Vaikystės pedagogika - šiuolaikiška pedagogikos studijų programa, skirta tiems, kurie nori profesionaliai dirbti su vaikais ir prisidėti prie jų visapusiškos raidos. Studijų metu įgyjamos pedagogui būtinos kompetencijos, padedančios tapti atsakingu, kūrybišku ir inovatyviu pedagogu. Programa skirta parengti kompetentingą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogą, suprantantį vaikystės fenomeno kaitą šiuolaikinėje globalioje daugiakultūrėje visuomenėje, gebantį organizuoti kokybišką vaiko ugdymą(si) bei kuriantį inovatyvias jo ugdymo(si) galimybes daugialypėse aplinkose, plėtojantį partnerystę su šeima, kūrybiškai interpretuojantį kultūros tradicijas tam, kad kurtų tinkamą, visapusišką vaiko raidą skatinančią, saugią, emocinę ir fizinę aplinką.
Geras ikimokyklinio ugdymo pedagogas turėtų pasižymėti šiomis savybėmis: pasirinkti tapti mokytoju reikėtų tik tiems, kurie myli vaikus ir ketina dovanoti jiems savo širdį; vaikams geras mokytojas turi leisti pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime; skleisti pozityvią energiją, kuo dažniau šypsotis; pažinti savo ugdytinius, sužinoti, kuo jie domisi; daryti tai, kad tobulėtų pats. Daryti tai, kad įkvėptų kitus; gebėti organizuotai dirbti, nestokoti kūrybiškumo; būti lankstiems, leistis nešamiems pokyčių srovės.
Pedagogo profesinės elgsenos kompetenciją sudaro: kognityvinė kompetencija, veikimo kartu kompetencija, emocinė-motyvacinė kompetencija. Geras pedagogas turi gerbti vaiko individualumą.
Vaikystės pedagogikos studijų absolventai gali dirbti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojais, o pasirinkus atitinkamą specializaciją - pradinio ugdymo mokytojais arba socialiniais pedagogais švietimo įstaigose. Taip pat atsiveria galimybės dirbti lituanistinėse mokyklose užsienyje, specializuotuose ugdymo centruose, neformaliojo švietimo srityje, muziejuose, edukacinių technologijų ar kūrybinių laboratorijų komandose.
Ikimokyklinio ugdymo svarba ir tikslai
Ikimokyklinis ugdymas suteikiamas ir darželiuose, ir mokyklose. Jeigu tėvus tenkina ugdymas darželyje, jei vaikas ten gerai jaučiasi, jei tėvams ir pačiam vaikui patinka darželio bendruomenė, tikėtina, kad jis dar metus liks ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tačiau reikia turėti omenyje, kad socializacija ir adaptacija pradinėje mokykloje tokiu atveju vyks tik kitais metais - vaikui pradėjus eiti į pirmą klasę. Darželyje bendra atmosfera yra laisvesnė, o mokykla jau įpareigoja elgtis atsakingai, laikytis sutartų taisyklių. Taisyklės, manau, suteikia saugumo jausmą.
Priešmokyklinėje grupėje yra vainikuojamas ikimokyklinis ugdymas. Ikimokyklinis bei priešmokyklinis ugdymas turi būti integruotas, o žinios taikomos, todėl aš ugdydama vaikus naudoju patyrimines, aktyvias, į praktiką nukreiptas veiklas. O žinių suvokimą stiprinu per reflektavimą ir mąstymo metodikų taikymą pvz. „Minčių žemėlapis“. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą bei įgyti kompetencijų, kurių priešmokyklinėje grupėje yra septynios: komunikavimo, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kurios padeda sėkmingai dalyvauti mokyklos veikloje bei skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti individualybę. Priešmokyklinukas jau nebe vaikutis: jam ir įvairesnės temos įdomios, jis ir ištvermingesnis, su kuriuo tikrai galima labai rimtai dirbti.
Vaiko branda mokyklai apima ne tik pažintinę, bet ir fizinę, emocinę ir socialinę sritis. Kuo geriau mažajam sekasi išsakyti savo poreikius, paprašyti pagalbos bei kuo daugiau jis domisi, smalsauja, klausinėja, tuo labiau jis yra pasiruošęs mokyklai. Šiame kontekste priešmokyklinė grupė tampa vienu svarbiausių aspektų, padedančių žengti į naują gyvenimo etapą. Priešmokyklinėje grupėje vaikai mokosi pasirūpinti savimi ir savo daiktais, mokosi užduotis atlikti iki galo, dalintis, klausyti, taikiai spręsti konfliktus, sulaukti savo eilės, kurti saugius santykius su bendraamžiais ir suaugusiais. Ruošiant vaiką į mokyklą svarbu, neapsiriboti skaitymu, rašymu ar savarankiškumo ugdymu. Labai svarbūs pasirengimo mokyklai aspektai, pasak psichologų, tai yra mokymas prašyti pagalbos, pasitikėjimas suaugusiais. Priešmokyklinis ugdymas - tai tarpinė stotelė tarp darželio ir mokyklos, atliekanti ypatingai svarbų vaidmenį vaiko įpročių formavime, leidžianti kur kas lengviau iš žaidimais paremto ugdymo pereiti į mokyklinį lygį.
