Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. sausio 1 d., suteikia naujų galimybių ir garantijų darbuotojams, auginantiems vaikus iki 3 metų. Šie pakeitimai yra aktualūs tiek darbuotojams, tiek ir darbdaviams, įmonės vidaus dokumentuose įtvirtinant reikalavimus, kurie privalo būti įgyvendinti.
Sutrumpinta darbo laiko norma
Nuo šių metų sausio biudžetinių įstaigų darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų, gali dirbti 32 valandas per savaitę. Darbo užmokestis mažesnei darbo laiko normai paliekamas toks, koks jis buvo mokamas esant didesnei laiko normai. Tai reiškia, kad darbuotojai, dirbantys sutrumpintu darbo laiku, gauna tokį patį atlyginimą, kaip ir dirbantys visą darbo laiką. Ši lengvata taikoma darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų ir dirbantiems valstybės ar savivaldybių įstaigoje, kuri išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų arba valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, arba Lietuvos banke.
Sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks 3 metai. Taikant 112 str. pakeitimą, darbuotojo prašymas nereikalingas. Tai yra darbdavio pareiga pasirūpinti, kad darbuotojui būtų taikoma sutrumpinta darbo laiko norma. Darbuotojas gali pasirinkti 4 darbo dienų savaitę (t. y. darbo dienų per savaitę skaičiaus mažinimą) arba trumpinti darbo dienų laiką, paliekant 5 darbo dienų savaitę.
Jei teisės aktai pareigybei nustato savaitinę darbo laiko normą trumpesnę nei 32 valandos (pvz. meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 28 valandos), tokiu atveju savaitės darbo laiko norma nėra trumpinama. Tuo atveju, jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką (pvz. 0,5 etato) - darbo laiko norma trumpinama proporcingai.
Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai) t.y., dėl pareigybės naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Ši nuostata taikoma darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų.
Tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos
Nuo šių metų sausio 1 d. darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Anksčiau šios atostogos buvo nepertraukiamos. Atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo (arba įsivaikinimo), kol jam sukanka 1 metai.
Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri negali būti niekam perleista. Šią neperleidžiamą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį kiekvienas iš tėvų gali imti visą iš karto arba dalimis arba pakaitomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Darbo kodeksas nenumato, į kiek maksimaliai dalių tokios atostogos gali būti skaidomos. Tai reiškia, kad darbdaviai gali susidurti su situacijomis, kai naudojant 2 mėnesių trukmės atostogas bus prašoma jas suteikti po vieną dieną ar kelias dienas. Paminėtina, kad jeigu vienas iš tėvų nepasinaudos neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tuomet bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų tais 2 mėnesiais.
Darbuotojai, turintys teisę į šias papildomas poilsio dienas, gali pasirinkti, kokiu būdu jas naudoti - imti dienas arba sutrumpinti darbo laiką. Svarbu pažymėti, kad nėštumo, gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui mokamos socialinio draudimo išmokos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.
Užimtumo tarnybos parama
Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, taip pat gauti nedarbo išmoką iš „Sodros“. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų.
Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą - laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos.
Svarbu žinoti
Visas garantijas ir lengvatas reikia įforminti raštu. Jeigu darbdavys nesilaiko Darbo kodekse numatytų nuostatų, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją. Pabrėžtina, kad trumpesnė darbo savaitė neprivaloma taikyti privačiame sektoriuje dirbantiems tėvams. Tačiau privataus sektoriaus darbuotojai taip pat gali susitarti su darbdaviu dėl darbo laiko trumpinimo.
