Oda - tai pats didžiausias žmogaus organas, kurio paviršiaus plotas yra ~2 m2. Ji sveria 3-4 kg ir tai sudaro ~6-7 proc. kūno masės. Odos paviršius yra švelniai rūgštus - pH 4,7. Ji atlieka barjerinę (apsauginę) funkciją - apsaugo vidaus organus nuo įvairių dirgiklių (cheminių medžiagų, ultravioletinių spindulių) ir mikrobų.

Kūdikių ir vaikų odos epidermis (viršutinis odos sluoksnis) yra plonesnis, todėl oda greičiau pažeidžiama, yra jautresnė nei suaugusiųjų, prakaito ir riebalų liaukos veikia silpniau, oda pralaidesnė, ją labiau veikia saulės spinduliai. Dėl visų šių priežasčių oda greičiau pažeidžiama ir labiau linkusi išsausėti.

Odos sausumą lemia įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai (sausas aplinkos oras, stiprus vėjas, karštis, šaltis, ultravioletiniai spinduliai, netinkama odos priežiūra, kontaktas su dirgikliais), dėl kurių sutrinka odos epidermio barjerinė funkcija. Sausėjanti oda tampa šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys, parausta, pleiskanoja, ima niežėti. Vėliau praranda elastingumą, vientisumą, joje atsiranda įtrūkimų, per kuriuos gali patekti įvairios aplinkos medžiagos, alergenai, patogeniniai mikroorganizmai ir sukelti uždegimą.

Per sausą ir pažeistą odą lengviau patenka įvairios sensibilizuojančios cheminės medžiagos, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Dėl šių priežasčių alerginis bėrimas kūdikiui yra pakankamai dažnai kamuojantis simptomas.

Dažniausi vaikų odos susirgimai ir bėrimai

Nors jūsų kūdikis yra tobulas, jo oda ne visada tokia būna. Daugelis kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra linkę patirti įvairius odos sudirgimus. Dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime.

Atopinis dermatitas (atopinė egzema)

Atopinis dermatitas (atopinė egzema) - tai lėtinė, uždegimą sukelianti odos liga, kuriai būdingas odos sausumas, niežėjimas, pleiskanojimas, paraudimas, nuovargis ir miego sutrikimai. Ja gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Atopinis dermatitas - dažna kūdikius ir vaikus kamuojanti liga. Naujiems tėveliams, susiduriantiems su vaikučių odos problemomis gali kilti įvairių klausimų - kas yra tas atopinis dermatitas ir kokia atopinės kūdikio odos priežiūra? Atopinis dermatitas, dar kitaip vadinamas egzema, tai odos būklė, kuomet pastebimi išsausėjimai, paraudimai ir pasireiškia nemalonus niežėjimas. Egzema nėra užkrečiama, tačiau, dermatologų teigimu, ši kompleksinė liga gali būti paveldima. Kuomet odą paveikia tam tikri dirgikliai odos būklė pasireiškia ir gali tęstis itin ilgai, jei nebus imamasi jokių priemonių jai palengvinti. Taigi, pastebėjus pirmus požymius verta nedelsti ir pasirūpinti savo kūdikio oda. Kuomet simptomai ilgesnį laiką negydomi, oda gali patinti nuo įbrėžimų, sustiprėja uždegiminis odos procesas, suintensyvėja niežėjimas. Prasideda užburtas niežėjimo - kasymosi ratas, erzinantis jūsų kūdikį. Vietose, kur buvo dažnai kasoma gali atsirasti odos diskoloracija. Nuolatinis kasymasis gali sukelti odos infekcijas. Kuomet oda pažeista ją lengviau „puola” įvairūs virusai ir bakterijos. Niežėjimas gali kelti problemų bandant užmigti ir pakankamai išsimiegoti.

Atopinis dermatitas dažniausiai prasideda ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant simptomai gali mažėti arba visai išnykti. Tokia suaugusiųjų ar kūdikių alergija gali atsirasti dėl tam tikrų maisto produktų alergijos, tačiau veiksnių gali būti ir kur kas daugiau. Tikslios atsiradimo priežastys neaiškios, atsiradimui didelę reikšmę turi genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveika.

Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl ja reikia rūpintis nuolatos, t.y. Nuolat drėkinti odą emolientais. Emolientai - tai odos priežiūros priemonės, kurios intensyviai drėkina odą ir atkuria barjerinę funkciją. Jie taip pat pasižymi niežėjimą ir uždegimą raminančiomis savybėms. Todėl alerginis bėrimas vaikui būna lengviau pakeliamas. Emolientai tepami net tada, kai nėra bėrimų, ne mažiau kaip 2 kartus per dieną. Tačiau, jei oda labai sausa, gali reikėti tepti ir 3-4 ar daugiau kartų per dieną. Tik pakankamas emoliento kiekis duoda norimą efektą. Jei oda labai sausa, tai visam kūnui tepti kelis kartus per dieną visą savaitę gali prireikti: kūdikiui - iki 250 g, vaikui - iki 500 g emoliento.

Maudyti galima kasdien, tačiau trumpai (5-10 min.) ir ne per karštame vandenyje. Nusausinti odą netrinant rankšluosčiu ir per 3 min. tepkite drėkinamuoju kremu.

Vengti alergenų - jei gydytojas alergologas diagnozavo alergiją maistui, nevartoti tų maisto produktų, jei yra diagnozuota alergija aplinkos ar kontaktiniams alergenams - vengti kontakto su jais.

Vietiniai priešuždegiminiai preparatai (kortikosteroidai, kalcineurino inhibitoriai) naudojami atopinio dermatito gydymui, kai gydymas vien emolientais neveiksmingas. Šie vaistai pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu ir tepami ant pažeistos odos plotų. Šiuos vaistus vartokite taip, kaip nurodė gydytojas. Kai vietinis gydymas neefektyvus, gydytojas gali paskirti sisteminių (geriamų arba leidžiamų) vaistų.

Tėvams svarbiausia žinoti, kada bėrimas yra nekenksmingas, o kada reikėtų įtarti infekciją ar kreiptis į gydytoją.

Ką tai reiškia? Tai odos paraudimas, spuogeliai ar dėmelės, kurias gali sukelti alergija, virusas arba sudirgimas.Kada tikėtina alergija? Kai bėrimas niežti, atsiranda staiga ir susijęs su maistu, kosmetika ar aplinkos dirgikliu.Kada tikėtinas virusas? Kai kartu pasireiškia karščiavimas, pūslelės ar bėrimas plinta į kitas kūno vietas.Kada tai sudirginimas? Kai oda rausta ten, kur ją veikia seilės, šaltis, servetėlės ar trynimasis.Kada kreiptis? Jei bėrimas nepraeina per kelias dienas, skauda, plinta arba atsiranda infekcijos požymių.

Vaikų veido oda yra plonesnė, mažiau apsaugota ir greičiau praranda drėgmę nei suaugusiųjų, todėl į įvairius dirgiklius reaguoja daug ryškiau. Odos barjeras dar tik formuojasi, todėl aplinkos veiksniai - šaltis, vėjas, saulė, seilės, maistas - gali sukelti paraudimą ar bėrimą vos per kelias valandas. Net nedidelis kontaktas su dirginančia medžiaga vaikams dažnai atrodo kaip žymiai stipresnė reakcija. Kūdikių ir mažų vaikų oda taip pat turi daugiau kraujagyslių arti paviršiaus, todėl paraudimas matomas intensyviau. Dėl šios priežasties tėvams gali atrodyti, kad bėrimas yra sunkesnės būklės ženklas, nors neretai tai tik natūrali odos reakcija į išorinį veiksnį. Taip pat svarbu žinoti, kad mažų vaikų oda dažnai reaguoja į temperatūros pokyčius, prakaitą ar trynimąsi į drabužius - tai visiškai normalu, bet kartais sukelia nerimą keliantį bėrimą.

