Šeimos su vaikais, ieškančios būsto nuomai, dažnai susiduria su iššūkiais. Neretai interneto skelbimuose galima pastebėti frazes kaip „Nuomojame butą porai be vaikų". Būsto nuoma Lietuvoje dažnai kelia klausimų, ypač kai nuomininkai turi nepilnamečių vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti nuomojantis būstą šeimai su vaikais, kokie teisiniai aspektai svarbūs ir kaip apsisaugoti nuo diskriminacijos.

Diskriminacija būsto nuomos srityje

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis primena, kad tokia praktika - diskriminacinė, kaip ir atsisakymas nuomoti gyvenamąjį būstą žmonėms dėl jų rasės, kilmės, religijos bei kitų Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų. Kalbant apie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktiką, į mus dažniausiai kreipiasi asmenys, norėdami informuoti apie pastebėtus butų nuomos skelbimus, kuriuose nuomininkams nustatytos sąlygos, turinčios diskriminacijos požymių. Pavyzdžiui, skelbiama, kad butas nuomojamas tik lietuviams ar nenuomojamas užsieniečiams, šeimoms su mažais vaikais.

Kaip atpažinti diskriminacinį skelbimą?

• Skelbime nurodoma, kad nuomininkų pageidaujama be augintinių ir be vaikų.
• Atsisakoma nuomoti būstą dėl tautybės, pilietybės, šeiminės padėties.
• Nustatomi papildomi mokesčiai ar užstatai šeimoms su vaikais.

Būsto nuomos skelbimai dažnai publikuojami ne nuomos portaluose, o tam skirtose socialinių tinklų grupėse. Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymo pakeitimai - prie draudžiamų diskriminacijos pagrindų įtraukta ir šeiminė padėtis. Tačiau tokiais atvejais susisiekiame su skelbimą platinančiu asmeniu arba tinklalapio, kuriame jis patalpintas, administracija ir pasiūlome netinkamą turinį pakoreguoti arba pašalinti skelbimą. Galima tarnybai pranešti apie pastebėtą skelbimą, tačiau tai nebūtų traktuojama kaip skundo pateikimas, kadangi pats skelbimo platinimas savaime nėra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas.

Teisiniai aspektai

Lygių galimybių įstatymas užtikrina lygias galimybes vartotojų teisių srityje, čia yra išskirtas ir aprūpinimas būstu. Gyvenamojo būsto nuoma, kai nuomos mokestį moka gyventojas, yra šiek tiek išskirtinė visame paslaugų sektoriuje. Šias aplinkybes reikėtų konkrečiai nurodyti lygių galimybių kontrolierei, o esant galimybei - pateikti įrodymus.

Civiliniame kodekse, kuris nustato reikalavimus sutarčių, tarp jų ir buto nuomos sutarčių sudarymui, įtvirtinta sutarties sudarymo laisvė. Tačiau yra ir kitos išlygos, kurios nustato šios laisvės ribas. Visų pirma, turi būti užtikrintas sutarties šalių - nuomotojo ir nuomininko - lygiateisiškumas, teisingumo, proporcingumo principai bei labai svarbus nepiktnaudžiavimo savo teisėmis principas.

Svarbu paminėti, kad būstą besinuomojančias šeimas su vaikais vis dar apsaugo ir Civilio kodekso nuostatos. Pagal jas draudžiama atsisakyti nuomoti būstą ar sudaryti mažiau palankias nuomos sąlygas šeimoms su vaikais ir besilaukiančioms moterims. Tokie veiksmai traktuojami kaip nuomininko civilinių teisių pažeidimas.

Nuo rugpjūčio 1 d. susidūrę su diskriminacija dėl šeiminės padėties būsto nuomos srityje gali kreiptis ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos

Nuomotojo ir nuomininko teisės bei pareigos sudaro nuomos sutarties turinį. Į turinį įeina visos nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos, kurias galima suskirstyti į dvi grupes: 1) betarpiškai susijusias su naudojimusi gyvenamąja patalpa ir 2) susijusias su tos sutarties sąlygų naudojimosi gyvenamąja patalpa keitimusi (pvz., teisė gyvenamąją patalpą subnuomoti, rezervuoti, apgyvendinti joje laikinus gyventojus, sutarties sąlygų keitimasis tapus laisviems gretimiems buto kambariams ir t. t.).

Nuomotojo teisės ir pareigos

Nuomotojas turi teisę į nuosavybę ir gali nustatyti nuomos sąlygas, tačiau jos neturi būti diskriminacinės. Nuomotojas privalo užtikrinti, kad būstas atitiktų saugos ir higienos reikalavimus. Nuomotojas privalo gerbti nuomininko privatumą ir netrukdyti jam naudotis būstu.

Nuomininko teisės ir pareigos

Nuomininkas turi teisę į tinkamą būstą ir saugią aplinką. Nuomininkas privalo mokėti nuomą laiku ir laikytis sutarties sąlygų. Nuomininkas privalo tausoti būstą ir pranešti apie gedimus.

Kaip pasirinkti tinkamą būstą šeimai?

