Abraomas Kulvietis (apie 1510 m. - 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje) - viena žymesnių XVI a. Lietuvos kultūros asmenybių, lietuvių raštijos pradininkas, pedagogas, teisininkas, humanistas ir reformacijos veikėjas. Jo gyvenimas, nors ir trumpas, paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje.
Kilmė ir Studijos
Abraomas Kulvietis gimė Kulvos dvare, Jonavos rajone, bajorų Ginvilonių (Ginvilų) šeimoje. Tiksli gimimo data nežinoma, tačiau spėjama, kad jis gimė apie 1510 m. Šeima priklausė senai bajorų Ginvilų giminei. Iš pradžių lavintas namuose, vėliau, sulaukęs aštuoniolikos, išsiųstas studijuoti į Krokuvos universitetą Lenkijoje. 1528-1540 m. laikotarpiu (su pertraukomis) studijavo Krokuvos, Liuveno, Leipcigo, Vitenbergo ir Sienos universitetuose. Krokuvos universitete 1529 m. įgijo bakalauro laipsnį, o Sienos universitete 1540 m. - abiejų teisių (bažnytinės ir pasaulietinės) daktaro laipsnį. Pasžymėjo dideliu humanistiniu išsilavinimu.
Krokuvos universitetas: 1528 m. įstojo ir studijavo Laisvuosius menus.
Liuveno universitetas: 1533 m. išvyko į Nyderlandus ir įstojo į Erazmo Roterdamiečio įkurtą garsųjį Liuveno universitetą (dabar Belgijos teritorija). A. Kulvietis buvo pirmasis lietuvis, studijavęs šioje Trijų kalbų kolegijoje ir išmokęs laisvai skaityti bei kalbėti hebrajų, graikų ir lotynų kalbomis.
Vitenbergo universitetas: Studijų metu susipažino su Martynu Liuteriu ir Pilypu Melanchtonu, kurie turėjo didelės įtakos jo pažiūroms. Kadangi lietuviams buvo uždrausta studijuoti „eretikų“ miestuose, Kulvietis įsitaisė Leipcige, bet studijas tęsė Vitenberge.
Sienos universitetas: Italijoje pasižymėjo teisės moksluose ir įgijo daktaro laipsnį.
Veikla Lietuvoje
1541 m. pradžioje, grįžęs į Lietuvą, Kulvietis tapo pirmuoju lietuviu, raginusiu religines reformas pradėti ir čia. Suartėjęs su karaliene Bona Sforca, Abraomas Kulvietis įkūrė privačią aukštesnio tipo mokyklą Vilniuje, kurioje mokslus pradėjo grupė bajorų.
Vilniaus mokykla: Apie 1541 m., karalienės Bonos palaikomas, tačiau be Vilniaus vyskupo ir kapitulos leidimo, A. Kulvietis atidarė pirmąją pasaulietinę kolegiją bajorų vaikams. Manoma, kad mokykloje mokėsi apie 60 bajorų vaikų. Mokykloje drauge su Kulviečiu dirbo magistras Jurgis Zablockis (Užubališkis), taip pat spėjama, kad ir Martynas Mažvydas, galbūt ir Stanislovas Rapolionis.
Skleisdamas Vilniuje reformatų pažiūras, Kulvietis užsitraukė katalikų nemalonę. Tuomet Vilniaus vyskupas Povilas Algimantas Alšėniškis išreikalavo iš karaliaus Žygimanto Senojo dekretą prieš A. Kulvietį kaip „valstybei pavojingą maištininką“, atsiskiriantį jį nuo Bažnyčios.
Emigracija į Prūsiją ir Veikla Karaliaučiuje
1542 m. Kulvietis, persekiojamas dėl savo pažiūrų, pabėgo iš Lietuvos į Prūsiją. Ten buvo Albrechto su džiaugsmu priimtas, paskirtas Karaliaučiaus partikuliaro vadovu (vicerektoriumi; rektoriaus tuo metu nebuvo) ir kunigaikščio patarėju.
Karaliaučiaus universitetas: A. Kulviečiui pabėgus, buvo persekiojama jo šeima. Sužinojęs apie sūnaus persekiojimą, Kulviečio tėvas iš sielvarto mirė. 1544 m. partikuliarą pavertus universitetu, Kulvietis buvo pirmasis graikų kalbos profesorius. Be šių pareigų, Karaliaučiuje jis dar įkūrė ir panašią mokyklą, kokią jau anksčiau buvo įsteigęs Vilniuje. Iš šios mokyklos išaugo ir Karaliaučiaus universitetas, o Abraomas Kulvietis 1544 m. tapo šio universiteto hebrajų ir graikų kalbų profesoriumi.
Paskutinieji Gyvenimo Metai ir Mirtis
1545 m. pradžioje Kulvietis grįžo į Vilnių ir su didžiuliu užsidegimu bei uolumu pradėjo skelbti reformacijos idėjas. Tačiau po kelių mėnesių, pasijutęs ligotu, išvyko į tėviškę - Kulvą. 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje Kulvietis mirė ant motinos rankų, nesulaukęs nė 40 metų amžiaus.
Nors Kulviečio gyvenimas baigėsi anksti, nespėjus realizuoti savo galimybių, jis neliko nežinomas ir sulaukė amžino atminimo. Kulviečiui pasisekė, kad jo pasišventimas mokslui buvo įvertintas aplinkinių. Iš esmės jis yra pirmas lietuvis, apie kurį amžininkai parašė biografiją, turiu galvoje Johano Hopijaus (Hoppe, Hoppius) 1547 m. publikuotą knygą Oratio funebris. Tai renesansinė intelektualo biografija, tapusi išskirtinės svarbos šaltiniu pažįstant Kulviečio gyvenimą ir veiklą. Vėliau lietuvių kultūros istorijoje buvo sukurtas ne vienas asmenybę aukštinantis biografinis kūrinys, tačiau dažniausiausiai tai buvo panegirikos turtingų aristokratų šeimų atstovams. Hopijaus knyga, kurioje jis išspausdino ir Kulviečio Confessio fidei, - šiandieną labai reta.
