Nėštumas - tai patirtis, kuri, palyginti su kitais gyvenimo aspektais, bene stipriausiai paveikia moterį. Ir tai ne visada teigiamai. Kartais žinia apie nėštumą sukelia moteriai gilią psichologinę krizę. Dažnai tai neplanuotas, nelauktas nėštumas, bet tikrai ne kiekvienas neplanuotas nėštumas moteriai yra krizė; yra moterų, kurios sėkmingai išnešioja ir pagimdo, o planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, jei pasikeičia santykiai šeimoje arba tėvai sužino apie tam tikrus būsimo vaiko raidos trūkumus. Kaip įveikiama ši krizė, priklauso, viena vertus, nuo asmenybės brandumo, antra vertus, nuo galimybės gauti pagalbą tuo metu, kas yra ypač svarbu.
Negimusio kūdikio laiškas mamai
Štai j au praėjo kelios dienos, kai atsiradau tavo pilvelyje. Man sunku išreikšti savo džiaugsmą, kad tu būsi mano mama, k aip ir didžiulę laimę matyti tą meilę su kurią buvau pradėtas. O tai rodo, kad aš būsiu pats laimingiausias vaikas pasaulyje!
Na štai jaumėnuo kai esame kartu, pagaliau mano kūnelis įgauna formą. Žinau, nesu toks gražus kaip tu, bet suteik man galimybę. Aš toks laimingas! Tik vienas dalykas mane neramina... Paskutiniu metu jaučiu didelį neramumą tavyje ir tai man neleidžia užmigti, nenusimink, viskas praeis, tik neprarask vilties.
Mamyte, jau praėjodu su puse mėnesio. Labai džiaugiuosi savo rankutėmis, kuriomis nekantrauju pradėti žaisti, o visu labiausiu liesti tave.
Mamyte, pasakyk kas vyksta. Kodėl verki naktimis ??? Kai susitinki su tėveliu, kodėl šitiek baraties? O gal manęs jau nebenorite? Stengsiuosi padaryti viską, kad tik būčiau mylimas...
Jau praėjo trysmėnesiai, tave jaučiu labai prislėgta, nesupantu kas vyksta, esu labai sunerimęs. Šiandien buvome pas gydytoją. Aš jaučiuosi puikiai, nesuprantu kodėl rytoj turime eiti dar kartą... O gal tau kas nors negerai?
Ai !!! Kažkas naujo mano namelyje ! Kam šis daiktas skirtas? Mamyte, jau beveik antra valanda dienos ir aš visai nenoriu miego. Kaip smagu žaisti rankutėmis ! Mes ir vėl atėjome pas gydytoją, kas vyksta? Ar tai naujas žaislas? Pažiūrėk ! Nesuprantu, kodėl yra išsiurbiamas mano namelis ?
Mama, mano kojytę rauna !!! Nejau nematote mano skausmo !!! K odėl tai darote? Aš bijau !!! Apgink mane, padėk man !!! Mamyte, aš dar per mažas apsiginti pats !!!
Pasakyk jiems, kad liautusi, prisiekiu būsiu geras, daugiau nesispardysiu pilvelyje. Kaip gali būti, kad žmogus šitaip su manim elgtusi? Ai, mama ! Neištveriu daugiau, mamyte, padėk man... !
Mamyte, nuo tosdienos jau praėjo keleri metai. Iš čia, iš viršaus, matau didelį tavo skausmą dėl to apsisprendimo. Prašau, neverk daugiau. Žinok, kad tave myliu ir laukiu mūsų susitikimo, kuriame tau padovanosiu daug bučinių. Tave karštai mylintis, tavo vaikelis.
Abortų priežastys ir pasekmės: psichologinė perspektyva
Pasak psichologės dr. Giedrės Širvinskienės, didelės apimties tyrimas Švedijoje, kuriame dalyvavo per 1,5 tūkst. moterų, parodė, kad 23 proc. dėl aborto besikreipiančių moterų patyrė potrauminio streso sutrikimų simptomus, taigi kas penkta moteris. Tai rodo, kad jų patirtys yra tikrai sudėtingos, ir moterims nebuvo lengva apsispręsti.
