Kiekvienam tėvui rūpi vaiko sveikata, todėl svarbu žinoti apie naujagimių tikrinimo galimybes ir paramą neišnešiotiems kūdikiams. Lietuvoje jau metus vykdomas visuotinis naujagimių tikrinimas dėl 12 įgimtų retų ligų, kuris yra nemokamas ir kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šie tyrimai padeda sumažinti genetinių ligų keliamą grėsmę kūdikių sveikatai ir gyvybei.
Anksčiau Lietuvoje buvo atliekama visuotinė naujagimių patikra dėl klausos bei regos sutrikimų, kritinių širdies ydų ir 4 paveldimų medžiagų apykaitos ligų. Nuo 2023-iųjų visi Lietuvos naujagimiai tiriami dar dėl 8 įgimtų retų ligų. Tai 6 medžiagų apykaitos ligos, cistinė fibrozė ir spinalinė raumenų atrofija.
Laiku atlikus reikiamus tyrimus naujagimiui ir anksti diagnozavus įgimtas ligas, gali būti užkirstas kelias ligos progresavimui ir jos sukeltoms sunkioms sveikatos komplikacijoms ateityje. Todėl raginame visus tėvus į visuotinę naujagimių patikrą žiūrėti atsakingai ir pasinaudoti nemokama galimybe ištirti savo atžalas. Ši patikra yra svarbi ne tik kiekvienai šeimai atskai, bet ir mums visiems, prisidedant prie sveikatos priežiūros sistemos efektyvumo ir ilgalaikio visuomenės sveikatos gerinimo.
Visuotinis naujagimių tikrinimas atliekamas visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams dar gimdymo namuose, pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis. Nors patikra nėra privaloma, tačiau naujagimio tėvai ar globėjai, norintys atsisakyti tikrinimo, turi pasirašyti atsisakymo formą. Pasak medikų, labai svarbu šias retas ligas nustatyti iki pirmųjų požymių, nes negydomos, jos gali sutrikdyti kūdikio vystymąsi ir lemti psichomotorinės raidos atsilikimą, sukelti smegenų pažeidimus ar netgi mirtį. Ankstyvas tokių ligų gydymas apsaugo kūdikį nuo negrįžtamų sveikatos sutrikimų ir leidžia gyventi visavertį gyvenimą.
Naujagimių patikros tyrimai vykdomi atrankos būdu. Ne vėliau kaip penktą dieną po vaiko gimimo, naujagimiui imamas vienas kraujo mėginys iš kulniuko. Jeigu naujagimio kraujyje nustatomi ligos biožymenų koncentracijų pokyčiai, leidžiantys įtarti esant vieną ar kitą sutrikimą, naujagimio ištyrimas tęsiamas toliau ir įtarta diagnozė patvirtinama arba paneigiama, atliekant kitus laboratorinius, klinikinius, molekulinius genetinius tyrimus.
Atvykus pas gydytoją konsultuotis, atliekamas detalesnis ištyrimas - naujagimis apžiūrimas, pakartojamas kraujo tyrimas ar paskiriami kiti papildomi tyrimai. Jeigu, remiantis atliktais tyrimais, liga patvirtinama, tuomet pradedamas gydymas ir gali būti atliekami tolesni tyrimai ligos priežasčiai nustatyti.
Pagalba neišnešiotiems kūdikiams
Šiame puslapyje pateikiama informacija apie tėvų pagalbą neišnešiotiems ligoninėje. Aptariami pirmieji žingsniai bendraujant su šiais mažyliais, kūno kalbos supratimo svarba ir ergoterapijos nauda.
Ankstukų „bendravimas“ su aplinka yra ribotas, tačiau iš kai kurių kūno pokyčių galima suprasti, kas patinka, o kas ne. Bet kokio amžiaus vaikas reaguoja į kiekvieną aplinkos dirgiklį. Kadangi nervų sistema dar nėra išsivysčiusi, reakcija gali būti neįprasta. Nepasitenkinimą jis gali parodyti ne tik veido išraiška. Gali pakisti ir odos spalva - patamsėti arba, priešingai, pašviesėti. Svarbūs ir prie vaiko prijungtos medicininės aparatūros rodmenys, nes laiku įspėja apie gyvybinių funkcijų pakitimus. Tai matyti, kai naujagimis kalbinamas, liečiamas, keičiama jo padėtis, maitinamas.