Bėrimas vaikui ant veido gali atsirasti dėl trijų pagrindinių grupių priežasčių: alergijos, virusinių infekcijų ir odos sudirginimo. Daugeliu atvejų tėvams sunkiausia suprasti, kuri iš šių priežasčių yra tikėtina, nes bėrimas gali atrodyti labai panašiai - paraudimas, smulkūs spuogeliai, dėmelės ar šiurkštumas. Tačiau kiekviena priežastis turi tam tikrų požymių, kurie leidžia ją atpažinti.

Alergija

Alerginis bėrimas vaikams yra labai dažnas, nes jų oda greitai reaguoja į naujas priemones, maistą ar aplinkos įtaką. Dažniausiai alergija pasireiškia staigiai - per minutes ar kelias valandas - po kontakto su alergenu. Bėrimas gali būti niežtintis, ryškiai raudonas, kartais patinsta oda aplink akis ar burną. Kartais alerginė reakcija maišoma su kontaktiniu dermatitu, tačiau pagrindinis skirtumas - ryšys su tam tikru alergenu.

Dažniausi alergiją sukeliantys dirgikliai vaikams:

• tam tikri maisto produktai (kiaušiniai, braškės, riešutai),
• servetėlės ir jų sudėtyje esantys kvapikliai,
• dantų pasta, burnos skalavimo skysčiai,
• veido kremai, balzamai ar apsauginiai tepalai,
• kvepalai ar kvapnios medžiagos ant tėvų rankų.

Jei bėrimą lydi patinimas, šiurkštumas ar niežulys, alergija yra labai tikėtina.

Virusinės infekcijos

Virusai taip pat gali sukelti veido bėrimą, ypač darželinio amžiaus vaikams. Skirtingai nei alergija, virusiniai bėrimai dažnai lydi kitus simptomus: pakilusi temperatūra, skausmas gerklėje, vangumas ar bėrimo plitimas į liemenį ir galūnes.

Dažniausios vaikų virusinės ligos, sukeliančios bėrimą ant veido:

• Herpes simplex - skausmingos pūslelės aplink lūpas.
• Rankų-pėdų-burnos liga - smulkūs raudoni taškeliai aplink burną.
• Vėjaraupiai - niežtinčios pūslelės, kurios dažnai pirmiausia atsiranda ant veido.

Virusiniai bėrimai paprastai keičia formą, atsiranda nauji pažeidimai arba jie greitai plinta, todėl jų eiga kitokia nei alergijos ar sudirginimo.

Odos sudirginimas

Tai viena iš dažniausių priežasčių kūdikiams ir mažiems vaikams. Sudirginimas atsiranda dėl seilių, čiulptuko, šalčio, karščio, per intensyvių servetėlių naudojimo ar odos trynimosi į drabužius. Bėrimas būna švelnus, bet nuolat atsinaujinantis. Paprastai jis atrodo kaip paraudimas ar šiurkšti oda, rečiau - kaip smulkūs spuogeliai. Sudirgusios odos bėrimas paprastai nepablogėja staiga, neplinta į kitas veido dalis ir nėra lydimas karščiavimo - tai padeda atskirti jį nuo viruso.

Tėvams dažniausiai sunkiausia suprasti, ar vaiko veido bėrimas yra alerginė reakcija, virusinė infekcija ar tiesiog sudirgusi oda. Iš pirmo žvilgsnio visos trys būklės gali atrodyti panašiai - paraudimas, smulkūs taškeliai ar dėmelės, šiurkštumas. Tačiau kiekviena jų turi tam tikrus bruožus, kurie leidžia greitai atskirti tikėtiną priežastį. Svarbu stebėti bėrimo vietą, išvaizdą, kitus simptomus bei tai, kaip greitai bėrimas keičiasi.

Alerginiai bėrimai dažniausiai atsiranda staigiai ir ryškiai reaguoja į konkretų dirgiklį. Virusiniai - linkę plisti, keisti formą ir lydi bendri simptomai, tokie kaip karščiavimas. Sudirginimas paprastai apsiriboja viena veido sritimi ir susijęs su mechaniniu arba cheminiu poveikiu, pavyzdžiui, seilėmis ar šalčiu.