Kitame tyrime Airijoje, kuriame dalyvavo per 3 tūkst. respondentų, 35 proc. moterų nurodė patyrusios krizinį nėštumą. Tai trečdalis nėštumų. Taip pat ir vyrai dėl moters nėštumo išgyvena krizę - pavyzdžiui, Airijoje ją patiria vienas iš penkių vyrų (20 proc.). Pasak JAV atlikto tyrimo, 65 proc. moterų, nutraukusių nėštumą, teigė, kad patyrė kitų žmonių spaudimą daryti abortą. 54 proc. moterų nesijautė užtikrintos dėl priimamo sprendimo. Taigi nėštumo nutraukimas yra labai daug jausmų ir dvejonių iki pat paskutinio momento apimantis sprendimas.
2017 m. publikuota sisteminė mokslinių tyrimų apžvalga, apimanti tyrimus, atliktus keturiolikoje šalių, analizavo pagrindines abortų priežastis. Dažnai vardijami socialiniai, ekonominiai sunkumai, nenoras turėti daugiau vaikų. Pavyzdžiui, JAV 56 proc. respondentų minėjo finansinius sunkumus, 55 proc. - santykių su partneriu sunkumus bei sunkumus dėl ateities galimybių. O štai švedės dažniausiai nurodė norą atidėti motinystę, santykius su partneriu, finansinį nepasirengimą.
„Kaip matome, tai daugiau išorinės priežastys ir, moterims pasiūlius pagalbą, galbūt jos priimtų kitokį sprendimą. Lietuvoje mes neturime skaičių, bet moterys, kurias man pačiai tenka konsultuoti, dažnai sako - partneris verčia, tėvai varo iš namų, kaip aš auginsiu pati, kai neturiu darbo ir pan. Problema ta, kad niekas neįpareigotas paklausti moters, kokia jos situacija, ir padėti jai spręsti sunkumus, su kuriais ji susiduria. Todėl dauguma nėštumo nutraukimų patenka į kategoriją - moters pageidavimu. Visgi visos šalys ieško būdų, kaip sukurti filtrą, kad moteris apgalvotų sprendimą, kad ji nebūtų skubinama. Todėl daugelyje šalių po psichologo konsultacijos privalomai skiriama nuo 2 iki 5 ar daugiau dienų apsisprendimui. Yra šalių, pavyzdžiui, Vokietija, kuriose netgi privaloma psichologo konsultacija; jos metu išsiaiškinami moters poreikiai ir ieškoma galimybių“, - teigė psichologė.
Moters išpažintis po aborto
Viena mergina pasakojo: „Pastojau prieš pusę metų ir pasidariau abortą. Su draugu buvome apie dvejus metus. Bent aš jį mylėjau, bet kai sužinojau, kad esu nėščia, jis iškarto pasakė - abortas. Pareiškė, kad jeigu nepasidarysiu, paliks ir daugiau nenorės matyti nei manęs, nei vaiko. Jo žodžiais, tai buvo tik skysčiai, bet dar ne vaikas. Tų žodžių niekada gyvenime nepamiršiu. Man buvo labai sunku susitaikyti su tuo, nenorėjau likti vieniša mama. Šiemet buvau baigusi mokslus, darbo neturėjau, išlaikoma tėvo, nes motinos neturiu. Tiesiog supratau, kad liksiu viena, ir niekas man nepadės. Verkiau, buvau nusivylusi draugu, nusprendžiau pasidaryti abortą, nors buvo labai sunku priimti tokį sprendimą. Nenorėjau, kad mano vaikas neturėtų tėvo, žinojau, kad jam nieko negalėsiu suteikti. Bet dabar, praėjusi pusei metų po visko, siaubingai jaučiuosi. Negaliu pamiršti. Labai norėjau vaikų, gražios ir laimingos šeimos. Galbūt dėl to taip sunku susitaikyti, kartais nesinori net gyventi. Nenorėjau, kad mano vaikas neturėtų tėvo, žinojau, kad jam nieko negalėsiu suteikti. Nežinau, ar kada pamiršiu, ar palengvės, bet dabar nieko nenoriu, jaučiuosi beviltiškai. Manau, kiekvienai merginai reikėtų pagalvoti, ar tas žmogus, su kuriuo esi, myli tave ir pasiryžęs būti kartu bet kokiu atveju. Dabar man liko tik skausmas, atrodo, kad nieko gera nenusipelniau. Labai dažnai prisimenu, vis galvoje sukasi mintys apie vaikutį, kurį būčiau turėjusi.“
Pasak psichologės, šios moters nėštumo nutraukimas vėlgi pateko į kategoriją „pagal moters pageidavimą“. Tačiau kiek čia jos pageidavimo ir laisvo sprendimo? Tai, ką ji išgyvena, neturi kodų pagal ligų kvalifikaciją, tai galima pavadinti uždraustu sielvartu. Moteris tarsi neturi teisės gedėti, nes pati pasirinko ir turėtų toliau laimingai gyventi. Bet šiai moteriai po aborto labai reikalinga pagalba. Todėl labai svarbu, kad tokios moterys taip pat patektų į psichologinės pagalbos sistemą, kuri, tikiuosi, bus pradėta kurti. Svarbu, kad tai būtų valstybiniu lygmeniu kuriama kompleksinė sistema tiek nėščioms, tiek pagimdžiusioms, tiek kūdikio netektis patyrusioms moterims. Ir labai svarbu, kad ši sistema apsaugotų moterį nuo kitų žmonių spaudimo, kad ji turėtų šiek tiek laiko ir galimybę pasikalbėti su specialistais, galinčiais pasiūlyti įvairius problemų sprendimų būdus.