Specialistai sako, kad iš pradžių geriausiai galima pažinti savo vaiką ir suprasti jo kūno kalbą keičiant sauskelnes. Galima stebėti, kaip kūdikis reaguoja į prisilietimus. Iš pradžių sauskelnes keičia ligoninės personalas, vėliau tai daro tėvai.
Viena svarbiausių funkcijų, kurios formuojasi neįprastomis sąlygomis, yra nervų sistema, kai vystosi smegenys. Būtina, kad vaikučiui būtų patogu, niekas ir niekur nespaustų, netrintų. Ergoterapija imta taikyti visai neseniai, kai moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad sudarius patogias sąlygas, pavyzdžiui, paguldžius vaikutį taip, kad jis jaustųsi patogiai, jo būklė gana greitai pagerėja. Tai sumažina stresą.
Naujagimis geriau vystosi, kai guldant stengiamasi sukurti tokią padėtį, kuri primintų mamos įsčias - sulenktų kojyčių pėdutės turi liestis, o rankytes reikėtų sulenkti ties pilvuku ar šalia burnos. Gimdoje vaisiaus galva būna šiek tiek palenkta į priekį, o palinkęs stuburas primena raidę C. Kai įsčiose sumažėja vietos ir ima vystytis nervų bei raumenų sistemos, ši padėtis vaisiui fiziologiškai yra patogi. Ankstukų raumenys dar nėra gerai išsivystę, jų tonusas būna žemas, todėl kūdikis negali pats pakelti nei rankos, nei kojos, negali galūnių pritraukti arčiau kūno ar pasukti galvos. Paguldytas ant nugaros suglemba ištiestomis rankomis ir kojomis. Tokia padėtis nėra patogi, be to, įsitempia besiformuojantys raumenys, kaulai ir tai sukelia stresą.
Patogesnę kūno padėtį padeda išlaikyti specialios pailgos minkštos pagalvėlės su rankovėmis, iš kurių ir susukamas „lizdelis“. Galima naudoti ir iš vystyklų susuktus volelius. Kiekvienas naujagimis šiek tiek gali judėti ir pats. Tai priklauso nuo vaikučio individualaus išsivystymo. Kartais jis ištiesia koją ar ranką, bet paskui sulenkti negali. Tad reikėtų padėti jam tai padaryti.
Uždėkite rankas ant naujagimio, tarsi norėdami susukti saugų lizdelį: vienas delnas - ant galvos, kitu apglėbkite kojas ir pritraukite jas prie kūno. Tokia padėtis primena vaisiaus pozą gimdoje, todėl vaikutis nurimsta, o tada jau galima keisti padėtį ar išimti jį iš inkubatoriaus.
Tyliai ir švelniai pašnekinkite ir tik tada lieskitės prie jo kūnelio. Jei norite sumažinti stresą per skausmingas ar diskomfortą keliančias procedūras (pavyzdžiui, imant kraują iš kulniuko), naujagimio rankytes pritraukite prie kūno, kad plaštakos būtų prie veido, o kitą savo delną uždėkite jam ant galvos. Dažnai stresą sukelia padėties keitimas, staigūs judesiai.
Nuo 27-28 savaitės kūdikiui duodamas ypač mažas specialus čiulptukas. Jis padeda nusiraminti, todėl gali būti naudojamas per skausmingas procedūras. Tačiau svarbiausia jo užduotis - išmokyti žįsti. Daugelio anksčiau gimusių mažylių nesusiformavusios rijimo funkcijos, todėl čia jums puikiai padės čiulptukas. Maitinant per zondą, čiulptukas irgi dedamas į burnytę.
