Jonas Naktinis - tai asmenybė, kurios gyvenimo kelias neapsiribojo vien mokslo pasauliu. Nors pradžioje jis daug nuveikė dėl žmonių sveikatos, tyrinėdamas biofiziką ir jos taikymą medicinoje, dabar jo dėmesys nukreiptas į gilesnius tyrinėjimus - akmenų savybes, vietovardžių ir pavardžių kilmės aiškinimą. Tai žmogus, kuris, pasitraukęs į gamtos prieglobstį, atrado naują aistrą - praeities paslapčių atskleidimą.
Gyvenimo kelias ir mokslinė veikla
Jonas Naktinis gimė 1931 m. lapkričio 1 d. Gulbinų kaime. Baigęs Kauno politechnikos institutą, didžiąją savo karjeros dalį, net 30 metų, paskyrė medikams. Jo daktarinė disertacija iš biofizikos, „Elektronų paramagnetinio rezonanso taikymas patologinių procesų tyrimuose“, atspindi gilų susidomėjimą žmogaus organizmo reakcijomis į aplinkos veiksnius. Prieš pensiją jis dėstė Fizikos ir matematikos katedroje Kauno medicinos universitete, kur studentams aiškino, kaip žmogaus organizmas reaguoja į elektromagnetines bangas ir kaip teisingai užregistruoti tyrimų parodymus.
Tačiau, pasiekęs pensijinį amžių, Jonas Naktinis pajuto trauką į gamtą ir savo gimtinę. Jis pasirinko gyvenimą vienkiemyje, kur, pasak jo, gamta jį apsupa ir leidžia ramiai tęsti tyrimus. Nors žmona ir sūnus nepanorėjo kraustytis į kaimą, Jonas Naktinis nesigaili savo pasirinkimo, teigdamas, kad „Ką pensininkui mieste veikt? Nuobodu.“
Nauji tyrinėjimų horizontai: vietovardžiai ir pavardės
Atvirame gamtos prieglobstyje Jonas Naktinis surado naują aistrą - tyrinėti vietovardžių ir pavardžių kilmę. Jis tiki, kad pavardės ir vietovardžiai pasakoja istorijas apie mūsų protėvius, atskleidžia jų charakterio bruožus ar gyvenimo aplinkybes. Jo įžvalgos apie pavardžių kilmę yra itin įdomios. Pavyzdžiui, jis aiškina, kad pavardė „Morkūnas“ iš tiesų galėjo būti „Markūnas“, o raidės pakeitimas įvyko dėl raštininko klaidos.
Jo dėmesį patraukė ir Biržų krašte paplitusi pavardė „Garastų“. Jis taip pat nagrinėja pavardę „Kisieliai“, teigdamas, kad ji reiškia „skystus, paklusnius žmones, vengiančius kivirčų“. Pasak jo, šis žodis galimai kilęs iš suomių kalbos ir reiškia „minkštą, menkoką“. Naujausios jo įžvalgos siekia net Ukrainos prezidento pavardės kilmės nagrinėjimą.
J. Naktiniui talkina Skrebiškių kaimo kultūros darbuotoja ir kraštotyrininkė M. Undzėnienė, kartu su kuria jis gilinas senųjų vietovardžių ir pavardžių paslaptis.
Gen. Tutkus: apie realpolitik, NATO sprendimų virtuvę ir Lietuvos vietą didžiųjų valstybių žaidime
Asmeninė erdvė ir aplinka
Jonas Naktinis gyvena vienkiemyje, kurį, pasak jo, sunkiai pasiektume be tinkamo transporto - „iki sodybos vis tiek neprivažiuotume, visa baigia medžiai užkėstį“. Jis mielai bendrauja su žmonėmis šiuolaikiškai - internetu ir telefonu. Jis patikslina savo vienkiemio vietą, teigdamas, kad tai ne Glūdiškis, o Kajugalis. Pavadinimo kilmę jis aiškina „kajų galu - kiek siekė sėlių kojos“. Caro laikais ši vietovė buvusi vadinama Blūdiškiais, nes „ieškantys aplinkui blūdijo, kaimo nerasdavo - buvo karklais apaugęs“.
Jonas Naktinis teigia, kad jam nebuvo sunku palikti didmiestį, nes jis nuolat ilgėjosi tėviškės ir gamtos. Nors jo tyrimų aparatūra yra sunki ir nešiojama, jis sugebėjo atrasti kitokią veiklą, kuri jam teikia didelį pasitenkinimą.
Jonas Naktinis yra pavyzdys to, kaip žmogus, pasiekęs profesinę brandą, gali atrasti naujus interesus ir prasmingai tęsti savo veiklą, prisidėdamas prie kultūrinio paveldo išsaugojimo ir supratimo.
