklas, o kita - užpakaliukas. Šioje padėtyje naujagimis ilsisi prigludęs prie jūsų (gera padėtis kūdikiui nuraminti, nes girdimas jūsų širdies plakimas ramina).
- Laikymas veido prieš veidą. Ši laikymo padėtis rekomenduojama, kai norite bendrauti su kūdikiu. Norėdami laikyti naujagimį „veido į veidą“ padėtyje, vieną ranką pakiškite po kūdikio galva ir kaklu, o kitą - po kūdikio nugara. Laikykite mažylį tiesiai priešais save, šiek tiek žemiau savo krūtinės. (labiau tinka šiek tiek vyresniems kūdikiams, kurie jau pradeda daugiau reaguoti į aplinką).
- Laikymas ant pilvuko. Tai laikymo padėtis, kai naujagimio pilvas remiasi į jūsų rankas. Paguldykite kūdikį pilvuku žemyn ant savo dilbio, galvą - ant alkūnės, kojos gulės ties delnu. Tai lengva laikymo padėtis, leidžianti kūdikiui po maitinimo atsirūgti ar atsikratyti dujų.
- Futbolio kamuolio laikymas. Mažylis paguldomas nugara ant jūsų rankos dilbio, ta pati ranka delnu prilaiko galvą ir kaklą. Laikanti ranka yra priglausta prie jūsų šono. Jei reikia - kita ranka papildomai prilaikome kūdikį ties galva ar kūnu.
Oda prie odos kontaktas
Oda prie odos kontaktas tarp mamos ar tėčio ir kūdikio, siekiant padėti per anksti gimusiems kūdikiams, buvo pradėtas taikyti Kolumbijoje, nes šalyje nebuvo pakankamai inkubatorių. Šis kontaktas kartais dar vadinamas kengūros metodu, nes yra panašus į tai, kaip kengūros savo vaikus nešioja kuo arčiau savęs, sterblėse. Be to, Pietų Amerikos mamos indėnės iki šiol nuo pat gimimo kūdikius nešiojasi kartu. Jie patiria nuolatinį fizinį kontaktą 24 val. per parą. Tokie vaikai retai verkia, jų nekamuoja pilvo diegliai, jie yra ramūs ir atsipalaidavę. Dar daugiau, mamos, nešiojančios mažylius ant rankų ar ant nugaros, visada žino, kada jie nori šlapintis ar tuštintis.
Dar negimęs vaisius auga motinos įsčiose. Po gimimo gimdos ir placentos funkcijas perima mamos kūnas ir krūtys ir taip suteikia kūdikiui šilumą, apsaugą ir maitinimą. Kūdikio ir mamos kontaktas oda prie odos yra būtent ta vieta, kur vienoje vietoje patenkinami visi naujagimio poreikiai. Tai galioja visiems žinduoliams. Tokią praktiką galime išvysti gyvūnų pasaulyje, kuriame vos gimę jaunikliai visuomet yra kuo arčiau motinos oda prie odos ar kailis prie kailio. Odos kontakto su motina neturėjimas, pasak dr. Nilso Bergmano (oda prie odos kontakto tyrinėtojo, kangaroomothercare.com), lemia ne tik neigiamą kūdikio elgesį, bet ir jo patiriamą patologinę psichologinio streso būklę. Kaip ir kitų žinduolių jaunikliai, savo natūralios aplinkos netekę žmogaus kūdikiai reaguoja protestu ir neviltimi. Protestuodamas - verkdamas - kūdikis intensyviai bando susigrąžinti sau tinkamą aplinką - mamą. Jei nepavyksta, pervargęs kūdikis liaujasi verkęs. Jis nugrimzta į neviltį - nurimsta, siekdamas tausoti energijos likučius, ir susikoncentruoja į išlikimą. Dėl to krinta jo kūno temperatūra, sulėtėja širdies ritmas, sulėtėja medžiagų apykaita, be to, išsiskiria didelis streso hormonų kiekis, nes atskirtas nuo motinos kūdikis išgyvena stresą.