Kengūros metodas ir maitinimas
Gležnu kūneliu prisiglausti mamai prie krūtinės, pajusti jos kūno šilumą, kvapą, išgirsti širdies dūžius - tai vienas labiausiai jaudinančių mamos ir vaiko prisilietimų. Šių švelnių laimės minučių tėvai nepamiršta visą gyvenimą. Šios akimirkos itin jautrios, mielos, guodžiančios, apgaubtos meile ir nepamirštama euforija.
Mamos organizmas, pajutęs prisiglaudusį vaikelį, ima reaguoti. Jei ankstukui per šalta, glaudžiantis mamai prie krūtinės jos kūno temperatūra gali pakilti 2 laipsniais, o jei per šilta - krūtinės temperatūra gali sumažėti 1 laipsniu. Mokslininkai neabejoja, kad vadinamasis kengūros metodas - vienas palankiausių, kad ankstukas sparčiau vystytųsi.
Kengūros metodas pradėtas taikyti 1979 metais Bogotoje (Kolumbija). Tada sergantiems ir neišnešiotiems naujagimiams pritrūko inkubatorių. Mamoms prie krūtinių, po drabužiais, padėdavo vaikučius. Naujagimių galvas pasukdavo taip, kad ausytė būtų mamai prie širdies. Nuo tada kengūros metodas imtas plačiai tyrinėti ir taikyti kitose šalyse. Šiandien jo efektyvumas patvirtintas mokslininkų darbuose, jis laikomas vienu svarbiausių gydymo ir naujagimio sveikatos stiprinimo būdų.
Kengūros metodas yra pirmasis žingsnis žindymo krūtimi link. Gulėdamas mamai prie krūtinės mažylis užuodžia pieno kvapą, jaučia jos odos šilumą, o tai skatina žindymui reikalingus refleksus. pats susiranda krūtį ir bando ją žįsti. Jei mamai nusitraukti pieną yra sudėtinga, patariama prieš tai palaikyti vaikelį prie krūtinės.
Kengūros metodas imamas taikyti, kai stabilizuojasi naujagimio būklė ir atliekant procedūras jis gerai toleruoja prisilietimus. Prie vaikelio prijungta aparatūra nesutrukdys taikyti šį būdą, tik iškeliant iš inkubatoriaus reikės pagalbos. Kol naujagimis guli intensyviosios terapijos skyriuje, iš anksto paprašykite slaugytojos atlikti reikalingas procedūras. Kuo dažniau ir ilgiau - tuo geriau! Minimali šio būdo taikymo trukmė - 60 minučių, nes mokslininkų tyrimai parodė, kad kuo ilgesnis laikas, tuo geriau jaučiasi mažylis. Taip pat šio būdo taikymo trukmė priklauso nuo to, kiek laiko tėtis ar mama su kūdikiu jaučiasi patogiai. Liestis prie odos galima ir maitinant per zondą.
Nuo pirmųjų gyvenimo valandų ankstukui būtinos gyvybinę energiją palaikančios medžiagos. Jauks jis dar nemoka maitintis įprastai, ne per placentą. Tad gydytojas neonatologas kartu su dietologu kiekvienam vaikučiui individualiai, atsižvelgdamas į jo svorį ir būklę, sudaro mitybos planą.
Naujagimiams, sveriantiems iki 1 500 g ir gimusiems iki 32 savaitės, be motinos pieno, skiriamas parenterinis maitinimas: mažyliui į veną per kateterį sulašinama maisto medžiagų. Toks skystis kiekvienam kūdikiui paruošiamas individualiai. Atsižvelgiama net į tai, kiek lašų per minutę sulašės į organizmą. Tai itin kruopštus ir atsakingas darbas. Pasak gydytojos, nepatartina šio skysčio padauginti, bet negerai ir kai jo per mažai. Jei mažylis kartu maitinamas per zondą, į veną skysčio lašinama mažiau.