Abortų statistika ir priežastys Lietuvoje
Akušerė Indrė Mickevičienė Vilniaus gimdymo namuose apklausė per 600 respondentų, kokia jų nuomonė apie nėštumo nutraukimą ir jo pasekmes nesant medicininių indikacijų. 1991 m. Lietuvoje buvo atlikta per 40 tūkst. abortų, pernai - per 3 tūkst. Taigi abortų statistika mažėja. Lietuvoje moters pageidavimu nėštumą galima nutraukti iki dvyliktos savaitės, dėl medicininių indikacijų - iki dvidešimt antros. Psichologo pagalba prieš nėštumą nutraukimą yra tik rekomendacinio pobūdžio.
I. Mickevičienės tyrimo tikslas buvo nustatyti respondentų nuomonę apie nėštumo nutraukimo priežastis ir pasekmes, bei kokie asmenys, jų nuomone, turėtų dalyvauti priimant sprendimą. Dauguma apklaustųjų - 26-35 metų amžiaus, pusė jų buvo jau auginantys vieną vaiką. Trys pagrindinės įvardintos nėštumo nutraukimo priežastys - finansiniai sunkumai, emocinio palaikymo stoka ir tėvo bei artimųjų noras. Moterys dažniau manė, kad nėštumas nutraukiamas dėl vaiko tėvo noro, vyrai - dėl girtavimo šeimoje ir naujos gyvybės baimės.
Aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai labiau išskyrė psichologines priežastis - emocinio palaikymo stoką, žemesnio išsilavinimo respondentai - girtavimą šeimoje, keturis ir daugiau vaikų turintys respondentai išskyrė pablogėjusius santykius šeimoje. Pagrindinės trys nėštumo nutraukimo pasekmės - kaltės jausmas, depresija ir emocinė krizė. Moterys dažniau nei vyrai nurodė medicinines pasekmes - kraujavimą, nevaisingumą ateityje, vyrai dažniau įvardijo priklausomybes nuo alkoholio ir narkotikų atsiradimą ateityje.
Paklausti, kokie asmenys turėtų dalyvauti sprendžiant dėl nėštumo nutraukimo, tiek moterys, tiek vyrai, manė, kad turi dalyvauti nėščiosios vyras, psichologas ir artimieji. Vyrai dažniau nei moterys dar siūlė įtraukti ir akušerį ginekologą. Įvertinus apklausos duomenis, buvo išskirti šie nėštumo nutraukimo rizikos veiksniai: pablogėję santykiai su vaiko tėvu, vaikų skaičius šeimoje, o apsauginiai veiksniai: vyresnis moters amžius ir aukštesnis išsilavinimas.
Medikamentinis abortas Lietuvoje
Higienos instituto atstovė Rita Gaidelytė patvirtino, kad abortų skaičius Lietuvoje per pastaruosius 20 metų gerokai sumažėjo - beveik keturis kartus. Tačiau sparčiau mažėjo abortų būtent tarp jaunesnių moterų. Pernai iš visų 3590 nėštumo nutraukimo atvejų dėl medicininių indikacijų buvo 137 abortai, tai santykiniai nedidelis skaičius. Privačiose įstaigose atlikta 400 abortų, vėlgi labai nedaug.