„Mažasis žmogutis pirmą kartą kontaktuoja su aplinka per odą. Per ją jis gauna pirmuosius svarbius savo gyvenimo įspūdžius: pajunta šilumą ir šaltį, minkštumą ir kietumą. Sveiką naujagimį ramina prisilietimas prie odos: jis nurimsta paimtas ant rankų ir galėdamas priglusti prie šilto mamos kūno.
Ištirta, kad artimas fizinis kontaktas su mama gali padėti stabilizuoti prieš laiką gimusio kūdikio širdies ritmą, temperatūrą, kvėpavimą, nes tokiems naujagimiams neretai sunku patiems koordinuoti kvėpavimą ir širdies ritmą. Motinos krūtinės sritis yra šiltesnė nei kitos kūno vietos, ji saugo kūdikį nuo atvėsimo. Įdomu tai, kad motinos krūtinės srities temperatūra gali labai greitai pakilti, o kūdikiui sušilus, atvėsti. Mažyliui atvėsus, krūtinės temperatūra vėl pradeda kilti. Temperatūra per 2 min. gali pakilti net 2 °C (mommypotamus.com).
Kūdikio ir motinos kontaktas visą parą ir maitinimas pagal poreikį naudingiausias smegenų vystymui. Per pirmas aštuonias žmogaus gyvenimo savaites odos kontaktas yra svarbiausias smegenų vystymą stimuliuojantis veiksnys. Nuolatinis fizinis kontaktas yra būtina sąlyga norint, kad tinkamai susiformuotų esminės smegenų struktūros (medscape.com). Kiti svarbūs smegenis stimuliuojantys veiksniai yra akių kontaktas ir fizinis poreikis būti tėvų nešiojamam.
Kartais kūdikiams tenka išgyventi skausmingas procedūras ar stresines situacijas.
Valanda po gimdymo dažnai vadinama „auksine valanda“, nes būtent šiuo laikotarpiu tarp mamos ir kūdikio lengviausiai užsimezga stiprus ryšys. Vienas svarbiausių veiksnių yra oksitocinas, dar vadinamas meilės hormonu. Uždėjus nuogą kūdikį ant motinos krūtinės šio hormono išsiskiria daugiau nei gimdymo metu. Odoje esančios prakaito liaukos išskiria tirštą, riebų prakaitą - veikiant bakterijoms jis suteikia kūnui specifinį kvapą.
Tyrimais nustatyta, kad oda prie odos kontaktas mažiausiai tris valandas per dieną gali net 43 proc.
Oda prie odos kontaktas kūdikiams padeda ne tik lengviau užmigti, bet ir ilgiau išmiegoti. Nustatyta, kad prieš laiką gimę kūdikiai, kuriems taikomas vadinamasis kengūros metodas, ilgiau miega, priauga daugiau svorio, tampa judresni ir greičiau išrašomi iš ligoninės. Apklausos rodo, kad 82 proc.
Tinkamas kūdikio virškinimo procesas visiškai priklauso nuo jo buvimo kartu su motina. Oda prie odos kontaktas padeda subręsti mažylio virškinimo sistemai (scienceandsensibility.org). Jei vaikas po maitinimo atskiriamas nuo motinos, išauga jo išskiriamų streso hormonų lygis.
Kūdikiai, kurie tuoj po gimimo patiria oda prie odos kontaktą, linkę greičiau išmokti žįsti motinos pieną.
Tyrimais (psichika.eu) įrodyta, kad motinų stresą po gimdymo numalšinti padeda būtent odos kontaktas su kūdikiu. Galimybė tuoj po gimdymo apkabinti, sušildyti, užuosti, bučiuoti, maitinti savo kūdikį stimuliuoja hormonus, kurie sustiprina motinišką elgesį ir gerą mamos savijautą. Pasak tyrėjų, vietoj medikamentų depresijos po gimdymo kamuojamai mamai kaip alternatyvi terapija galėtų būti taikomas oda prie odos kontaktas su savo kūdikiu.
