Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai žindymas baigiasi. Nesvarbu, kiek žindėte - kelias dienas, savaitę, mėnesius, kiekvienas mamos pieno lašas yra svarbus ir reikšmingas kūdikiui. Kuo ilgiau žindome, tuo labiau saugome vaiką nuo įvairių ligų ir sveikatos problemų, o nauji moksliniai tyrimai netgi rodo, kad ilgiau žindytų vaikų smegenys yra didesnės. Tačiau kad ir koks didelis stebuklas tai būtų, galiausiai jis turi baigtis. Nesijauskite kaltos nutraukusios maitinimą - jūs esate ne tik motinos, jūs dar ir moterys. Apdovanokite save ir atšvęskite žindymo pabaigą, o kartu ir mažylio savarankiškumo pradžią.
Vienas didžiausių šeimoms tenkančių iššūkių - nuspręsti, kada vaikui jau tinkamas metas atsisveikinti su mamos pienu. Pasitaiko atvejų, kad kūdikiai ar vaikai savaime atsisako motinos pieno, bet tokie atvejai - ypač reti. Kur kas dažniau abi pusės - tiek žindomas kūdikis, tiek ir mama - neišvengiamai patiria stresą. Staigus ar netaisyklingai atliktas žindymo nutraukimas gali tapti tikrai skausmingu ir neigiamas emocijas sukeliančiu įvykiu tiek vaikučio, tiek ir mamos gyvenime. Dažnai mamos ypač nerimauja dėl nujunkymo proceso. Kada gi reikėtų liautis žindyti? Ne visais atvejais mamos sutinka ar gali laukti, kol vaikelis nuspręs pats atsisakyti pienelio.
Kada nutraukti žindymą?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. ir ilgiau. Amerikos pediatrų draugiją rekomenduoja žindyti iki metų, PSO ir UNICEF palaiko žindymą iki 2 metų ir ilgiau, jei mamai ir vaikui to reikia, tuo tarpu ne Vakarų kultūros šalyse tai įprastai įvyksta apie 3-4 vaiko gyvenimo metus. Galima žindymą nutraukti anksčiau, tačiau reikėtų žinoti, kad iki 12 mėn. amžiaus vaiko mitybos pagrindą sudaro mamos pienas arba pieno mišinys (nepaisant to, kad kūdikio primaitinimas prasideda maždaug 6 mėn. amžiaus). Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai iki šiol „ilgalaikiu“ žindymu laiko tik pirmuosius 6 mėnesius, tačiau svarbu žinoti, kad visas pasaulis yra susitaręs, jog pirmuosius 6 mėn. turėtų būti išimtinis žindymas (neduodant jokių papildomų skysčių ir maisto, išskyrus motinos pieną). Tačiau mes turėtumėme vertinti ir tai, kad yra išimtinis žindymas iki šešių mėnesių, o dar ir šeima ir jos sprendimai, kuriuos turėtumėme gerbti.
Dr. William Sears, garsus JAV pediatras ir daugelio knygų apie vaikus autorius, teigia, kad tam tikros vaikų elgsenos, t. y. abejingumas, agresija, perteklinis inkštimas, dažni nuotaikos svyravimai ir kt. - visa tai gali būti tiesiog priešlaikinio nujunkymo „ligos“. Jis kalba apie nujunkymą kaip apie „subrendimą“, rodantį pasirengimo jam stadiją. Nujunkymas turėtų būti ne atskyrimas nuo mamos, o vaiko raidos stadija, kuomet vaikas jaučiasi „toks pilnas ir toks teisus, jog jis yra pasirengęs imtis kitų santykių“ ir pereiti prie kitų dalykų. Dr. Sears mano, jog nujunkymą vaiką anksčiau, nei atėjo jo laikas, galima palikti jį jaučiantis „nepilnu“ ir sužlugdyti jo pasitikėjimo jausmą.
Jei nesate tikra dėl žindymo nutraukimo - nenutraukite, maitinkite mažylį kuo ilgiau ir iki tol, kol tai patogu jums abiem. Jeigu nusprendėte, kad jau laikas tai padaryti - būkite ryžtinga ir nepasiduokite emocijoms, nes kad ir kada nuspręstumėte nutraukti žindymą, savijauta visada bus tokia pati - taip nuspręsta gamtos. Nesikankinkite, jeigu akivaizdžiai matote, kad pienelis baigėsi, ir tai trukdo ramiai miegoti tiek jums, tiek vis nepasisotinančiam mažyliui, tiesiog objektyviai įvertinkite žindymo padėtį ir imkitės ryžtingų veiksmų.