Alerginio bėrimo gydymas

Alergijos sukeltas bėrimas paprastai atsiranda po kontakto su maistu, kosmetika, servetėlėmis, dantų pasta ar kitu alergenu. Pirmas žingsnis - nustatyti ir pašalinti veiksnį, sukėlusį reakciją. Tai gali būti sudėtinga, nes vaikų priežiūroje naudojama daug skirtingų priemonių, tačiau bet kokia naujai įtraukta kosmetika ar higienos produktas turėtų kelti įtarimą.

Kai alergija susijusi su maistu, bėrimas dažnai pasireiškia aplink burną: oda niežti, parausta, kartais patinsta. Tokiais atvejais svarbu stebėti, ar nėra ir kitų alergijos požymių, pavyzdžiui, dilgėlinės ar kvėpavimo pokyčių.

Trumpalaikės pagalbos priemonės:

• vengti kontakto su įtariamu alergenu,
• plauti vaiko veidą tik šiltu vandeniu ir švelniu prausikliu,
• naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus,
• šalinti dirginančius kosmetikos ingredientus (alkoholį, kvapiklius, aliejus).

Jei bėrimas itin ryškus, kartais gydytojas gali rekomenduoti trumpą antihistamininių vaistų kursą, tačiau tai turėtų būti daroma tik pasitarus su specialistu.

Virusų sukeltas bėrimas

Virusiniai bėrimai dažnai turi aiškų „elgesį“: keičia formą, atsiranda naujų dėmelių, pažeidimai gali būti skausmingi arba susidaryti pūslelės. Dažniausiai virusiniai bėrimai yra susiję su kitais simptomais - karščiavimu, gerklės skausmu, vangumu.

Gydymo principai:

• užtikrinti pakankamą vaiko poilsį,
• duoti skysčių,
• karščiavimui mažinti naudoti paracetamolį ar ibuprofeną,
• vengti kosmetikos ir kvepalų šioje vietoje,
• pažeidimų netrinti ir nešveiesti.

Esant herpes simplex infekcijai, gydymas gali būti papildytas antivirusiniais tepalais ar, rečiau, geriamaisiais vaistais - tai nustato gydytojas. Virusiniai bėrimai paprastai praeina savaime, tačiau svarbu stebėti, ar vaikas išlieka aktyvus ir gerai jaučiasi.

Sudirgintos odos priežiūra namuose

Odos sudirginimas yra viena dažniausių bėrimo priežasčių kūdikiams ir mažiems vaikams. Jį sukelia seilės, čiulptukai, šalčio ar vėjo poveikis, per intensyvus servetėlių naudojimas. Sudirginimas dažniausiai atrodo kaip nedidelis paraudimas arba šiurkšti oda.

Pagrindinės priemonės:

• nuplauti veidą tik šiltu vandeniu, vengti agresyvių prausiklių,
• po valgio ar seilių tekėjimo švelniai nusausinti odą (netrinti),
• naudoti apsauginius drėkinamuosius kremus (bekvapius, hipoalerginius),
• riboti servetėlių naudojimą - geriau švelniai nuplauti vandeniu,
• naudoti barjerinius kremus šaltuoju metų laiku.

Svarbiausia - leisti odai atsikvėpti, nenaudoti per daug skirtingų priemonių vienu metu ir nekartoti klaidos, kai bėrimui slopinti bandoma vis nauja kosmetika.

Bėrimas ant vaiko veido: kada kreiptis į gydytoją?

Laiku įvertinus bėrimo priežastį galima išvengti ilgalaikio odos sudirginimo, infekcijų plitimo ir neteisingo gydymo. Tėvams labai svarbu stebėti bėrimo eigą jau pirmomis dienomis, nes aiškūs pokyčiai - plitimas, pūslelės, stiprus paraudimas - gali padėti greitai atskirti, ar problema yra alerginė, virusinė ar tiesiog mechaninio sudirginimo pasekmė. Tačiau yra situacijų, kai būtina profesionali apžiūra, nes bėrimo priežastis gali būti infekcija, stipresnė alerginė reakcija arba odos būklė, kuriai reikalingas specifinis gydymas. Svarbiausia stebėti bėrimo eigą: ar jis stiprėja, ar plinta, ar atsiranda papildomų simptomų.