Kalbant apie santykius rodiklius, jeigu visų šių abortų nebūtų, 2018 m. galėjome turėti 12,8 proc. daugiau naujagimių nei iš tiesų turėjome. Įdomus yra Suomijos pavyzdys. Vieno gydytojo sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jeigu mergina yra jaunesnė nei 17 metų ir vyresnė nei 40-ties ir jeigu ji turi keturis ar daugiau vaikų. Jeigu visų šių abortų nebūtų, 2018 m. galėjome turėti 12,8 proc. daugiau naujagimių. Jeigu šių sąlygų nėra, reikalingas dviejų gydytojų sutikimas, taigi atlikti abortą sudėtingiau. O tam tikrais atvejais abortui atlikti reikalingas netgi Nacionalinės sveikatos ir gerovės priežiūros tarnybos sutikimas - kai nėštumas didesnis nei dvylika savaičių ir esant apsigimimui bet kurioje nėštumo savaitėje.
„97 proc. abortų Suomijoje pernai buvo medikamentiniai. Lietuvoje jie neįteisinti. Šiuo požiūriu mes vis dar esame pirmykštėje stadijoje ir šį klausimą reikia išspręsti, nes yra įvairių kalbų, kaip šie abortai atliekami, ir mes nežinome, kiek jų yra nei kas šioje srityje vyksta. Kitaip tariant, kol jie neįteisinti, mes nežinome, kiek jų yra, o pagal kitų šalių patirtį, pavyzdžiui, Estijos, kreivės absoliučiai susikeitė vietomis - klasikinių abortų pasidarė labai mažai ir labai daug medikamentinių. Todėl sakydami, kad abortų pas mus mažėja, mes nežinome, kas darosi su medikamentiniais abortais“, - teigė R. Gaidelytė.
Pasak gydytojos akušerės ginekologės prof. dr. Dalios Railaitės, visame pasaulyje plačiai naudojamas medikamentas ankstyvam nėštumo nutraukimui Lietuvoje neprieinamas - jį galima įsigyti nebent nelegaliai internete. Kitas vaistas, kuris tai pat naudojamas nėštumui nutraukti, iš tiesų oficialiai neregistruotas šiai indikacijai, jis skirtas visai kitiems tikslams, nors ir plačiai vartojamas akušerijoje. Jis gali būti įsigytas pagal vardinį preparato receptą. „Šis medikamentas skatina gimdos sutraukimus, todėl jis svarbus, kai reikia juos sužadinti komplikuoto gimdymo metu ar esant vaisiaus žūčiai. Dabar šis vaistas gelbsti moteris situacijose, kuriose anksčiau tekdavo pašalinti gimdą, nes būdavo neįmanoma pabaigti gimdymo“, - teigė medikė.
Pasak jos, šiandien atsiranda jaunų gydytojų, kurie dėl įsitikinimų nesutinka mokytis atlikti instrumentinį nėštumo nutraukimą, tačiau medikamentinis abortas, jeigu jis būtų įteisintas, šiems gydytojams nebūtų toks skausmingas.