Būtina atsižvelgti į kiekvieno vaiko asmenybę. Kai kuriems vaikams priešmokyklinis ugdymas gal ir tiktų anksčiau (kitiems - kaip tik vėliau), bet net ir labai gabių vaikų pažintinė raida gali būti gera, bet emocinė ir socialinė raida - nebūtinai. Į pasirengimą priešmokykliniam ugdymui turime žiūrėti labai kompleksiškai.
Skaitymas turi būti bendras tėvų ir vaikų džiaugsmas. Ekspertai sako, kad lenktynės, kurio vaikas pradėjo skaityti anksčiau yra beprasmiškos. Įprastai vaikai pradeda skaityti sulaukę 5-7 metų ir šis rodiklis yra vienodas visame pasaulyje ir visose kultūrose. Kiekvieno vaiko pažintiniai gebėjimai ir noras mokytis yra unikalus ir priklauso nuo jo pomėgių, individualios raidos bei aplinkinių žmonių palaikymo.
Pedagogo vaidmuo ir iššūkiai
Ką daro pedagogas šiais svarbiausiais vaiko gyvenimo metais? Jis būna vaikuose. Taip, būtent, vaikuose. Ne „šalia vaikų“, kai atsisėdęs ant kėdės stebi, kaip jie žaidžia. Ne „su vaikais“, kai tu teoriškai būni su vaikais, bet užsiimi savo reikalais. „Būti vaikuose“ - tai akies mirksniu pastebėti visą grupę ir kiekvieną atskirai, tai be žodžių, bet širdimi pajusti, kam šiandien labai gera, o kam - be galo liūdna diena. „Būti vaikuose“ - turėti motinišką intuiciją ir žaibišką reakciją, spėti pagauti už pakarpos, kai kažkas krenta nuo kėdės. Tai emocijos ir problemos „perkošimas“ per save. Tenka susidurti su nuomone, kad lopšelio grupėje tėra tik priežiūra ir jokio ugdymo. Tačiau, įstaigoje, kurioje dirbu aš - ugdymas vyksta nuo mažų dienų - mes grupėje ne tik žaidžiame, šokame ir dainuojame, bet drauge su vaikais, taikant STEAM metodiką, mokomės pažinti aplinką ir pasaulį, naudodami informacines technologijas susipažįstame su skirtingais gyvūnais, stebėdami jų hologramas, kuriame piešinius iš spalvotų ryžių ar kurdami augalų kompozicijas, kurias apšviečiame šviesos lentos pagalba. Kitaip tariant, tai, kas ir kaip vyksta grupėje, priklauso ne nuo vaikų amžiaus, o nuo pedagogo indėlio. Išmėtytas kruopas visada galima surinkti, o nuskabytus augalų lapelius, mokantis skaičiuoti ar lyginant skirtingus augalus ir lapų dydį, galima panaudoti darbeliams iš gamtinių išteklių.
Dažnai išgirstu klausiant, ką aš sau manau, namie turėdama tris mažytes dukrytes ir dar dirbdama darželyje-mokykloje. Man patinka dirbti su vaikais, jų šypsenos, apkabinimai, dėmesys. Man patinka prigalvoti jiems neįtikėčiausių veiklų ir užduočių, kartais nelengvų pagal amžių, bet bendromis jėgomis visada įgyvendinamų. Man gera matyti susidomėjusius vaikų veidus, nuostabu parodyti kažką naujo dar ir dar. „Darželis darbe, grįžti namo - vėl darželis“ esu girdėjusi begalę kartų. Nesiginu, kad darbas ar gyvenimas su vaikais yra labai lengvas ir nėra ką veikti. Būna tikrai visokių dienų. Taip aš esu savo vaikuose - nuolat, net kai esu darbe, galvoju apie savo dukrytes, pasiilgstu, o susitikę po darbų stengiamės kuo smagiau leisti laiką. Visai nesvarbu, ką veiksite su vaikais - tuo metu jūs turite atiduoti jiems save net ne šimtu, o dviem šimtais procentų. Turite parodyti, kad jie jums iš tikrųjų svarbūs, kad jūs juos mylite visada, nesvarbu, kad jūsų nėra šalia. Kartais mano dukrytėms pritrūksta dėmesio, tas tiesa. Bet jos žino vieną svarbią tiesą: „mamyte, tu visada gyveni mano širdelėje.“
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tai, koks bus suaugęs žmogus, lemia pirmi 5-6 jo gyvenimo metai: kokioje aplinkoje jis auga, kaip yra ugdomas, kokios vertybės puoselėjamos, kaip su juo bendraujama. Per šiuos pirmuosius ir neabejotinai svarbiausius gyvenimo metus vaikas išmoksta ne tik ropoti, stovėti, vaikščioti ir kalbėti. Daug svarbiau, kad jis jau žino, kaip kalbėti neįžeidžiant kito, kaip pasakyti, kad yra nemalonu, kai kitas tave įskaudina arba nebijoti pasakyti, kad myli mamą, tėtį. Jis mokosi ne tik krykštauti ar verkti, bet ir valdyti šias savo emocijas ir reikšti jas laiku bei tinkamai, jis ne tik vaikšto, bėgioja, bet ir mokosi judėti saugiai, neužgaunant kitų bei savęs.