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:

• bėrimas nepraeina per 3-5 dienas, nors vengiate dirgiklių;
• atsiranda pūslelių, šašų ar skausmingų pažeidimų;
• bėrimas plinta į kitas kūno vietas;
• pakyla temperatūra, vaikas tampa vangus ar skundžiasi skausmu;
• oda tampa labai jautri ar pradeda skilinėti;
• bėrimas kartojasi arba vis pasikartoja po kelių savaičių;
• abejojate, ar bėrimą sukėlė alergija, virusas ar sudirgimas.

Laiku kreipiantis galima išvengti komplikacijų ir užtikrinti, kad būtų pradėtas tinkamiausias gydymas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar alerginis bėrimas ant veido gali atsirasti staiga?

Taip. Alerginės reakcijos vaikams dažnai pasireiškia per kelias minutes ar valandas po kontakto su maistu, servetėlėmis, kremais ar kitais dirgikliais.

Kaip suprasti, kad bėrimą sukėlė virusas?

Virusiniai bėrimai dažnai lydi karščiavimą, vangumą arba gerklės skausmą. Pažeidimai linkę plisti ir keisti formą, gali atsirasti pūslelių.

Ar sudirginimas nuo seilių gali atrodyti kaip alergija?

Taip, ypač kūdikiams. Odos sudirginimas nuo seilių dažnai parausta ir pleiskanoja, todėl gali būti painiojamas su alergija, tačiau paprastai nepakyla temperatūra ir bėrimas neplinta.

Ar galima tepti bėrimą veido kremais?

Galima, tačiau tik švelniais, bekvapiais, hipoalerginiais kremais. Reikėtų vengti priemonių su kvapikliais, alkoholiu ar aliejais, nes jos gali dar labiau sudirginti odą.

Kiek laiko turi trukti bėrimo gydymas?

Jei parinktos tinkamos priemonės, pirmieji pagerėjimo požymiai dažniausiai matomi per 3-7 dienas. Virusiniai bėrimai gali tęstis iki 10-14 dienų.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei bėrimas nepraeina ilgiau nei 3-5 dienas, plinta, skauda, atsiranda pūslelės, pakyla temperatūra ar vaikas tampa vangus, būtina profesionali apžiūra.

Kitos dažnos odos problemos kūdikiams

Nėra nieko panašaus į švelnią, minkštą kūdikio odą. Tačiau taip pat nėra nieko panašaus į irzlų kūdikį, kurį vargina vystyklų bėrimas, pleiskanų luobas ar kita odos problema.

Jeigu kūdikio oda aplink vystyklų zoną parausta, greičiausiai tai yra vystyklų bėrimas. Kūdikių „spuogai“ iš tikrųjų nėra tokie pat kaip paauglių aknė. Tyrimai rodo, kad jų atsiradimas gali būti susijęs su mieliagrybiais, o ne su riebalų pertekliumi. Apgamų turi daugiau nei vienas iš dešimties kūdikių. Jie ne visada yra paveldimi - kai kurie atsiranda jau gimstant, kiti pasirodo per pirmuosius gyvenimo mėnesius.

Egzema - tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimoje yra sergančių astma, alergijomis ar atopiniu dermatitu. Egzema dažnai pasireiškia veide, vėliau oda gali sustorėti, tapti sausa ir pleiskanojanti. Gydymui svarbu nustatyti ir vengti dirginančių veiksnių, naudoti švelnius muilus ir skalbiklius, o drėkinamuosius kremus tepti saikingai.

Naujagimių odos lupimasis ar sausumas yra dažnas reiškinys, ypač jei kūdikis gimė šiek tiek vėliau. Po besilupančiu sluoksniu esanti oda paprastai yra visiškai sveika. Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas) dažniausiai pasireiškia pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jis atrodo kaip pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų. Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių. Maždaug pusė naujagimių turi smulkių baltų spuogelių - milia. Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo. Burnoje jos atrodo kaip pieno apnašos, o vystyklų srityje - kaip ryškiai raudonas bėrimas su mažais spuogeliais.