Saugus naujagimio parvežimas namo ir pirmosios dienos
Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių (ypač, jeigu tai pirmagimis). Viena pirmųjų savarankiškų tėvų užduočių yra saugus naujagimio parsivežimas namo. Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia įregistruoti vaiko gimimą internetu.
Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse, t.y.
Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas (t.y.
Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).
Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Išsamiau apie naujagimio atpylimus skaitykite: Kūdikis atpila. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laikymą ir kt.
Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių.
Pavyzdžiui, naujagimį gali išberti spuogeliais, jis gali netekti svorio ir panašiai.
Naujagimiai miega didžiąją paros dalį -6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą, t.y.
Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.
Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.
Kaip elgtis gimus kūdikiui?
Kambario temperatūra ir apranga
Ar teko kam matyti vasarą kūdikėlį dailiame meškučio kombinezone? O apklotą merino vilnos apklotu, nes toks gaminys neleidžia sukaisti ir sušalti esant net +25 laipsniams? Bet meilė yra meilė. Norime ja apsupti, apčiūčiuoti ir saugoti mažuosius nuo visko - vėjo, ligų, šalčio, nesėkmių tad giliai širdyje vildamiesi, kad kaldrytė ar išmegztas dekutis apsaugos mūsų didžiausiąjį turtą nuo visų negandų, uoliai klojam, maturuojam ir sergime. Anaiptol, nežiūrint noro viską užkloti ir sukurti mamos pilvelio šilumą šioje žemėje, kūdikiams perkaitimas ypač pavojingas - per šilta miego aplinka kūdikiui yra vienas iš SKMS (staigios kūdikių mirties sindromas) rizikos faktorių. Neonatologai rekomenduoja kūdikius migdyti esant aplinkos temperatūrai nuo 18 iki 20 C laipsnių. Šioje temperatūroje geriau išsimiegoti turėtų ir tėveliai, neretai išvarginti dienos rūpesčių ir užklupusių džiaugsmų. Nors rekomenduojamas temperatūros diapazonas ir nereikia siekti vieno konkretaus laipsnio, tačiau kambaryje, kuriame miega mažylis tikslinga turėti termometrą, kuris pagelbės stebėti ir, esant poreikiui, koreguoti kambario temperatūrą. Nepamirškite kambario, kuriame miega mažylis periodiškai vėdinti, esant poreikiui galite pasinaudoti šildytuvu ar vėjeliu, o vaikiška patalynė (paklodė) turėtų būti tik iš natūralios medvilnės. Esant 18-20 laipsnių temperatūrai mažylis turėtų komfortabiliai jaustis ir miegui turėtų pakakti lengvo smėlinuko ar miegmaišio. Miegmaišis, smėlinukas skirtingai nei kaldrytės ar apklotai, nekelia papildomos grėsmės kūdikiui užsikloti veiduką. Vis tik, kiekvienas kūdikis - individualybė, kuris, nepaisydamas mokslinių tyrimų ir rekomendacijų bus akivaizdus įrodymas, kad tas, kas tinka viskam - netinka niekam. Labai svarbu, kad tėveliai (mamos ir tėčiai) tinkamai tikrintų mažylio kūno jutiminę temperatūrą (tai galioja tiek grįžus iš lauko, tiek miegant ar užsiimant bet kokia kita veikla - ropojant, mokantis vaikščioti ar vėliau siaučiant po kambarius) - tinkamiausia vieta tikrinti, ar mažylis neperkaitęs - kakliukas iš nugarinės pusės - būtent čia priglaudus pirštus pajusite, jei mažylis perkaitęs, o ne liesdami delniukus ar pėdutes, kurie iš tiesų neatspindi mažylio šilumos. Prakaitavimas, paraudę skruostai, bėrimai, drėgni plaukai ir padažnėjęs kvėpavimas taip pat byloja, kad mažyliui per karšta. Ne mažiau svarbu, kad susirgus kūdikiui jo taip pat neperkaitintumėte - pakilus temperatūrai, mažylis turi turėti galimybę vėsintis, tad dirbtinai nekelkite jo karščiuojančio kūnelio temperatūros dar labiau apklostydami. Bent iki 6 mėnesių amžiaus atsisakykite lovelių apsaugos, bet kokių minkštų žaislų ir apklotų kūdikio lovelėje. Jei manote, kad gyvenate arktinėje Lietuvos dalyje, kur iš tiesų temperatūra žemesnė, nei rekomenduojama ir tiesiog privalote apklostyti kūdikį - privirtinkite kaldrytę, kad maksimaliai būtų užklota iki mažylio krūtinės ir neliktų jokios, net fantastinės galimybės mažyliui užsidengti veidelį (nors jei gyvenate toje arktinėje dalyje, greičiausiai bus paprasčiau persikraustyti į šiltesniąją dalį).
Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja miegoti su kūdikiu viename kambaryje bent iki 6 mėnesių (bet ne vienoje lovelėje). Tai ne tik sumažina SKMS tikimybę, bet ir leidžia atidžiai stebėti kūdikio bei kambario temperatūrą. Ir pabaigai, nepamirškite, kad jūsų kūdikis unikalus, neapsakomai išmanus organizmas, kuriam šimtas apklotų bei įrenginių tik trukdys natūraliai reguliuoti kūno temperatūrą.
Labai dažnai sutinkamas klausimas internetiniuose forumuose bei FB grupėse: kaip rengti kūdikį nakčiai? Kalbiname trijų vaikučių mamą Žemyną. Jos jauniausiai dukrytei dešimt mėnesių ir ji išbandė įvairius miego drabužėlių variantus, taip pat ir 100% merino vilnos apklotėlį bei miegmaišuką.
Kaip rengti kūdikį nakčiai, kaip atrasti tinkamiausią kūdikiui miego temperatūrą, ar visiems mažyliams yra reikalinga šilta apranga - pasakoja Žemyna.
Kokia ideali temperatūra miegui?
Iš esmės vieno atsakymo nėra ir nebus, viskas labai priklauso nuo temperatūros kambaryje, kuriame kūdikis miega bei žinoma, nuo paties kūdikio. Reikia nepamiršti, kad nors kūdikiai ir nesugeba pirmaisiais mėnesiais reguliuoti savo kūno temperatūros, tačiau jie jau yra asmenybės - vieniems patinka miegoti šilčiau, kitiems vėsiau. Mano pačios visi 3 vaikai yra labai skirtingi nuo pat gimimo. Visiems jiems būnant kūdikiais, skyrėsi ir miego aplinka. Geriausias sprendimas, kurį esu atradusi yra kūdikio miegui skirtas miegmaišis. Tiesa, niekada nesupratau, kodėl jie yra be rankovių, nes man pačiai atrodo baisiai nepatogu, todėl džiaugiausi turėdama miegmaišį ilgomis rankovėmis. Visgi, dauguma knygų bei kitų šaltinių nurodo, kad optimali miegui kambario temperatūra yra 18-20 laipsnių. Nuo šio atskaitos taško ir pradėkime galvoti, kaip kūdikį aprengti.
Kaip rengti kūdikį nakčiai?
Aš visada siūlau išmėginti kelis variantus, kol atrasite jūsų kūdikio mėgstamiausią. Pavyzdžiui, merino vilnos bodžiukas ilgomis rankovėmis ir merino vilnos miegmaišis ilgomis rankovėmis bei kojinytės - yra idealus variantas, kai kambaryje yra 20 laipsnių. Tačiau gali būti, kad teks pasinaudoti ir užklotu, nes vaikas gali būti mėgėjas miegoti šilčiau. Tokiu atveju, jei naudojate užklotą, nepamirškite užkloto kraštų užkišti už čiužinio, kad kūdikis neužsitrauktų jo ant galvos. Jei kambaryje yra dar vėsiau, tuomet prie bodžiuko ir miegmaišio dar pridėčiau ir šliaužtinukus. Jei šilčiau, naudočiau tik miegmaišį. Žinoma, visko gali būti, kad kūdikis miegmaišio negalės pakęsti ir nuo to kentės ne tik jo miego kokybė, tačiau ir jūsų. Tada liks rinktis jam priimtinesnį variantą, pavyzdžiui tik bodžiuką bei šliaužtinukus ir užkloti užklotu. Nors retas kūdikis sugeba jo nenusispardyti. Beje, atkreipkite dėmesį, jei užklotas nuspardomas, galbūt kūdikis iš karto parodo, jog jam per karšta?
Merino vilna kūdikio miegui: Kodėl aš renkuosi merino vilnos rūbelius, tikriausiai, ir taip aišku. Jie padeda reguliuoti kūdikio kūno temperatūrą, tad jis neperkais ir nesušals. Prisiminkite, jog ar vaikui šalta ar šilta suprasite ne pagal rankų ar kojų vėsumą, visada reikia tikrinti nugarytę. Ir pasikliaukite savo nuojauta! Kūdikiui visada bus geriau vėsiau, nei per karšta, nes perkaitimas gali sukelti SKMS (staigios kūdikių mirties sindromas). Taip pat nepamirškite prieš miegą išvėdinti ir kambario - geriau miegosite ir jūs.
Kaip rengti naujagimį miegui - galimi drabužių variantai
Kaip ir Žemyna pasakojo, kaip rengti mažylį nakčiai, reikia atsižvelgti, kokia oro temperatūra kambaryje ar lauke, kur kūdikis miega. Pasidalinsime keliais kūdikiui drabužių miegui variantais, iš kurių galėsite išbandyti ir atrasti jums tinkamiausią.
Kai aplinkos, kurioje miega kūdikis, temperatūra yra vėsesnė nei 18 laipsnių:
- Šliaužtinukas su pėdutėmis ir ilgomis rankovėmis + miegmaišiukas + apklotas
- Berankoviai marškinėliai kūdikiui + šliaužtinukas su pėdutėmis ir ilgomis rankovėmis + apklotas
Kai aplinkos temperatūra 18-20 laipsnių:
- Bodžiukas - be rankovių maikutė + miegmaišiukas + apklotas
- Šliaužtinukas su pėdutėmis ir ilgomis rankovėmis + apklotas
Kai aplinkos temperatūra 20 laipsnių ir daugiau:
- Merino vilnos arba merino vilnos su šilku miegmaišiukas + šiltos kojinytės
- Merino vilnos su šilku bodžiukas ilgomis rankovėmis arba be rankovių + šiltos kojinytės
Kai aplinkos temperatūra 25-30 laipsnių:
- Miegmaišiukas
- Merino vilnos arba merino vilnos su šilku apklotėlis
Kai aplinkos temperatūra yra pakankamai šilta, vis tiek rekomenduojame vaikutį apkloti pleduku arba aprengti vienu nestoru rūbeliu iš merino vilnos. Merino vilna turi puikių savybių prisitaikyti prie aplinkos ir palaikyti tinkamiausią kūno temperatūrą. Net kai yra šilta, merino vilna neleis kūnui perkaisti. Ne veltui senovėje žmonės rengdavosi merino vilnos drabužiais ne tik nuo šalčio, bet ir nuo didžiulio karščio. Taip apsisaugodavo nuo perkaitimo.