Asmeninės istorijos: skausmas ir atgaila
Viena moteris pasakoja: „Aš buvau atitolusi nuo Dievo ir gyvenau nedorą gyvenimą (net vieną kartą įėjus į bažnyčią spiaudžiau ant tikinčiųjų). Mano mama neaiškino, kaip turėčiau praleisti savo jaunystę. 1943 ar 1944 m. tapau nėščia, 5 mėnesių kūdikį abortavau. Vaikas dar kurį laiką buvo gyvas. Mama paėmus vaiką palaidojo į savo artimųjų kapą. 1973 metais grįžau prie Dievo ir iš karto prabudo sąžinė už visas nuodėmes, bet ypatingai už šį abortą. Verkiu beveik kiekvieną dieną iš tikros širdies, bet nesugrąžinsi kūdikiui gyvybę. 1971 m. sapnuoju tokį sapną. Einu į Aušros Vartus ir man kelią pastoja maža mergytė. Aš noriu ją aplenkti, bet ji nesiduoda, vis užeidama priešais mane (mergytė apie 2-3 m.). Aš jos klausiu: "kur tavo mama?" O ji man sako: "Tu mano mama, pakrikštyk mane Violeta". "Aš pasakiau savo mamai, mama nuėjo pas kunigą ir paklausė, kaip ją pakrikštyti, o kunigas patarė, kad nueitų prie kapo ir pakrikštytų, paėmus švento vandens. Tuo metu mama jautė kažkokį vidinį džiaugsmą. Vėliau aš ištekėjau. Mirė vyras. 1984 metais vėl sapnuoju: ateina mano dukrytė su mirusiu vyru ir atneša man mažytį tortelį, išpuoštą tokiais, kaip rasa, lašeliais. (Mergytė jau apie 14-15 m.) Ji šiuos lašelius liečia su savo piršteliais. Tie lašeliai subyra ir sako: "mama, tie lašeliai - tai tavo ašaros, neverk". Ši vaiko žmogžudystė labai slegia. Moterys, nežudykit savo vaikų, nes ašaros nesugrąžina vaiko gyvybės!“
Kita istorija: „Auginu keturis vaikus. Supratau, kad laukiu penkto. Pasitarę su vyru nusprendėme nutraukti nėštumą. Prieš einant į polikliniką susapnavau keistą sapną. "Man bevaikščiojant prieina prie manęs jaunas, labai gražus, aukštas jaunuolis juodu kostiumu ir sako: - Nieko nedaryk, aš būsiu inžinierius". Pabudus aš išsigandau, nes supratau, kad kalbėjau su savo negimusiu sūnumi. Aš labai pergyvenau, bet vis vien nuėjau į polikliniką daryti išsiurbimo, nes begalinis vargas bendrabutyje, amžini nedatekliai. Nuostabu yra tas, kad nėštumas buvo labai mažas, vos kelios dienos. Turbūt aš kalbėjau su būsimo vaiko siela ir mačiau koks jis būtų buvęs suaugęs. Mane vėl pradėjo kamuoti baisus sapnas. "Einu aš pro apgriuvusį namą ir girdžiu vaiko šauksmą. - Gelbėk mane. Įeinu į vidų ir matau siaurą gilų šulinį, uždengtą dangčiu. Šulinį saugo bjaurus juodas vyras. Nustūmiau aš tą vyrą į šalį, atidengiau dangtį ir pamačiau virvėm surištą ir žemyn galva pakabintą mergaitę. Ištraukiau aš ją, išvyniojau iš merlės, o ji vėl sako: "Gelbėk mane" Aš jai sakau: palauk dar truputėlį, išgelbėsiu. Aš sapne supratau, kad tai sesers negimusi duktė šaukiasi pagalbos".
Dar viena moteris dalijasi: „Būdama sąjūdžio ,,Už gyvybę" narė, dariau daug nėštumo testų jaunoms moterims. Vienok, kai mano septyniolikmetei dukrai testas pasirodė teigiamas, širdis pradėjo tvinksėti, rankos drebėti, o dukra pravirko. Visa savo patirtimi ir galia mėginau jai padėti, atkalbėdama nuo paties blogiausio - aborto. Iš pradžių ji su manim sutiko. Tačiau grįžus iš mokyklos visiškai pasikeitė, neleido net prisiliesti prie jos. Kažkas pakeitė jos mąstymą. Netrukus sužinojau, kas pakeitė dukros mąstymą - tai ,,Planned Parenthood" žmonės (abortų šalininkų organizacija), į kuriuos kreipėsi ,,draugo" patarta. Kaip paprastai tokiais atvejais, jie įkalba, naudodamiesi panašiais argumentais:,,Jau esi didelė, gali pati apsispręsti", ,,Vaikas sugadins visą gyvenimą", ,,Tėvai nebūtinai turi žinoti" ir panašiai. Dukra pranešė, kad ji jau apsisprendusi, abortas jai vienintelis pasirinkimas. Aš paklausiau, ar ji žino, kad žudo savo kūdikį, mūsų anūką?-,,Taip",-atsakė. Visi jos atsakymai buvo mechaniški, be jokio jausmo. Mes su draugais meldėmės nuo testo pradžios, bet dabar maldos tapo dar intensyvesnės, beveik desperatiškos. Vaiko tėvas sakėsi nuvešiąs dukrą į klinikas ir užmokėsiąs už abortą. Aborto dienos rytą namuose vyravo mirtina tyla - kaip kapo duobėj. Viskas Dievo rankose, mes aukojom Jam savo skausmą ir maldas. Žinojau, kad mūsų šeimos gyvenimas po šio įvykio nebebus jau toks pats. Kai popiet dukra grįžo, ji atrodė baisiai. Verkė ir vaikščiojo kaip baisiame sapne. Be perstojo skambėjo jos dejonė:,,Jie tai padarė!" Niekada neįsivaizdavau, kokia yra maldos galia... Vieną dieną po keturių savaičių, atlikus kontrolinį patikrinimą, dukra grįžo namo isterijos apimta,-seselė, kuri apžiūrėjo ją, pareiškė, kad ji tebėra nėščia. Nėštumo testas tai patvirtino. Abortas buvo bergždžias! ,,Draugai" iš ,,Planuotos tėvystės" ėmė siūlyti pakartoti abortą, bet dukra greit grįžo namo.
Pasak psichologės, šios moters nėštumo nutraukimas vėlgi pateko į kategoriją „pagal moters pageidavimą“. Tačiau kiek čia jos pageidavimo ir laisvo sprendimo? Tai, ką ji išgyvena, neturi kodų pagal ligų kvalifikaciją, tai galima pavadinti uždraustu sielvartu. Moteris tarsi neturi teisės gedėti, nes pati pasirinko ir turėtų toliau laimingai gyventi. Bet šiai moteriai po aborto labai reikalinga pagalba. Todėl labai svarbu, kad tokios moterys taip pat patektų į psichologinės pagalbos sistemą, kuri, tikiuosi, bus pradėta kurti. Svarbu, kad tai būtų valstybiniu lygmeniu kuriama kompleksinė sistema tiek nėščioms, tiek pagimdžiusioms, tiek kūdikio netektis patyrusioms moterims. Ir labai svarbu, kad ši sistema apsaugotų moterį nuo kitų žmonių spaudimo, kad ji turėtų šiek tiek laiko ir galimybę pasikalbėti su specialistais, galinčiais pasiūlyti įvairius problemų sprendimų būdus.
Poabortinio sindromo pasekmės
Tokių istorijų psichoterapeuto kabinete tenka girdėti ne vieną. Kartais - praėjus 20 ir daugiau metų po aborto. Kaltės, savigraužos, sumažėjusios savivertės, neapykantos sau ir aplinkiniams jausmai, depresijos, priklausomybės nuo alkoholio, miego sutrikimai su košmarais, valgymo sutrikimai, mintys apie savižudybę gali pasireikšti tiek iš karto po aborto, tiek praėjus daugybei metų.
Jei blogos savijautos priežastis yra abortas, paprastai apie tai moterys linkusios papasakoti ne iš karto ir neretai prisipažįsta, kad dar su niekuo apie tai nėra kalbėjusios.
Kita dalis moterų į atliktą abortą žiūri paprastai - kaip į medicinos procedūrą, net ne tiek reikšmingą, kad būtų verta paminėti pasakojant reikšmingų ligų ir patirtų operacijų istoriją. Toks „pamiršimas“ dažnai rodo į pasąmonę išstumtus skaudžius patyrimus, kurie, nors ir būdami nesąmoningi, gali daryti įtaką mūsų gyvenimui. Iškart po nėštumo nutraukimo gali būti jaučiamas palengvėjimas dėl nėštumo keliamo streso „išsprendimo“, tačiau pasekmės gali ateiti po daugelio metų. Tokioms moterims gali būti būdingas šaltumas, abejingumas, susvetimėjimas su šeimos nariais ir užsidarymas savyje, o iš kitos pusės - depresijos ir nerviniai vidaus organų sutrikimų simptomai.
Poveikis - ne tik moteriai
Neabejotinai abortas veikia vaiko tėvą, negimusio vaiko brolius ir seseris, nors jiems labai retai pasakoma, kad mama padarė abortą. Bloga moters psichologinė savijauta be žodžių perduodama ir šeimos nariams. Jei nesusituokusioje poroje pirmą kartą pastojusi moteris padaro abortą - pora paprastai išsiskiria, tai aiškiaždami „jausmų atšalimu“. Apie abortą nebenorima kalbėti dėl bendros kaltės ir gėdos, bet negimusio vaiko gedėjimas veikia poros santykius. Net jei šeimoje yra kitų vaikų, neretai po aborto pora patiria santykių krizę. Manoma, kad po abortų padidėja fizinės agresijos šeimoje tikimybė.