Gelta pasireiškia gelsvu odos ir akių baltymų atspalviu. Dažniausiai ji atsiranda praėjus 2-3 dienoms po gimimo ir paprastai išnyksta per 1-2 savaites. Kūdikių oda labai jautri saulės spinduliams. Pirmuosius šešis mėnesius kūdikį reikėtų saugoti nuo tiesioginės saulės. Maudykite kūdikį trumpai - 3-5 minutes šiltame vandenyje.

Kaip tvarkytis su problematiška oda?

Dažniausi šiandienos vaikų odos susirgimai - tai egzema, atopinis ar kontaktinis dermatitas, alerginiai bėrimai, įvairios virusinės odos infekcijos, tokios kaip karpos ar užkrečiamasis moliuskas. Pastarosios bėdos dažniau pasireiškia ikimokyklinio amžiaus vaikams, tuo tarpu paauglius paprastai vargina spuogai (aknė). Beje, pastebima, tendencija, kad spuogai ties brendimo pabaiga nebepasibaigia kaip anksčiau, jais skundžiasi vis daugiau suaugusiųjų. Dar labai dažna ir gana rimta odos bėda, būdinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems - tai odos sausumas. Sausą odą turi absoliuti dauguma lietuvių.

Dalis aukščiau išvardintų ligų, dermatitų, yra laikomos lėtinėmis, pasireiškia bėrimais, paraudimu ir niežuliu. Vieni žmonės kai kuriuos iš šių negalavimų, pavyzdžiui, atopinį dermatitą „išauga“ paauglystėje, kiti su jais taikstosi visą gyvenimą. Kodėl taip nutinka, kaip ir į klausimą, kas būtent sukelia minėtas odos bėdas, anot I. Kisielienės, vieno tikslaus atsakymo nėra. „Spėjama, kad didžiausią įtaką vienu ir kitu atveju turi individualus žmogaus imunitetas. Ne mažiau reikšminga yra ir genetika, aplinkos faktoriai, tokie kaip užterštas oras, mitybos įpročiai, nuolat patiriamas stresas, antibiotikų ir kitokių vaistų vartojimas, intensyvus įvairių prausiklių, chemikalų, sintetikos naudojimas, pernelyg sterili aplinka, taip pat (ne)tinkama higiena bei kasdienė odos priežiūra“, - pasakoja gydytoja dermatovenerologė.

Kad vaiko oda problematiška, paprastai pastebima kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje. Jokiu būdu nereikėtų į tai numoti ranka, manyti, kad viskas susitvarkys savaime. Verta pasikonsultuoti su gydytoju specialistu, jis padės pasirinkti specialias odai prižiūrėti skirtas priemones. Jei vaiko oda sausa, o devynių iš dešimties mažylių oda bus būtent tokia, tuomet ją labai svarbu drėkinti specialiais drėkinamaisiais kremais ar losjonais. Šiomis priemonėmis visą vaikučio odą reikėtų spėti ištepti per tris minutes po maudynių. Maudyti kūdikį ar mažą vaiką geriausiai kas antrą ar trečią dieną, vandenį reikėtų rinktis šiltą, ne karštą, mat šis dar labiau sausins odą. Patartina maudynėms rinktis sausai odai skirtus prausiklius, be muilų, dažų ar kvapų, į vonią pilti specialaus aliejaus ar odos minkštiklio. Ypač sausas kūno vietas, o jų šaltuoju metų sezonu, kai patalpose yra įjungtas centrinis šildymas, kuris itin sausina orą, paprastai padaugėja, drėkinamuoju kremu galima patepti ir pakartotinai.