Per kiekvieną maitinimą zondas įkišamas per burną arba nosį. Zondas gali būti laikomas ir 3-4 paras. Maitinant per zondą pasirūpinama, kad tokiame maiste būtų ir mamos pieno. Nors vienas lašas. Kuo bus maitinamas, priklauso nuo vaiko būklės ir kaip jis toleruoja maistą. Mažylis gali būti maitinamas mamos ar donorės pienu, taip pat pieno mišiniais, skirtais neišnešiotiems naujagimiams. Jei maitinama mišiniu, gydytojas apskaičiuoja dirbtinio pieno sudėtį, atsižvelgdamas į visas būtinas vaikučio augimui reikalingas medžiagas (baltymai, riebalai ir angliavandeniai, taip pat vitaminai).
Dėl itin mažo skrandžio tūrio pirmieji maitinimai apsiriboja vos keliais lašais. Pirmąjį maitinimą (per pirmąsias 12 gyvenimo valandų) vaikas turėtų gauti mamos pieno. Tai ypač svarbu, nes galima išvengti žarnyno uždegimo, nuo kurio dažnai kenčia ankstukai. Būtent dėl natūralaus maitinimo susiformuoja geroji žarnyno mikroflora. Imunoglobulinai (kitaip tariant, baltymai) patekę į skrandį padengia gleivinę ir taip apsaugo mažylį nuo patogeninių bakterijų ar virusų.
Mamos pienas nėra šiaip skystis - tai audinys, kaip ir kraujas. Tai gyvos ląstelės, kurios leis mažyliui sėkmingai vystytis ir augti. Mamos pienas lengvai virškinamas, visada šviežias ir tinkamos temperatūros. O visų svarbiausia - tinka konkrečiai jos vaikui. Tuo jis yra unikalus. Jo sudėtis keičiasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir net būklės. Nuo pirmųjų nėštumo savaičių, veikiamas hormonų pokyčių, moters organizmas persitvarko. Nuo pat pastojimo pradžios krūtys ruošiasi savo pirminei misijai - kūdikio maitinimui. Jei vaikutis gimsta anksčiau, mamos pieno sudėtis kinta dėl tuo metu organizme vyraujančių hormonų.
Mamos piene yra įvairių medžiagų, skatinančių vaiko augimą ir stiprinančių imunitetą. Tokiame piene yra tinkamai subalansuotas kalcio bei fosforo kiekis. Žindomi ar per zondą jo gaunantys ankstukai yra atsparesni ligoms, rečiau serga vidurinės ausies uždegimu (o tai būdinga šiems mažyliams), taip pat penkis kartus rečiau šlapimo takų infekcijomis.
34-35 savaitę naujagimiai gali sėkmingai žįsti patys, nes geba derinti maitinimąsi su kvėpavimu. 35-36 savaitę gimęs vaikutis mamos pienu gali būti maitinamas praėjus dviem valandoms nuo gimimo. Paprastai mažylis pasisotina maždaug per 20 minučių, nes jis žinda lėčiau, greičiau pavargsta. Natūralu, jei vaikutis pasisotins ir per 30-40 minučių. Per parą jį reikėtų maitinti 10-12 kartų. Tačiau vėliau, augant, galima tai daryti rečiau.
Norint suprasti, kiek pieno mažylis išžinda, ar jam pakanka, reikia jį prieš valgį ir po valgio pasverti. Būtinai su tais pačiais drabužėliais ir sauskelnėmis. Pirmąsias dienas visi naujagimiai netenka šiek tiek svorio, nes pasišalina skysčiai. Pirmąsias gyvenimo dienas naujagimis gali netekti iki 15-20 proc. buvusio svorio. Tačiau jau antroje gyvenimo savaitėje, kai stabilizuojamos gyvybinės funkcijos, svoris pamažu auga ir per 2-3 savaites mažylis jau būna tokio pat svorio, kaip ką tik gimęs. Vidutiniškai priaugama po 15 g per dieną. Taip pat yra ir su ūgiu - 0,5-0,8 cm per savaitę. Galvos apimtis padidėja iki 1 cm per 7 dienas. Tiesa, svoris neauga tolygiai, didėjimo kreivė labiau primena laiptus. Nepamirškite, kad ankstuko svoris gali sumažėti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jam trūksta kalorijų, užsikrėtė infekcija, sutriko kvėpavimas. Pastaruoju atveju sunaudojamos augimui skirtos kalorijos.
