Teisingai paruošta žemė padeda augalams geriau augti, gausiai žydėti ir duoti džiuginantį derlių. Žemės įdirbimas yra vienas iš svarbiausių etapų sodo ar daržo priežiūroje. Norint paruošti dirvožemį, pirmiausia reikėtų atlikti keletą svarbių žingsnių.
1. Dirvožemio paruošimas
Pirmasis žingsnis pradedant žemės įdirbimą yra žinoti, koks dirvožemio tipas vyrauja jūsų darže. Skiriami šie pagrindiniai dirvožemio tipai:
- Molis
- Smėlis
- Priemolis
- Durpės
Pradėkite nuo piktžolių šalinimo - išraukite visas pašalines žoles ir jų šaknis, kad jos nekonkuruotų su jūsų sodinukais dėl maistinių medžiagų. Būtinai pasirūpinkite kruopščiu žemės sukasimu, giliai perkaskite dirvožemį, kad jis būtų purus ir gerai praleistų vandenį bei orą. Tai taip pat padeda naikinti piktžolių šaknis ir pagerina maistinių medžiagų pasiskirstymą, todėl skirkite pakankamai laiko šiam darbui. Jei ketinate sodinti didesnį daržą, verta pagalvoti apie kultivatorių - šis universalus įrankis padės greičiau, paprasčiau ir sklandžiau paruošti suplanuotą plotą sodinimui. Lytagros kultivatoriai taip pat atlieka dirvos ardymo, vėdinimo bei piktžolių šalinimo funkcijas, todėl pasitarnaus ne tik įdirbant žemę, bet ir ją efektyviai prižiūrint.
2. Dirvožemio pH ir drėgmės reguliavimas
Sklandžiam augalų augimui ir derėjimui taip pat labai svarbu, kad dirvožemio pH būtų tinkamas. Dauguma daržovių ir gėlių geriausiai auga esant pH nuo 6 iki 7. Dirvožemio pH galite nustatyti specialiais testais, kurių galite įsigyti sodo prekių parduotuvėse. Jei pH per žemas (rūgštus), galite pridėti kalkių, kad jį padidintumėte. Jei pH per aukštas (šarminis), galite pridėti durpių ar sieros, kad jį sumažintumėte.
Gerai sudrėkintas ir drenažu aprūpintas dirvožemis yra ne mažiau svarbus faktorius augalų augimui. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Laistymo dažnumą.
- Drenažą.
Užuot laistę daržą dažnai ir po nedaug, įpraskite laistyti jį tada, kai žemė išsausėja, be to, ganėtinai gausiai. Nuo dažno laistymo žemės paviršius pasidengia plutele, augalų šaknims ima stigti maisto medžiagų, dirvoje gali užsiveisti grybelis, todėl daržovės gali imti pūti. Užtikrinkite, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti tam, kad šaknys nepermirktų.
Jeigu dirvožemis greitai išdžiūsta, puikus būdas išlaikyti drėgmę gali būti mulčiavimas. Šis taip pat sumažina piktžolių augimą ir pagerina dirvožemio struktūrą. Naudokite organinį mulčią, tokį kaip šiaudai, medžio drožlės, lapai ar kompostas.
3. Augalų sodinimas ir priežiūra
Teisingai įdirbus žemę, laikas sėti ar sodinti augalus. Tiesa, tam būtina pasirinkti tinkamą laiką - sėkite ar sodinkite augalus, kai dirvožemis yra pakankamai šiltas ir drėgnas. Kiekvienas augalas turi savo optimalų sėjimo laiką, todėl svarbu susipažinti su konkrečių augalų rekomendacijomis.
Ne mažiau svarbi ir tinkama vieta. Įsitikinkite, kad augalai gauna pakankamai šviesos ir yra apsaugoti nuo stiprių vėjų. Dauguma daržovių reikalauja saulėtos vietos, tačiau kai kurios gali augti ir daliniame šešėlyje. Taip pat atkreipkite dėmesį į tinkamą atstumą tarp augalų, sėkite ar sodinkite augalus ant sėklų pakuočių nurodytais tarpais vienas nuo kito, kad jie turėtų pakankamai vietos augti ir vystytis.
Per tankiai sudygę augalai trukdys vienas kitam, nuolat kovos dėl maisto medžiagų ir saulės šviesos, todėl išaugs silpni ir duos menkesnį derlių. Atminkite, kad sėti reikia taip, kaip nurodyta instrukcijose.
4. Dažnai pasitaikančios klaidos
Patyrę sodininkai, lygiai kaip ir naujokai, metai iš metų kartoja tokias klaidas, kurios ne tik prilygsta bergždžiam darbui, bet gali net pakenkti prižiūrimiems augalams ir sumenkinti jų duodamą derlių. Taigi, kokie darbai, priešingai nei daug kas mano, laikytini visai beprasmiais?
Dažnas ir negausus laistymas
Užuot laistę daržą dažnai ir po nedaug, įpraskite laistyti jį tada, kai žemė išsausėja, be to, ganėtinai gausiai. Nuo dažno laistymo žemės paviršius pasidengia plutele, augalų šaknims ima stigti maisto medžiagų, dirvoje gali užsiveisti grybelis, todėl daržovės gali imti pūti. To juk tikrai nesiekiate?
Reguliarus žemės perkasimas
Jei jums atrodo, kad reguliariai perkaskdami dirvą padedate augalams, privalote žinoti, kad vyksta kaip tik priešingai. Tikra tiesa, kad į purenamą dirvą patenka daugiau deguonies, be to, ima skursti joje vešančios piktžolės. Vis dėlto gilusis dirvos perkasimas augalams veikiau pakenkia, nei duoda kokios nors naudos. Jei daržo žemė smėlinga, daugiau nei kartą per metus jos perkasti tikrai nereikia. Jeigu dirva molinga, ją perkasus paviršiuje atsiduria priemolis ir jis neleidžia deguoniui pasiekti augalų.
Pernelyg brandžių sodinukų sodinimas
Troškimas kuo greičiau paversti sklypą žydinčiu sodu, gali pakišti mintį, kad reikia įsigyti ganėtinai brandžių, tarkim, 3-5 metų sulaukusių, sodinukų. Vis dėlto šitaip elgtis neverta. Priežastis paprasta: suaugę sodinukai daug imlesni ligoms negu jaunučiai. Manoma, kad ligos sodinukus atakuoja lygiai tiek metų, kiek jiems patiems yra prikimo dieną.
Senos žolės deginimas
Deginti sklype žolę - ne tik kenksmingas, bet ir pavojingas užsiėmimas. Mažų mažiausiai dėl tokios veiklos pažeidžiamas viršutinį dirvos sluoksnis (žūva visi jame besiveisiantys vabzdžiai, tarp kurių - nemažai naudingų, sunaikinama naudinga dirvos mikroflora). Tačiau blogiausia, kas gali nutikti, yra gaisras.
Tų pačių daržovių sodinimas tose pačiose lysvėse
Jeigu užmiršite apie sėjomainą, daržovių derlius su metais vis mažiau džiugins, o augalus ims atakuoti ligos ir kenkėjai. Kaitalioti sodo ir daržo kultūrų auginimo vietas yra tiesiog būtina, norint, kad augalai ne skurstų, o atvirkščiai - vešėtų.