„Jei odoje yra pažeidimų, nuokasų, būtina naudoti specialų gydomąjį tepalą, kuris nuslopins uždegimą. Tokį tepalą taip pat turėtų skirti tik gydytojas, tiksliai įvertinęs odos būklę. Kad mažylis nenusikasytų, patartina kuo trumpiau karpyti jo nagučius, guldant nakties miegelio, apvilkti prigludusią pižamą ar net apmauti pirštines. Geriausiai vaiką rengti natūralaus pluošto drabužiais, vengti sintetinio ar vilnonio pluošto“, - patarimų negaili medikė.

Į ką kreipti dėmesį, renkantis kosmetikos priemones?

Jei kosmetika reikalinga vaikams iki trejų metų, reikėtų rinktis specialią vadinamąją dermokosmetiką, kuri skirta būtent tokio amžiaus mažyliams. Tokioje kosmetikoje nebus kvapų, dažančių medžiagų, parabenų, su ja paprastai yra atliekami didesnės ar mažesnės apimties klinikiniai tyrimai, bylojantys, kad priemonė yra saugi ir nekenksminga jautriai vaiko odai. Atsargiai reikėtų žiūrėti ir į vadinamąją natūralią kosmetiką - būtina nepamiršti, kad kai kurie natūralūs, augalinės kilmės produktai gali išprovokuoti stiprias alergines reakcijas, kontaktinį dermatitą. Budresniems reikėtų būti, jei kosmetikos sudėtyje yra propolio, medetkų, jazminų, levandų, mėtų, arbatmedžio ekstraktų, nes klininiuose tyrimuose jie išskiriami, kaip medžiagos galinčios dažniau sensibilizuoti („alergizuoti“).

Be jokios abejonės būtina atidžiai skaityti etiketes. Dauguma šiandieninių mamų, pirkdamos kosmetiką vaistinėje, būtent taip ir daro - studijuoja sudedamąsias išsirinkto kremo, losjono ar prausiklio dalis. Toks požiūris labai džiugina. Jei kas neaišku, jei abejojama dėl vieno ar kito ingrediento, visada galima pasiklausti, pasikonsultuoti.

Mamoms, auginančioms vienokių ar kitokių odos bėdų turinčius vaikus, nuolatos kyla įvairių klausimų. Kartais suabejoja net tos, kurios augina kelis vaikus, tačiau amžiaus skirtumas tarp jų nemažas. Natūralu, kad per kasdienius rūpesčius daug kas pasimiršta. Jei pastebime, kad mūsų, vaistininkų žinių nepakanka padėti mamai rasti atsakymą į jai rūpimą klausimą, visada patariame kreiptis į gydytoją specialistą, kad jis tiksliai įvertintų odos būklę ir padėtų pasirinkti tinkamiausią kosmetikos priemonę.

Atopinis dermatitas - svarbu tinkama priežiūra

Esame pastebėję, kad keliaujant, labai suaktyvėja vaikų atopinis dermatitas. Jau tris kartus su šeima žiemojome Azijoje, Tailande, kur oras tropinis ir temperatūra visą laiką siekia 25-30 laipsnių. Pati kelionė pilna dirgiklių - mašinoje kondicionierius, lėktuve suslėgtas, sausas oras. Atkeliavus į vietą norisi daug laiko praleisti saulėje, paplūdimyje, maudantis jūroje ar baseine.

Siekiant išvengti visų galimų komplikacijų ir palengvinti Atopinio dermatito sukeliamą niežėjimą svarbu turėti griežtą odos priežiūros rutiną. Atopinio dermatito kamuojamai odai itin svarbi rutinos dalis - pakankamai drėkinti išsausėjusią odą. Todėl odą reikėtų drėkinti dažniau, apie 3-4 kartus per dieną, prisitaikant prie esamos būklės.

Maudytis reikėtų kasdien, kaip ir visiems. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą temperatūrą. Tėveliai ar kiti vaikučiai neturintys atopinio dermatito gali būti pratę maudytis karštam vandenyje arba po šaltu grūdinančiu dušu. O kūdikį, kurio oda itin sujautrėjus, svarbu maudyti po šiltu vandeniu. Taip pat vertėtų maudynių laiką riboti iki 10-15 minučių. Šluostant jautrią odą svarbu netrinti, geriau nusausinti švelniais tapšnojančiais judesiais. Jautri oda reikalauja švelnių medžiagų. Todėl po maudynių venkite šiurkščių medžiagų rankšluosčių. Tokios natūralios medžiagos kaip medvilnė, mums patinka labiausiai.