Palikimas
Abraomas Kulvietis palaikė ryšius su garsiais pasaulio mokslininkais. Iš įvairių dokumentų, laiškų ryškėja A. Kulviečio karšta meilė tėvynei. Reikšmingiausias veikalas, padedantis suprasti Kulvietį, yra jo „Tikėjimo išpažinimas“ (Confessio fidei), išspausdintas Karaliaučiuje 1543 m. ir skirtas karalienei Bonai. Kulvietis buvo išvertęs psalmių, bet iš jo lietuviškų popiergalių mažai kas teišliko; jis pats nieko neišspausdino.
Martynas Mažvydas: Rekomendacinis Abraomo Kulviečio laiškas Martynui Mažvydui stebuklingai padėjo. Kunigaikštis su svečiu tikriausiai lotyniškai pasikalbėjo, nes M. Albrechtas sudarė sąlygas, ir 1547 m. pasirodė Martyno Mažvydo parengtoji pirmoji lietuviška knyga “Katechismusa prasty žadei”.
Atminimo Įamžinimas: Kulviečiui atminti Karaliaučiaus pilies bažnyčioje įmūryta paminklinė lenta, išleistas Johanno Hopijaus lotyniškas Laidotuvių pamokslas, skirtas mirus kilmingam ir labai garsiam vyrui daktarui Abraomui Kulviečiui, lietuviui, Karaliaučiaus akademijos Prūsijoje profesoriui (1547).
Paminklai ir Atminimo Vietos:
- Aukščiausioje rajono vietoje Kulviečio atminimo įamžinimui pastatytas obeliskas.
- Kulvos parke atidengtas paminklinis akmuo.
- Jonavoje, Santarvės aikštėje 2009 m. pastatytas paminklas Abraomui Kulviečiui.
Kulva - bažnytkaimis. Pirmoji Romos katalikų medinė koplyčia buvo pastatyta XVI a. pradžioje, ant gražaus kalnelio galbūt buvusios pilies vietoje. Jono Parčevskio rūpesčiu pastatyta mūrinė koplyčia ir 1647 m. perduota katalikams. Koplyčia 1710 m. remontuota, iki 1782 m. primūrytas priebažnytis. Kulvos bažnyčia tuomet buvo Skarulių parapijos filija. Dvarų ir lenkuojančių kunigų pastangomis Kulvos apylinkės buvo aplenkintos. Tačiau XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje ėmė reikštis tautinis atgimimas. Kunigo Julijono Norkevičiaus iniciatyva įsteigta parapijos bibliotekėlė. 1909 m. įsteigta Kulvos parapija. 1909-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
1901 m. rugsėjo 1 d. įsteigta ir pradėjo veikti Kulvos liaudies mokykla. 1924-1928 m. Kulvos pradžios mokyklos vedėju buvo Stasys Tijūnaitis, kurį laiką čia įkurdinęs ir redagavęs vaikų laikraštėlį „Žvaigždutė“.
Lietuvai minint 100 metų valstybingumo jubiliejų, Kulvoje seniūno Ramūno Gudonavičiaus iniciatyva buvo atidengta paminklinė lenta, skirta Kulvos krašto Lietuvos kariuomenės savanoriams, prisidėjusiems prie Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimo ir išsaugojimo.
Kulva taip pat turi ir savo herbą, įteisintą Prezidentės dekretu 2014 m. Tai balta gulbė mėlyname fone.
Iš Kulvos krašto yra kilę ar čia gyvenę, dirbę ir daugiau žymių žmonių, savo darbais garsinančių šį kraštą bei Lietuvą. Tai ir tautodailininkų Mačiulių šeima, kurių tapyti paveikslai, drožiniai ir dabar puošia Kulvos bažnyčią, poetė Audra Stasiukonytė, poetas, dramaturgas, kunigas Juozapas Katinas, Liaudies meistrė, medžio drožėja Janina Listvina, pedagogas Jonas Kartanas ir kiti.
Šių metų spalio 22-25 d. Lietuvos ir užsienio baltistų bendruomenę subūrė Vilniaus universitete vykęs XIV tarptautinis baltistų kongresas, nuo 1964 m. kas penkerius metus organizuojamas Vilniuje arba Rygoje. Vilniaus universiteto profesorė, akademikė DAINORA POCIŪTĖ kongrese pristatė archyvinių ir mokslinių tyrimų naujienas apie vieną iškiliausių XVI a. Lietuvos kultūros asmenybių, lietuvių raštijos ir reformacinės minties pradininką Abraomą Kulvietį, nuo kurio mirties šiemet sukako 480 metų. Spalio 31 d. Protokolų knyga, kurioje saugomas Abraomo Kulviečio doktorato protokolo rankraštis. Sienos arkivyskupijos archyvas.
Abraomas Kulvietis (apie 1510 m. Kulvoje, dab. Jonavos rajone - 1545 m. birželio 6 d. ten pat) - vienas iškiliausių XVI a. Lietuvos kultūros asmenybių, lietuvių raštijos pradininkas, pedagogas, teisininkas, humanistas ir reformacijos veikėjas.
Nors Kulviečio gyvenimas baigėsi anksti, nespėjus realizuoti savo galimybių, jis neliko nežinomas ir sulaukė amžino atminimo.
tags: #kulvoje #gimes #lietuviu #rastijos #pradininkas