Apklotai bei apklotėliai kūdikiui
Visais aplinkos, kurioje miega naujagimis, temperatūrų variantais (ar šilta, ar šalta), apklotą (kaldrytę) naudokite tokį, kokį turite įsigiję savo mažyliui. Merino vilnos apklotėlis puikiai tiks, kai reikia papildomos šilumos, kelionėms, vežimėlyje, mašinoje, vaikštant po parduotuves ir panašiai. Merino vilnos apklotėlį galite naudoti ir vietoj įprastos kaldrytės namie, vaikučiui miegant. Ypač šiltesniu metų laiku, kai reikia kūdikį prikloti nuo nelaukto vėjuko bei suteikti šilumos bei jaukumo.
Pledukus galite rinktis iš 100% merino vilnos arba merino vilnos su šilku. Su šilku apklotėlis yra vėsesnis ir idealiai tinka karštomis vasaros dienomis.
Dalinamės mamos Ramunės mintimis apie apklotėlį: „Labiausiai mums patiko merino vilnos pledukas. Kažkoks stebuklas. Vaikui nei per karšta nei per šalta. O labiausiai merino vilnos pledukas šildė pirmom dienom, kai mažiukui reikėjo daug šilumos. Tai gavo visą šilumą netik nuo mamos, bet ir nuo Green Rose merino vilnos. Dar niekaip negaliu atsidžiaugt. Užkloji ir ramutis miega. Nereikia tu antklodžių storų (nors ant jų rašo vasarinė). Šie drabužėliai yra plonesni ir šiek tiek vėsesni, lyginant su 100% merino vilnos drabužėliais.“
Ačiū Žemynai už pasidalintas mintis bei patarimus apie kūdikio drabužėlius miegui. O kaip jūs rengiate kūdikius nakčiai?
Miego režimas ir aplinka
Budėjimas kas kelias valandas, nerimas dėl menkiausio triukšmo (ar jo nebuvimo), atidus mažylio judesio stebėjimas miegant… Nepasakėme jums nieko naujo: pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais kiekviena naktis jauniems tėvams yra išbandymas, o kiekviena miego minutė tampa brangi.
Miego režimas - tai įpročių rinkinys, padedantis kūdikiams psichologiškai pasiruošti poilsiui. Taigi miego rutinos nustatymas yra labai veiksmingas būdas padėti vaikui lengvai užmigti. Rutiną galite pradėti nuo atpalaiduojančios vonios. Vandens garsas padeda naujagimiams atsipalaiduoti, tad tai yra labai naudingas kūdikio miego skatinimo būdas. Paglostymas prieš miegą taip pat žada optimalų nakties miegą. Kontakto su jumis pakanka, kad kūdikis nusiramintų. Prie savo miego ritualo galite pridėti ne tik apkabinimą, bet ir lopšinę ar trumpos istorijos skaitymą. Taip pat svarbu sukurti idealią aplinką kūdikiui užmigti. Norėdami sukurti patogią aplinką, pasirūpinkite, kad kūdikio kambaryje būtų ramu ir jauku. Išjunkite visus garsaus triukšmo šaltinius ir vietoj jų rinkitės miegą skatinančią muziką. Kūdikio ramiam miegui taip pat svarbu pasirinkti lovą. Apšvietimas miegamajame taip pat svarbus. Pravartu naudoti užuolaidas, kurios užgožia lauko šviesą, ir rinktis prislopintą apšvietimą, kad miegamajame nebūtų visiška tamsa vakaro metu. Taip pat reikėtų pasirūpinti, kad kambaryje, kuriame mažylis miega, būtų optimali temperatūra, kad naktimis nebūtų nei per karšta, nei per šalta.