Jei mamai nusitraukti pieną yra sudėtinga, patariama prieš tai palaikyti vaikelį prie krūtinės. Kai pienelio yra daugiau nei reikia, kambario temperatūroje mamos pienas gali stovėti porą valandų. Šaldytuve - parą. Norint išsaugoti ilgesnį laiką reikia dėti į šaldiklį. Tokiu atveju iš karto nutrauktas supilamas į specialų indelį ar maišelį ir užšaldomas. Jei po maitinimo lieka atšildyto pieno, antrą kartą jo užšaldyti negalima. Kad jo neliktų, prieš dėdami į šaldiklį dozuokite.
Neišnešiotas kūdikis - mityba ir maitinimas
Geriausias pienas yra tiesiai iš krūties. Tačiau pasitaiko, kai pienelio yra daugiau nei reikia. Pasak gydytojos, esant kambario temperatūrai mamos pienas gali stovėti porą valandų. Šaldytuve - parą. Norint išsaugoti ilgesnį laiką reikia dėti į šaldiklį. Tokiu atveju iš karto nutrauktas supilamas į specialų indelį ar maišelį ir užšaldomas. O jei vaikutis vienu kartu visko nesuvalgo? Jei po maitinimo lieka atšildyto pieno, antrą kartą jo užšaldyti negalima. Kad jo neliktų, prieš dėdami į šaldiklį dozuokite.
Žindymo specialistės teikia visokeriopą pagalbą žindymo srityje, konsultuoja nėščiąsias ir moteris, susilaukusias kūdikio. Pastebima, kad mamos labai dažnai į žindymo konsultantes kreipiasi tuomet, kai jau kyla rimtų problemų. Tačiau taip pat geras metas pabendrauti su žindymo konsultante - dar besilaukiant, nes specialistė gali padėti pasiruošti žindymui visais aspektais.
Žindymo konsultantės efektyviai padeda neseniai naujagimio susilaukusioms mamoms žindyti. Žindymo konsultantės padeda nebegalintiems maitinti ar norinčioms nutraukti žindymą, taip pat norinčioms kūdikį maitinti mišriai.
Rekomenduoti aukščiausios kvalifikacijos žindymo konsultantę gali ligoninės personalas ar jūsų nėštumą prižiūrėję gydytojai. Pasiteiraukite konsultantės apie sukauptą patirtį. Koks konsultantės požiūris į maitinimą pieno mišiniais? Nors kiekviena žindymo ekspertė tiki motinos pieno nauda, kai kurių požiūris į dirbtinį maitinimą yra lankstesnis.
Kaip operatyviai žindymo konsultantė reaguoja į užklausas, skambučius ir kt.? Tai dar vienas veiksnys, kurį verta apsvarstyti. Dažniausiai žindančioms mamoms prireikia skubios pagalbos, o jei žindymo konsultantė į laiškus atrašo tik po kelių dienų ar jai patogiu metu bendrauja tik tekstinėmis žinutėmis per pokalbių programėles, tikėtina, skubiai jūsų problemos išspręsti ji negalės.
Įvertinkite bendravimo stilių. Atminkite, kad žindymo konsultantė bus šalia intymiomis akimirkomis, kai būsite itin pažeidžiama. Žindymo konsultantėmis gali tapti tik mokymus išklausiusios, egzaminą išlaikiusios ir didelę praktiką (net 1000 val. laktacijos ir žindymo srityse) sukaupusios moterys. Jos nebūtinai turi būti medikės, tačiau privalo puikiai išmanyti visas žindymo subtilybes. IBCLC (angl. International Board Certified Lactation Consultant) sertifikatą siekiančioms gauti konsultantėms reikia išklausyti specialius mokymus ir turėti net 1000 val. praktikos laktacijos ir žindymo srityse. IBCLC kvalifikacinis pažymėjimas galioja 5 metus. Sertifikuota žindymo konsultantė suteiks ne tik reikalingų žinių, bet kartu gausite ir tam tikrą garantiją, kad ji laikysis Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso reikalavimų.