Vienas iš svarbiausių punktų! Atopinio dermatito varginamai kūdikėlio odai svarbu atsakingai parinkti kosmetiką. Atkreipkite dėmesį į sudėtį ir ingredientus. Visos priemonių naudojimas nueis veltui ir padarys atvirkštinį procesą jeigu priemonės nebus tinkamos egzemos kamuojamai odai. Svarbu jog sudėtyje nebūtų kvapiųjų medžiagų, muilo, parabenų ar SLS. Dažniausiai tokios priemonės būna pažymėtos kaip jautriai odai tinkamos.

Drabužėliai, kuriais rengiate kūdikį yra svarbūs. Jų medžiaga, kaip ir rankšluosčio, neturėtų būti šiurkšti. Taip pat venkite sintetikos, kuri sukels papildomą prakaitavimą. Drabuželiai turėtų būti laisvesni, nevaržantys judesių ir nekeliantys diskomforto.

Taigi atopinio dermatito odos priežiūrai reikia papildomo dėmesio. Pravartu žinoti, jog atopinį dermatitą gali dirginti ir tėvelių rutina. Nors kūdikiui naudojate jautriai odai pritaikytas priemones, svarbu nepamiršti, jog per parą nuolat turite su vaikučiu odos kontaktą. Naudoti hipoalerginį skalbiklį be kvapiųjų medžiagų, dažiklių, baliklių. Atkreipti dėmesį į tai, kokią kosmetiką - kremus, šampūnus, dezodorantus, dekoratyvinę naudojate. Vengti kvepalų. Šviežiai užpurkšti kvepalai ant jūsų odos taip pat gali dirginti jautrią kūdikio odą. Atsisakyti dalies papuošalų. Sudėtyje nikelio turintys mamos ar tėčio papuošalai, liečiantis prie kūdikio odos gali dirginti odą ir pabloginti jos būklę.

Mums po ilgų ieškojimų labiausiai pasiteisino DERMEDIC produkcija. Iš pradžių atradome šio prekės ženklo sausos odos priežiūros liniją, vėliau papildėme ir kitomis priemonėmis. Odos priežiūros rutinos prausimosi dalyje naudojame kūdikiams pritaikytą vonios ir dušo aliejų. Švelnus kūno prausiklis, skirtas kasdienei jautrios vaikų odos priežiūrai, taip pat esant labai sausai odai, atopiniam dermatitui ar psoriazės simptomams. Kasdieniam vaikų odos ir plaukų plovimui skirtas gelis. Tinka kūdikiams ir vaikams, turintiems labai sausą ar atopinę odą. Kasdienis kremas, skirtas kūdikiams ir vaikams, turintiems sausą, atopinę ir alergišką odą. Itin tirštos tekstūros sviestas kūdikiams ir vaikams. REKOMENDUOJAMA: naudoti kasdien sausai į atopinį dermatitą linkusiai odai. Veido kremas kūdikiams ir vaikams, turintiems sausą, atopinę ir alergišką odą. Labai universalus ir būtinas kiekvienos mamos rankinuke. Mums tarnavo ne tik veido odai, bet kiekvienam odos ploteliui, kai tik reikėdavo greitai ir po ranka.

Straipsnis Atopinės kūdikio odos priežiūra yra autorinis, jį paruošė „Kelionės su vaikais ®“. Nepamirškite sekti mūsų socialiniuose tinkluose.

tags: #kudikiui #zaizdele #ant #uzpakaliuko

• „Vaikystės“ darželio ugdymas
• Radijo laidos apie tėvystę
• Morkų sulčių nauda ir rizikos nėštumo metu
• Dirbtinio apvaisinimo žingsniai
• Mokslinis požiūris į vaisiaus lyties nustatymą