Žindymo nutraukimo būdai
Egzistuoja dvi pagrindinės žindymo nutraukimo pozicijos: palaipsniui arba staiga.
1. Palaipsnis nujunkymas
Palaipsnis nujunkymas leidžia palaipsniui pakeisti žindymą kita mitybos rūšimi, meile ir dėmesiu, kas kompensuotų žindymo netektį. Taikant palaipsnį nujunkymą jūsų pieno kiekis mažės, bet jame pamažu didės imunitetą palaikančių medžiagų kiekiai, ir tai suteiks jūsų mažyliui paskutinę papildomą apsaugą nuo infekcijų. Kai kurie vaikai, net jei jie nėra tikrai pasiruošę, gali būti švelniai atjunkyti be pernelyg didelių protestų. Mamai inicijuojant nujunkymą, svarbu tai daryti kuo įmanoma švelniau, palaipsniui, lanksčiai, kantriai ir gerbiant savo vaiko poreikius.
Visų pirma patariama sumažinti žindymų kiekį dienos metu. Pavyzdžiui, kai vaikas užsinori žįsti, mama pasiūlo maisto ar gėrimų. Tai puiki galimybė vaikui atrasti naujus skonius ir mėgstamus produktus, galinčius pakeisti mamos pieną. Kai dieninių žindymų nebelieka, vaikas žindomas tik naktį, taip pat palaipsniui mažinant ir šių žindymų kiekį.
Paprastai, toks nujunkymas prasideda nuo maitinimų skaičiaus mažinimo - pirmiausiai, palengva pabandoma atsisakyti tų, kurių mažylis „pasigenda“ mažiausiai (žaisdamas, kietai įmigęs, galbūt tuo dienos metu jau būnant darželyje ar su aukle), po to šeima sąmoningai keičia pasiruošimo miegui ir migdymo ritualus. T. y. pirma pasiūloma krūtis, o po to jau visi kiti dalykai - prausimasis, dantukų valymas, apsirengimas pižama, pasaka ir pan., taip švelniai „atrišant“ krūtį nuo už(si)migdymo, miego.
Jei tik įmanoma, visada pasitarkite ir su kitais gydytojais - tiesiog tam, kad išgirstumėte „antrąją nuomonę“, jei jums siūloma staigiai nutraukti maitinimą. Nujunkymas gali būti švelnus ir nesukelti didelio streso mamai ir vaikui.
2. Dalinis nujunkymas
Dalinis nujunkymas, kuomet Jūs galite išlaikyti vieną (ar kelis) maitinimus per dieną ir tiesiog atsisakyti visų kitų. Jei aktyviai nujunkote, suteikite mažyliui daug meilumo, išties daug laiko būnant tik judviem kartu, daug bučinių ir apkabinimų. Daugelis mamų, kurios nujunko mažylius, dažnai bijo tai daryti, galvodamos, jog toks elgesys kaip tik paskatins vaiką siekti krūties. Tiesa ta, jog jūsų vaikui toks elgesys yra tiesiog būtinas kaip sumažėjusio fizinio kontakto kompensacija sumažėjus žindymui. Leiskite laiką leidžiant jam žaisti ant jūsų („jodinėti“, ropinėti ir pan.), gulinėti kartu, kasyti jo nugarytę, glostant jį ir pan. Išskirti laiką, kad galėtume jį tiesiog palaikyti ir sutelkti savo dėmesį tik į jį - lygiai taip pat, kaip darėte tai jį žindant. Sėdėkite ar gulėkite kartu, žiūrėkite į jį, kalbėkitės su juo. Darykite ką nors kartu su juo. Nežiūrėkite tuo metu TV, neatsiliepkite/nekalbėkite telefonu, nebandykite daryti ko nors kito. Kartais dienos metu užteks ir trumpo pasimeilinimo praeinant pro vaiką, tačiau pasistenkite rasti laiko nors vienai ilgesnei buvimo kartu „sesijai“ kartą per dieną. Tiesiog leiskite jam suprasti bet kokiais jums prieinamais būdais, jog jūs iki šiol siekiate artumo su juo. Jei mažylis išreiškia stiprų poreikį pažįsti, nereikia jam atsakyti.
