Vaikui augant, keičiasi ne tik jo ūgis ar pomėgiai - keičiasi ir jo ugdymosi poreikiai. Tad Lietuvoje ugdymas yra skirstomas į skirtingus etapus: pirmasis - ikimokyklinis ugdymas, antrasis - priešmokyklinis ugdymas.

Ikimokyklinis ugdymas - tai pirmasis ugdymo etapas, skirtas vaikams nuo gimimo iki 5 arba 6 metų amžiaus. Jis orientuotas į saugią, žaidimu grįstą aplinką, kurioje formuojasi pirmieji socialiniai, emociniai, kalbiniai ir fiziniai vaiko įgūdžiai. Tai laikotarpis, kai ugdymasis dar nėra siejamas su tikslingais akademiniais rezultatais - svarbiausia, kad vaikas būtų smalsus, aktyvus, jaustųsi saugus ir laimingas. Ikimokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius gebėjimus, ugdyti vaiko kognityvinius įgūdžius, padėti vaikui pasirengti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.

Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu - pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikams, patiriantiems socialinę riziką, skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Kitiems vaikams privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą gali būti skiriamas vadovaujantis nustatytais kriterijais ir tvarka. Institucinis ikimokyklinis ugdymas yra neprivalomas, teikiamas tėvams pageidaujant.

O kas yra priešmokyklinis ugdymas? Priešmokyklinis ugdymas - tai tarsi tiltas tarp darželio ir mokyklos. Jis skirtas vaikams, sulaukusiems 5 arba 6 metų, ir trunka vienerius metus. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Tėvams (globėjams) siūloma kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Priešmokyklinis ugdymas vyksta pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ir trunka vienerius metus. Teikiamas šešiamečiams (išimtiniais atvejais - 5 metų) vaikams, skirtas užtikrinti optimalią vaiko raidą, padėti pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą.

Atnaujintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje siekiama atitikties šiuolaikiniam požiūriui į vaiką ir jo ugdymąsi, į 5-6 m. vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus. Atnaujintoje programoje išskirtos šešios ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Įgyvendinant programą labai svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimo džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas.

Nors daug diskutuota, visuotinis privalomas ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nuo 2023 m. nebuvo įvestas. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: kuo jie skiriasi?

Trumpai tariant, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas skiriasi tiek amžiaus tarpsniu, tiek ugdymo kryptimi. Ikimokyklinis ugdymas - tai vaiko pažindinimas su aplinkiniu pasauliu per žaidimus ir tyrinėjimą, be jokio spaudimo ar vertinimo. Priešmokyklinis ugdymas - tai giluminis rašytinės kalbos pradmenų mokymasis, dėmesio koncentracijos, kantrybės lavinimas, gebėjimo užbaigti užduotis ir laikytis dienos struktūros ugdymas.

Amžius ir privalomumas

• Ikimokyklinis ugdymas: nuo gimimo iki 5-6 metų amžiaus. Neprivalomas (išskyrus socialinę riziką turinčius vaikus).
• Priešmokyklinis ugdymas: nuo 5-6 metų amžiaus, trunka vienerius metus. Privalomas.

Ugdymo kryptis ir tikslai

Ikimokyklinis ugdymas orientuotas į saugią, žaidimu grįstą aplinką, kurioje formuojasi pirmieji socialiniai, emociniai, kalbiniai ir fiziniai vaiko įgūdžiai. Ugdymasis nėra siejamas su tikslingais akademiniais rezultatais.

Priešmokyklinis ugdymas skirtas vaikams, sulaukusiems 5 arba 6 metų. Šiuo laikotarpiu jie gilina rašytinės kalbos pradmenis - mokosi skirti ir jungti garsus, pažinti žodžių sandarą, pradeda skaityti trumpus žodžius ir sakinius, lavina dėmesio koncentraciją, kantrybę, gebėjimą užbaigti užduotis ir laikytis dienos struktūros. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.

Kompetencijų ugdymas

Ikimokykliniame ugdyme ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.

Priešmokyklinio ugdymo programoje taip pat akcentuojamas kompetencijų ugdymas, joms skiriamas vienodas dėmesys. Tai apima komunikavimo, kultūrinę, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninės, socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijas.

Metodai ir priemonės

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus. Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Ugdymo priemonės, kaip ir metodai, pasirenkamos laisvai. Mokytojas perka jas iš ugdymui skirtų lėšų.

Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Taip pat taikomi stebėjimo, tyrinėjimo, demonstravimo, pokalbio, pasakojimo, diskusijų, problemų sprendimo, projektinės veiklos ugdymosi metodai. Praktikuojamas šokis ir (ar) vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška. Teisės aktai nenurodo konkrečių ugdymo metodų, bet kelia tam tikrus reikalavimus pasirenkamiems ugdymo metodams.

Priešmokyklinio ugdymo mokytojo inicijuotas žaidimas papildomas kitomis ugdymo ir ugdymosi strategijomis. Spontaniškas ugdymas (atsižvelgiama į vaikų siūlymus ir idėjas), kūryba (skatinama savitai ir priimtinais būdais išreikšti save), diskusijos (problemos, reiškinio aptarimas) yra svarbios ugdymo priemonės.

Vertinimas

Ikimokykliniame ugdyme mokytojai nuolatos teikia vaikui motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus. Santykinai išskiriami du amžiaus laikotarpiai vaiko nuo gimimo iki trejų metų pasiekimai ir vaiko nuo trejų iki šešerių metų pasiekimai.

Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu. Taip, priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Mokytojas atlieka vaikų ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą pagal visas ugdomas kompetencijas ir visose aprašytose pasiekimų srityse, aptaria jį su tėvais (globėjais) ir parengia rekomendaciją.

Tėvams, kurie ieško tinkamiausio darželio arba svarsto, ar jų vaikas jau pasiruošęs mokyklai, šie skirtumai padeda priimti pagrįstus sprendimus. Svarstant labai svarbu suprasti ir tai, kad kiekvieno vaiko raida - individuali. Kai kurie vaikai jau penkerių skaičiuoja ir domisi knygomis, kai dauguma jų bendraamžių vis dar mieliau renkasi žaidimus smėlio dėžėje. Tiek ikimokyklinis ugdymas, tiek priešmokyklinis ugdymas yra grindžiami vaiko gerovės principais.

tags: #kuo #skiriasi #ikimokyklinis #ugdymas #ir #priesmokyklinis

• Stovyklos Lietuvoje
• Išsamus vadovas apie ultragarsinius tyrimus nėštumo metu
• Andriaus Kandelio istorija
• Saulės Vaikų muzika
• Nėštumo komplikacijos