Asmeninė patirtis ir požiūris
"Yra tik du būdai, kaip gyventi. Vienas - galvoti, kad stebuklų nebūna. Kitas - galvoti, jog viskas yra stebuklas“ - Alberto Einšteino žodžiais vadovaujasi Edita ir dalijasi savo sėkmės istorija.
Edita, dirbanti su priešmokyklinio amžiaus vaikais, pastebėjo, kad priešmokyklinukas jau nebe vaikutis: jam ir įvairesnės temos įdomios, jis ir ištvermingesnis, su kuriuo tikrai galima labai rimtai dirbti. "Aš pastebiu, kad priešmokyklinukas jau nebe vaikutis: jam ir įvairesnės temos įdomios, jis ir ištvermingesnis, su kuriuo tikrai galima labai rimtai dirbti."
Edita džiaugiasi, kad ją apdovanojimui nominavo Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos direktorė Asta Poželė. Gavusi apdovanojimą, ji buvo be galo laiminga. Jokio kito žodžio negalėjo ištarti, tik vienintelį AČIŪ. Šiais metais suėjo 25 metai, kaip dirba mokytoja, tai nuostabus direktorės, direktorės pavaduotojos ugdymui, ugdytinių tėvų, kolegų, draugų, pažįstamų, šeimos, giminių bei buvusių ugdytinių ir esamų įvertinimas.
Edita turi sūnų Tautvydą, kuris studijuoja Vytauto Didžiojo universitete psichologiją. Ji pati augina tris dukreles. Laukimo laikas ir dukrelių auginimas mokė ir vis dar moko ją begalinės meilės, atjautos, empatijos ir kantrybės vaikams. Turėdami pirmagimę svajojo apie antrą vaiką, kad mažylei nereiktų vienai ilgai augti. Ir mažiau nei po metų sūpavo jau ne vieną, o tris dukreles. Ir tai buvo ne tik sunkiausias, bet tuo pat ir gražiausias, pats brangiausias laikas, kai išmoko būti mama trims nuostabioms mergaitėms. Tik gimus dvynukėms, namuose, širdyje ir mintyse pajuto pilnatvę, jas augindama augo pati, išmoko vėl pamatyti smulkmenas, džiaugtis sniegu ar saule, daugiau pozityvumo ir mažiau liūdesio, mažiau skundimosi dėl nepadarytų darbų ir daugiau laiko planavimo.
Atsiveria galimybės dirbti lituanistinėse mokyklose užsienyje, specializuotuose ugdymo centruose, neformaliojo švietimo srityje, muziejuose, edukacinių technologijų ar kūrybinių laboratorijų komandose. Programa išsiskiria dėmesiu įtraukiojo ugdymo reikalavimams ir praktinių gebėjimų ugdymu STEAM laboratorijose.
| Kompetencijos | Aprašymas |
|---|---|
| Profesinės elgsenos | Asmeninės savybės ir vertybės, leidžiančios efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti. |
| Kognityvinė | Žinios ir supratimas apie vaiko raidą, ugdymo teorijas ir metodus. |
| Veikimo kartu | Gebėjimas bendradarbiauti su vaikais, tėvais, kolegomis ir kitais specialistais. |
| Emocinė-motyvacinė | Gebėjimas suprasti ir valdyti savo bei vaikų emocijas, motyvuoti save ir kitus. |
Kontaktiniai užsiėmimai vyksta darbo dienomis nuo 8.20 val. iki 20.10 val. Kontaktiniai užsiėmimai vyksta periodinėmis sesijomis, kurios nuolatinėse studijose vyksta keturis kartus per metus studijų kalendoriuje numatytu laiku, sesijos trukmė priklauso nuo studijuojamų dalykų skaičiaus, bet ne trumpesnė kaip 2 savaitės, dalis kontaktinių užsiėmimų gali vykti skaitmeninėje erdvėje.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Kolegijos tinklalapiuose naudojame slapukus.
tags: #geras #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogas
