Vyrų nevaisingumas - tai būklė, kai vyro gebėjimas pradėti nėštumą nėra įmanomas dėl sutrikusios spermos produkcijos, transportavimo ar kitų sveikatos sutrikimų. Dažnai poros nevaisingumą lemia būtent vyro vaisingumo problemos, tačiau vyrai neretai vengia tirtis. Į šį klausimą atsakyti galima būtų tik remiantis duomenimis tų porų, kurios kreipiasi dėl vaisingumo sutrikimų. Vertinant pasauliniu mastu, pagal atliktą 40-ies metų laikotarpio vyrų spermos kokybės tyrimų studiją matome, kad Lietuvos vyrų vaisingumo lygis yra pakankamai geras. Tačiau, jei dabartinės tendencijos nesikeis, vyrų nevaisingumas gali tapti vyraujantis. Jau dabar nuo veiksnių, susijusių su partneriu vyru, priklauso beveik 25-30 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių.
Vyrų nevaisingumo priežastys
Vyrų nevaisingumo priežasčių yra daugybė. Sėklos gamybos procesas (spermatogenezė) - labai sudėtinga biologinė procedūra, kuri vyksta 72 dienas ir kuriai labai lengva pakenkti. Pagrindinės priežastys gali būti genetinės, hormoninės, nevaisingumą gali lemti traumos bei kiti medicininiai pakitimai. Viena dažniausių vyrų nevaisingumo priežasčių yra varikocelė - tai venų išsiplėtimas, dažniausiai aptinkamas kairiajame, tačiau galintis būti ir dešiniajame ar abiejuose kapšeliuose. Taip pat spermos kokybė gali būti netinkama apvaisinimui ir dėl nenusileidusių sėklidžių, nevykstančios spermatozoidų gamybos sėklidėse, anksčiau sirgtų kai kurių infekcinių ligų, sėklidžių vėžio, kai taikoma chemoterapija ir kitų priežasčių. Dažniausia nevaisingumo priežastis - uždegiminės lyties organų ligos: prostatitas, epididymitas ir orchitas. Susirgus prostatitu pablogėja priešinės liaukos sekreto kokybė, dėl ko sumažėja spermatozoidų gyvybingumas. Dėl epididymito gali užakti sėkliniai latakai, kuriais spermatozoidai patenka į šlaplę. Tokiu atveju spermoje gali visai nebelikti spermatozoidų.
Spermatogenezei kenkia apsinuodijimas alkoholiu, nikotinu, narkotikais, švinu, gyvsidabriu, o taip pat hipertermija, mikrobangos, lazeris, jonizuojanti radiacija, hormoniniai preparatai bei kai kurie kiti vaistai. Vyrų vaisingumui didelę įtaką turi gyvenimo būdas, mityba, klimatas, psichologinė būsena. Nesveika mityba, t. y. daug angliavandenių, greito maisto, mažai natūralių vitaminų, siejama su neigiamu laisvųjų radikalų poveikiu spermatozoidams. Stresas savo ruožtu išdarko organizme vykstančius metabolizmo procesus, paskatina ROS - reaktyviųjų deguonies dalelių gamybą sėklidėse, o tai atsiliepia spermatozoidų kokybei. Ilgai sėdint sėklidės užspaudžiamos, blogėja jų kraujotaka, be to, jos šyla. Visa tai neigiamai veikia vaisingumą - kad sėklidės gerai funkcionuotų, jų temperatūra turi būti 2-4 °C žemesnė nei kūno.
Aplinkos veiksniai taip pat turi įtakos: spermą neigiamai veikia ir oro bei aplinkos užterštumas parabenais, polichlorintais bifenilais, pesticidais, plastiko gamyboje naudojamais Bisfenoliu A (BPA) ir ftalatais, plastiko irimo komponentu - mikroplastiku. Mikroplastikas gali nulemti įvairius endokrininius sutrikimus, tuo pačiu ir vyrų bei moterų vaisingumo sutrikimus. Dėl savo specifinės struktūros dalis mikroplastikų vyrų organizme sąveikauja su lytinių hormonų receptoriais, jungiasi prie jų.
Pagrindinė tendencija - vėlyvas nėštumo planavimas. Poros nori susikurti gerovę, apsirūpinti materialiai, gauti išsilavinimą, o kai jau pradeda galvoti apie kūdikį, būna jau gerokai ir per 30 metų. Amžius: vyro galimybės susilaukti kūdikio (nors ir ne taip stipriai, kaip moters) mažėja su jo amžiumi. Jeigu vyras yra vyresnis nei 40 m., porai gali būti sunkiau pastoti, ypač jeigu ir moteris yra vyresnė.
Kartais nepavyksta nustatyti tikslios nevaisingumo priežasties. Tokių situacijų pasitaiko net kas 6-7-tai (15 proc.) porai.
Diagnostika
Specialistui nesunku įvertinti vyro vaisingumą pagal spermos tyrimo rezultatus. Tačiau nustatyti nevaisingumo priežastį nėra taip lengva, kadangi jos gali būti labai įvairios. Tam reikalingas papildomas klinkinis ir laboratorinis ištyrimas: antropometriniai, hormonų, imunologiniai ir kiti tyrimai. Išsiaiškinamos persirgtos ligos, įvertinamas fizinis išsivystymas, endokrininių liaukų funkcija.
Pagrindinis ir svarbiausias tyrimas, pasakantis apie vyro vaisingumą ir spermos kokybę, yra spermos tyrimas (spermograma). Jis parodo tikslų spermatozoidų skaičių, jų sugebėjimą judėti, formą ir gyvybingumą. Tačiau šis tyrimas informatyvus ne visada. Pvz., jis gali rodyti ir normalius spermos parametrus, o pora vis tiek negali pastoti. Tada medikai pasitelkia kitą tyrimą - spermos ir hialurono rūgšties sujungimo analizę (SHBA). Šis tyrimas naudingas tuo, kad tiria DNR vientisumą.
Klinikinė apžiūra: įvertinamas kūno sudėjimas, ar nėra brendimo sutrikimų, padidėjusios krūtinės liaukos ir kitų anomalijų, leidžiančių įtarti hormonų disbalansą. Echoskopijos tyrimas: echoskopijos tyrimo metu įvertinama sėklidžių struktūra, dydis ir kt.
Gydymas
Vyrų nevaisingumas gali būti gydomas įvairiai, viskas priklauso nuo indikacijų, nuo nevaisingumo priežasčių. Deja, priešingai nei moterys, kurios gali rinktis įvairią terapiją, vyrų galimybės pagerinti vienintelį pagrindinį veiksnį - spermos kokybę - labai ribotos. Vienintelis būdas pastoti natūraliai, kai vyras yra nevaisingas, - vyro spermos kokybės gerinimas.
Mokslininkai nustatė, kokių medžiagų, turinčių įtakos spermatozoidų vystymuisi, trūksta nevaisingų vyrų spermoje. Pirmiausia - tai L-karnitino. Tai natūralus į B grupės vitaminus panašus junginys, kuris būtinas spermatozoidų ląstelėms kaip energijos pagrindas, galintis pagerinti spermos judrumą ir kiekybę. Svarbus yra vitaminas E, kuris taip pat pagerina spermatozoidų judrumą ir kartu padidina jų gebėjimą susijungti su kiaušinėliu. Taip pat nustatyta, kad šiems vyrams trūksta cinko, kuris gerina spermatozoidų ląstelių tankį, padidina greitai judančių spermatozoidų ląstelių kiekį ir testosterono lygį, būtiną spermatogenezei. Mažas cinko kiekis vyrų spermoje siejamas su sumažėjusiu vaisingumo potencialu. Svarbūs elementai yra ir glutationas (pagrindinis vidinis antioksidantas, o spermatozoidai labai jautrūs oksidaciniam stresui) bei selenas, kuris skatina gliutationo sintezę.
Sveika subalansuota mityba, svorio mažinimas, didesnis fizinis aktyvumas ir judrumas, rūkymo atsisakymas ir saikingas alkoholio, kofeino vartojimas teigiamai veikia spermos kokybę ir vyrų vaisingumą. Taip pat reikėtų žinoti, kad dalis lubrikantų mažina spermatozoidų gyvybingumą bei judrumą, sutrikdo judėjimą moters lyties organais.
Chirurginiu būdu šalinama varikocelė ir sėklos latakų nepraeinamumas. Endokrininių liaukų funkcijos nepakankamumas gydomas hormoniniais preparatais. Prostatitas ir jo komplikacijos gydomos kompleksiškai derinant įvairius medikamentinius ir fizioterapinius metodus. Per mažą spermatozoidų koncentraciją galima dirbtinai padidinti naudojant intrauterinės inseminacijos metodą. Kai minėti gydymo būdai neefektyvūs, gali būti taikomas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) arba ICSI (intracitoplazminė spermatozoido injekcija). TESA arba mikroskopinė TESE procedūra - tai mikrochirurginės procedūros, kai iš sėklidžių paimami sėkliniai latakėliai ir juose ieškoma spermatozoidų. Net ir vienas rastas spermatozoidas gali būti panaudotas kiaušialąstės apvaisinimui.
Medicinos centruose atliekama pažangi mikroskopinė varikocelės pašalinimo operacija, pasaulyje pripažįstama auksiniu šios ligos gydymo standartu ir leidžianti pasiekti itin gerų rezultatų.
Psichologinis aspektas ir prevencija
Didžiausia problema, susijusi su vyrų nevaisingumu, yra psichologinė: daugelis vyrų vengia ne tik bet kokių tyrimų, bet ir pokalbio apie tai. Dėl vaikų neturėjimo vyrui lengviausia apkaltinti savo žmoną, pačiam nė nesusimąstant, kad šios problemos priežastis gali slypėti jame pačiame. Nevaisingumas - lėtinė liga, kuri dažnai tęsiasi kelis ar net keliolika metų, be to, susijusi su psichiką traumuojančia situacija. Vaikų negalinti susilaukti pora išgyvena kaltės jausmą, įtampą, kartu blogėja tarpusavio santykiai, o lytiniai santykiai tampa retesni. Pora patiria stresą, kuris dar labiau sunkina galimybę pastoti.
Nors ne visada įmanoma išvengti nevaisingumo, yra keletas veiksnių, kurie gali padėti sumažinti riziką. Saugoti vyrų reprodukcinę sveikatą reikia nuo pat vaikystės. Tėvai savo pavyzdžiu turėtų įpratinti berniukus tinkamai prižiūrėti savo kūną ir nevengti gydytojų. Svarbu stebėti, kad sėklidės į savo vietą nusileistų ne vėliau, kaip iki penkerių metų amžiaus. Susirgus parotitu arba kiaulyte, kuri neretai komplikuojasi orchitu, reikia laiku atkreipti dėmesį į pirmuosius jo požymius - sėklidės skausmą ir patinimą. Žaidžiant, sportuojant ar muštynių metu labai svarbu išvengti smūgių į lytinius organus. Taip pat patariama nedėvėti aptemptų kelnaičių, kad per daug prispaustose prie pilvo sėklidėse nepakiltų temperatūra ir dėl to nesutriktų spermatozoidų vystymasis. Norint išvengti uždegiminių lyties organų ligų reikia laikytis lytinio gyvenimo higienos ir vengti atsitiktinių lytinių santykių. Įtarus galimą užsikrėtimą lytiškai plintančia liga, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Išvengti nevaisingumo yra daug lengviau, negu jį išgydyti, todėl tikrai verta nuo lytinio gyvenimo pradžios reguliariai tikrinti savo lytinę sveikatą, o planuojant kurti šeimą, įvertinti ir savo reprodukcines galimybes.
Kiekvienais metais birželis pasaulyje minimas kaip nevaisingų porų mėnuo. Šis mėnuo skirtas atkreipti dėmesį į nevaisingų porų problemas, skleisti informaciją apie naujausius gydymo būdus, tyrimus ar priemones, suteikiančias vilties susilaukti atžalų.
tags: #vejaraupiai #nevaisingumas #vyrui