3. Staigus nujunkymas
Staigus nujunkymas yra labai didelis stresas ir mamai, ir mažyliui, ko pasekoje gali įvykti krūties latakų užsikimšimas (pieno kamštis), krūties infekcija (mastitas) ar net krūties pūlinys (abscesas). Dėl to mamai gali staigiai nukristi tam tikrų hormonų lygiai kraujyje, kas gali sukelti nuotaikų svyravimus, depresiją ir pan. Tikroji būtinybė staigiai nutraukti žindymą yra tikrai itin retas atvejis - kūdikio mirtis, mamai nustatyta visiškai nesuderinama su žindymu liga ir/ar jai būtinas ilgalaikis visiškai su žindymu nesuderinamų vaistų vartojimas.
Kitas žindymo nutraukimo būdas yra kategoriškesnis, greitesnis - vieną dieną imti ir nebeduoti krūties. Dieną paprastai nebūna sunku, nes dienos metu nukreipti vaiko dėmesį ar kaip pakaitalą vietoje motinos pieno pasiūlyti baranką nėra sudėtinga, sunkiau naktį. Vienas iš variantų yra mamai imti ir migdyti mažylį pačiai, ryžtingai pereinant prie kitokio migdymo ir miegojimo būdo. Patiriamas stresas naudojantis šiuo metodu yra momentiškai galbūt stipresnis, tačiau trumpalaikis. Paprastai po dviejų - trijų parų (sunkiau paprastai būna tik naktimis) mažylis nebeieško krūties.
Jeigu nusprendėte maitinimą nutraukti staiga, labai gerai apgalvokite, ar esate tam pasiruošusi ir pasiryžusi. Nustoti maitinti išties nėra lengva, nes tai sunku tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Visų pirma moters organizme pasikeičia hormonų pusiausvyra, o tai skatina jautrumo padidėjimą, melancholinių nuotaikų atsiradimą. Tai žinodama, motina privalo save nuteikti būti stipria ir vadovautis protu, o ne emocijomis.
Jeigu visą dieną neduosite vaikui krūties, tačiau vakare palūšite ir labai įsirėkusiam mažyliui vėl įbruksite krūtį - kitas kartas bus dar sunkesnis vaikui (nes jis dar labiau stengsis išsireikalauti krūties), ir sunkesnis jums, nes stresą patirsite iš anksto ir su baime lauksite nakties.
Kaip palengvinti žindymo nutraukimo procesą?
Kalbėkitės su vaiku, emociškai paruoškite vaiką žindymo nutraukimui. Nustatykite žindymo taisykles. Greičiau nutraukti žindymą padės tam tikrų taisyklių sukūrimas. Į procesą įtraukite tėtį, broliukus ir sesutes, kitus namiškius. Venkite situacijų, kai vaikas rodo dar didesnį norą žįsti krūtį. Sutrumpinkite žindymo laiką. Kiek įmanoma trumpinkite žindymo periodus. Nedėvėkite itin atvirų drabužių dieną, o nakčiai rinkitės uždaresnes krūtis dengiančias pižamas. Atviros krūtys - papildomas dirgiklis.
Pasinaudojama liaudiškais patarimais, kaip greičiau nutraukti žindymą. Iš vyresnių moterų neretai galime sulaukti patarimo krūtis patepti kokiais nors karčiais, aštriais ar kitokiais nemalonaus skonio tepalais, taip pat užklijuoti spenelius ar kitais būdais bandyti pergudrauti vaiką. Tokie metodai nerekomenduojami, nes gali sukelti vaikui nepasitikėjimą ir baimę.
Mamą visiškai pakeičia tėtis ar kitas artimas šeimai žmogus. Jei mama staiga išvyksta iš namų, vienu metu vaikas netenka ne tik pieno, bet ir artumo, galimybės nurimti ir jaustis saugiai. Jei tik įmanoma, venkite situacijų, kai vaikas jaučia mamos nebuvimą. Jei mama išvyksta, svarbu, kad vaiku pasirūpintų kitas artimas žmogus, kuris gali suteikti jam reikiamą dėmesį ir paguodą.
Vaikas atstumiamas. Tačiau kaip tik su vaiku šiuo sudėtingu gyvenimo periodu reikėtų elgtis švelniai, nevengiant fizinio kontakto.
Žindymas nutraukiamas kartu su kitais dideliais gyvenimo pokyčiais. Kai kurie vaikai gali sunkiai reaguoti į staigius pokyčius. Svarbu stengtis, kad žindymo nutraukimas nebūtų sutapęs su kitais dideliais gyvenimo pokyčiais, tokiais kaip darželio pradžia, persikraustymas ar šeimos pagausėjimas.
Nusiteikite, kad procesas nebus itin malonus, tačiau tai natūralu ir neišvengiama. Svarbiausia - neskubėti ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui: kai kuriose kultūrose visiškai normalu žindyti ir 3-4 m.
Kaip atpratinti kūdikį nuo maitinimo krūtimi
Kada reikėtų kreiptis į specialistus?
Jeigu abejojate, kurią paslaugą pasirinkti, kviečiame susisiekti el. paslaugas teikia: dr. Audronė Mulevičienė, nuo 2014 m. Jeigu turite klausimų, susisiekite el. Svarbu: susitikimo metu pateiksime Jums skirtus patarimus, bet tai nėra gydytojos konsultacija, jais nesiekiama diagnozuoti ir gydyti ligų - dėl sveikatos problemų turite pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar kitu asmens sveikatos priežiūros specialistu. Jeigu vaikutis susidūrė su sveikatos problema, mokymo paslaugos neteikiamos - kviečiame registruotis vaikų gydytojos konsultacijai.
Kvalifikuoti žindymo konsultantai niekad nepatars mamai inicijuoti ar tęsti nujunkymo procesą, jei jos mažylis serga. Jei jūsų vaikui nujunkymas apskritai vyksta sudėtingai, tuomet tiesiog laikas gali būti geriausias „vaistas“. Galbūt dabar yra tiesiog netinkamas laikas.
Jeigu sumažinote žindymo dažnumą, o krūtinė prisipildė pieno, nutraukite jo tiek, kad nejaustumėte diskomforto - veržimo, tempimo jausmo, tačiau neištuštinkite krūtų. Be gydytojo leidimo nevartokite pieno gamybą mažinančių vaistų.
Nėštumas. Jeigu sumažinote žindymo dažnumą, o krūtinė prisipildė pieno, nutraukite jo tiek, kad nejaustumėte diskomforto - veržimo, tempimo jausmo, tačiau neištuštinkite krūtų.
Jei tikrai norite pati inicijuoti nujunkymą, patartina sulaukti bent tol, kol mažyliui sueis 18 mėnesių - tyrimai parodė, jog iki tol vaikučiai ypač jautriai reaguoja į nujunkymo pradžią ir tikrai nėra tam pasiruošę.
Kaip suprasti, ar nujunkymas jūsų mažyliui vyksta per greitai? Stebėkite savo kūdikį dėl streso požymių; jis tikrai jums leis suprasti, jei nujunkymas jam vyksta per greitai. Pasirengimas nujunkymui yra tam tikras raidos etapas ir kai kurie vaikai jį pasiekia anksčiau nei kiti. Jei nujunkymas, rodos, eina per greitai jūsų vaikui (ar jums - juk žindymas yra „abipusio eismo gatve“), tuomet niekas negali jums uždrausti kiek sulėtinti tempą ar net grįžti šiek tiek atgal. Jums nereikia vėl susigrąžinti visus prieš tai buvusius maitinimo kartus. Bet jei tik norite, galite susigrąžinti tuos, kurių jūsų mažyliui, rodos, reikia labiausiai. Arba nesiūlykite pati krūties, tačiau neatstumkite vaikučio iki tos ribos, kai jis pasijaus tiesiog beviltiškai.
Kai nutraukiame žindymą, vaikas netenka ne tik maisto šaltinio, bet ir įprasto būdo nusiraminti, o mamai tenka sąmoningai suprasti ir perkeisti savo santykį su vaikui iš žindymo teikiamo artumo į artumą nebežindant. Ne veltui lietuvių kalboje žodis junkyti turi ne tik žindymo prasmę, bet ir - mokymo prasmę.
Žindymo nutraukimas - tai kantrybės ir ryžto reikalaujantis procesas. Nors būna tokių vaikų, kurie patys savaime atsisako mamytės pienelio ir tai nesukelia jokio streso nei jam, nei motinai, dažniausiai šis procesas savaime nesibaigia ir tenka įdėti nemažai pastangų į maitinimo nutraukimą.
Svarbu žinoti, jog mamos grįžimas į darbą, vaiko išėjimas į darželį, netikėta ilgesnė mamos kelionė be vaiko, vaiko liga, mamos liga (jei jai paskirti su žindymu suderinami, ar trumpą laiką - nesuderinami vaistai) nėra tos priežastys, kuomet reikėtų staigiai nujunkyti vaiką. Daugeliu atvejų žindymas gali būti tiesiog sėkmingai tęsiamas mamai ir vaikui būnant kartu rytais ir vakarais, naktimis, savaitgaliais, o mamai išvykus, ar vartojant kurį laiką nesuderinamus su žindymu vaistus - jai tereikės palaikyti laktaciją ištraukiant pieną iš abiejų krūtų nors kas 3-4 val.