Daugelis jaunų tėvų yra linkę manyti, kad kūdikio varginimas prieš pat jį užmigdant užtikrins gerą nakties poilsį. Tai labai nepatikimi metodai, kurie, priešingai, gali dar labiau apsunkinti galimybę gerai pailsėti. Kiekvienas vaikas turi savo rėžimą, būdingą jo augimo poreikiams. Taigi, kad nesutrikdytumėte kūdikio miego ritmo, geriausia prieš miegą pamiršti stimuliuojančią veiklą, pavyzdžiui, triukšmingus žaidimus ar ekranus. Vietoj to atkreipkite dėmesį į naujagimio nuovargio požymius, pavyzdžiui, pasikartojantį žiovulį, irzlumą ir susidomėjimo aplinka praradimą.
Sąlygos, kuriomis auga ir vystosi kūdikis turi įtakos jo sveikatai. Gimus vaikeliui norime sukurti jam idealią aplinką, ir prasideda darbų maratonas: skalbimas, lyginimas, namų valymas ir t. t. Tačiau neturime pamiršti ir saiko: kūdikiui nereikia sterilios aplinkos. Dulkes nuo visų paviršių kūdikio kambaryje reikės valyti kasdien. Dulkes sudaro įvairios dalelės: dirvožemio, žiedadulkių, negyvos odos, plaukų, popieriaus, audinių, o tai palanki aplinka dulkių erkutėms. Kilimai, sunkios užuolaidos, baldų užtiesalai - dulkių kaupikliai ir tokių interjero detalių neturėtų būti kūdikio kambaryje. Nereikalingi šalia kūdikio ir pūkuoti žaislai, kurie taip pat kaupia dulkes. Ideali temperatūra kūdikio kambaryje, jei jis nėra aptūlotas daugybe sluoksnių drabužių, apie 20-21 laipsnis šilumos. Pasirūpinkite namų oro drėgme. Sausu oru kūdikiui gali būti sunku kvėpuoti, nes nosyje gali susidaryti nemalonios plutos. Jis dėl tokių nepatogių sąlygų dažniau verks ir bus irzlus. Visi daiktai ir paviršiai, kuriuos liečia kūdikis, turi būti švarūs. Taip pat reikia pasirūpinti visų daiktų, kurie patenka į naujagimio burną, švara. Geriausios švaros priemonės yra muilas ir vanduo. Prieš naudodami, naują čiulptuką ar žinduką pavirinkite vandenyje keletą minučių. Kūdikio kramtukų, žaislų, barškučių, kuriuos jis nuolat kiša į burnytę, kiekvieną kartą dezinfekuoti nereikia. Tačiau pernelyg uoliai kurti šiltnamio sąlygas nedera. Sterili aplinka neišmoko kūdikio imuninės sistemos kovoti su aplink egzistuojančiais mikroorganizmais. Žinoma, patalpų švara svarbi, bet nedera persistengti, pavyzdžiui, kasdien apdoroti antiseptiniais tirpalais baldų paviršius ir kitus daiktus. Taip, vaikai viską kišasi į burną ir pradėję šliaužioti jie pasieks visus - ir ne idealiai išvalytus namų kampus. Pradėjusio aktyviai šliaužioti kūdikio tiesiog neįmanoma nulaikyti. Kūdikio kambario ir drabužėlių priežiūrai rinkitės kokybiškas ekologiškas priemones. Valyti dulkes ir plauti grindis geriausia su vandeniu. Mažylio aplinkoje nedera be saiko naudoti cheminius valiklius, kurių medžiagos pasklinda ore, ir vaikas jomis kvėpuoja. Namuose nepageidautini jokie oro gaivikliai, kvapikliai, nes lakiosios medžiagos mažylį gali paveikti. Drabužėlius ir patalynę geriausia skalbti natūralia priemone. Daug ligų plinta per nešvarias rankas, todėl grįžę iš parduotuvės arba lauko jas nusiplaukite prieš liesdami kūdikį. Lauke ar išvykoje pravers saugi kūdikiui valomoji priemonė, kuria galėsite nuplauti ar nuvalyti ant žemės nukritusį žaisliuką ar čiulptuką, taip pat - suteptas kūdikio rankytes ar savo rankas.
tags: #naujagimiui #tinkama #aplinka