Po aborto traumą gali patirti jį paskatinę artimieji, nėščiosios tėvai, seserys, net abortą atlikę medikai.
Ne smerkti, o padėti
Jokiu būdu negalima smerkti ir kaltinti moterų. Jos greičiau yra pačios yra aukos. Dažniausiai abortus darosi atsakingos moterys, kurioms ne tas pats, kas bus su jų vaiku, kurios rūpinasi, ar nėštumui pritaria vyras, ar bus pajamų išlaikyti būsimą kūdikį, kas jį augins ir panašiai.
Nesulaukusios artimųjų palaikymo, susidūrusios su vyro neatsakingumu ir abejingumu, tokios moterys ryžtasi abortui. Vyrai dažnai tiesiogiai paskatina moterį pasidaryti abortą išsigandę atsakomybės.
Tam tikrą kaltės dalį turėtų prisiimti visuomenė, nes vienišos mamos neretai dar smerkiamos, nors ir ne be taip, kaip Veronikos laikais, ir valstybė, kadangi vaikui auginti nesudaromos pakankamos materialinės sąlygos.
Sprendimą nutraukti nėštumą moteris dažnai padaro iš nežinojimo, t.y. nepagalvoja, kad joje auga nauja gyvybė, o ne audinių gabalėlis, atsiradęs visai ne laiku. Bet štai naujos žinios (2012 kovo mėn. ): „Virginijos gubernatorius Bob McDonnell pasirašė įstatymą, pagal kurį prieš aborto darymą abortą atliekantys medikai privalės moteriai padaryti ultragarsinį tyrimą ir sudaryti galimybę pasižiūrėti į kūdikį įsčiose.“ Tikėtina, kad toks požiūris pakeis ne vienos moters apsisprendimą.
O jei per vėlu?..
O ką daryti toms, kurioms jau per vėlu rinktis - kas kenčia nuo poabortinio sindromo? Aišku, laiko atgal niekas nebesugrąžins, bet palengvinti tokių moterų kančias galima.
Pirmiausia reikia įvardinti visas aborto priežastis ir pasekmes, kad ir kaip skaudu tai būtų.
Antroje pakopoje - reikia atleisti visiems, skatinusiems atlikti abortą. Tai būtina sąlyga norint atleisti sau.
Trečioje pakopoje susitaikoma su negimusiu kūdikiu, su tuo, kad jau nieko nepakeisi. Padeda simboliniai veiksmai, tokie kaip vardo kūdikiui davimas, pokalbis su juo, laiškas jam ir pan. Susitaikyti padeda ir pagalba našlaičiams, kitoms abortą patyrusioms moterims ar atkalbėjimas moterų nuo aborto.
Daugeliui patiriančių poabortinį sindromą moterų praverčia profesionalų pagalba.
- Poabortinį sindromą, kaip potrauminio streso sutrikimo atmainą, 1981 m. aprašė amerikiečių psichologas Vincentas Rue.
- Vokietijoje atliktas tyrimas: 80 proc. moterų kenčia nuo vėlyvųjų aborto pasekmių.
- Abortas padidina savižudybės riziką. Lyginant pagimdžiusias ir abortą patyrusias moteris pastarųjų nusižudė šešis kartus daugiau.
- Apklausus 1000 vyrų, nustatyta, kad ¾ jų pergyveno sunkų su abortu susijusį laikotarpį.
- Iš daugiau nei 400 abortus atlikusių porų 70 proc. išsiskyrė per mėnesį po aborto. Kito tyrimo duomenimis, tik 2 iš 11 nevedusių moterų po aborto tęsė santykius su sugyventiniu.
- 99 proc. abortų daroma dėl socialinių ir ekonominių priežasčių ir tik 1 proc. dėl išprievartavimo, kraujomaišos, silpnos sveikatos, didelio luošumo ir pan.
- Iš JAV atliktų tyrimų matyti, kad pusę apsisprendimų atlikti abortą paskatino vyrai; Kanadoje 8 iš 10 moterų teigia, jog būtų gimdžiusios, jei jas būtų palaikę aplinkiniai.
- Moterys, dariusios abortus, pagimdo dvigubai daugiau negyvų kūdikių. Gerokai padidėja kūdikių mirtingumas.
- Savaiminiai persileidimai moterims, dariusioms abortus, yra 30 - 40 proc. dažnesni nei nedariusioms.
- 25 proc.