Renkantis butą šeimai, svarbu atsižvelgti į keletą kriterijų:

• Kambarių skaičius: 1 kambario butas tinka vienam asmeniui. 2 kambarių butas tinkamas nedidelei 2-3 asmenų šeimai, kol vaikas yra mažas. 3 kambarių butas tinkamas 2-4 asmenų šeimai su augintiniu. 4 kambarių butas reikalingas 3-5 asmenų šeimai, ypač kai vaikai ūgteli. Jei šeimoje auga ir berniukai, ir mergaitės, jiems reikėtų atskiros erdvės. 5 kambarių butas yra retas atvejis, skirtas didelei 3-7 asmenų šeimai.
• Vieta: Kokioje vietoje stovi namas, kuriame esantis nuomojamas butas jums įdomus.
• Patogumai: Ar butas su baldais ir buitine technika?
• Aplinka: Kokia socialinė aplinka aplink butą?

Kaip neapsigauti nuomojantis būstą?

Būkite atsargūs ir labai įdėmiai skaitykite skelbimus, o taip pat pasidomėkite, ar šis butas nebuvo įsivėlęs į kokias aferas ar sukčiavimo schemas. Visada prašykite savininkų parodyti „Registrų centro“ išrašus, kad butas priklauso jiems. Prašykite asmens dokumentų, galite paprašyti net juos nusifotografuoti.

Ką daryti, jei susidūrėte su diskriminacija?

Jei manote, kad susidūrėte su diskriminacija nuomojantis būstą, galite kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Taip pat galite kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo.

Taip pat galite ieškoti nuomojamo būsto, kuris priklauso juridiniam asmeniui, tačiau jų - labai mažai. Arba pirkti nuosavą būstą. Aišku, yra socialinis būstas, bet nėra tokios sistemos, kuri greitai išspręstų tą būsto problemą.

Patarimai šeimoms, ieškančioms būsto nuomai

• Būkite pasiruošę pateikti nuomotojui daugiau informacijos apie save ir savo šeimą.
• Siūlykite papildomą užstatą arba garantijas.
• Ieškokite būsto, kuris priklauso juridiniam asmeniui.
• Kreipkitės į nekilnojamojo turto agentus, kurie specializuojasi šeimų su vaikais būsto nuomoje.

Svarbu pasirašyti rašytinę sutartį

Priimdami šeimą su mažais vaikais į savo būstą, VISADA pasirašykite rašytinę sutartį, kurioje aiškiai nurodysite gyvenimo ir išsikraustymo sąlygas. Sutartį registruokite VĮ "Registrų centras". Sutartyje numatykite punktą, kur registruojami nuomininkų vaikai. Aiškiai apibrėžkite veiksmus nemokumo atveju.

Kompensacija už sugadintą turtą

Įprasta, kad nuomininkai savo lėšomis turi padaryti remontą ir atlyginti už sugadintą turtą. Taip pat gali būti imama tam tikra kompensacija. Kai kada numatoma, kad užstatas negrąžinamas, jei turtas sugadinamas.

NT specialistas pasakoja, kad visus reikiamus ir svarbiausius nuomos punktus į sutartį įtraukia pats šeimininkas. „Išsinuomoti būstą turint vaikų yra sunkiau, o jei šeimai pavyksta, tai savininkas jau iš anksčiau būna pateikęs reikalavimus nuomininkams, nes jis yra labiau suinteresuotas dėl nuomos. O žmonėms, kurie nori nuomotis, vienas iš pagrindinių punktų yra nuomos laikas. Pavyzdžiui, jeigu jie planuoja nuomotis ilgiau, tai galėtų šį punktą įtraukti į sutartį. O keliantis į būstą su vaikais, automatiškai atsiranda daugiau daiktų, todėl keltis vėl į naujus namus, būtų nepatogu. Todėl būtų galima tartis ir sutartyje nurodyti persikraustymo išlaidas ar nurodyti laikotarpį įsikėlimo ir išsikėlimo, kuris turėtų būti didesnis nei 1 mėnuo“, - aiškina NT brokeris.

Šeimų su vaikais, kurios nuomojasi būstą, norai

Šeimų, kurios nori išsinuomoti būstą, pagrindinis reikalavimas - erdvė. Joms svarbu kvadratūra, kambariai, kurie, pageidautina, turi būti atskiri.

„Šeimų su mažais vaikais pagrindiniai norai yra, kad būtų šalia žaidimo aikštelė, parkas ir panašiai. Jeigu nuoma yra ilgalaikė, tai prioritetas, kad šalia būtų darželis arba mokykla. Tada dar nori, kad šeimininkas leistų papildomai deklaruoti gyvenamąją vietą tame bute. Šeimininkui tai nekainuoja, tiesiog jis duoda leidimą, kuris gali būti ribotas pusei metų ar metams. Kita vertus, kai nuomininkas deklaruoja gyvenamąją vietą tame būste, jis gali gauti vietą darželyje ar mokykloje, kuri yra netoli būsto“, - paaiškina NT ekspertas.

Iškeldinimo procesas ir teisės

Ketvirta, iškeldinimas - tai teisinis procesas, kurio metu nuomininkas ar kiti asmenys yra priversti palikti nuomojamą būstą. Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Ši tvarka apima pranešimo apie iškeldinimą siuntimą, kreipimąsi į teismą, teismo sprendimą ir jo vykdymą.

Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Antstolis siunčia registruotu paštu laišką-pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną.

Tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiami du kviestiniai, policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, jeigu tuo atveju jis reikalingas. Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą.

Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje. Paprastai ieškinio nagrinėjimas pirmojoje instancijoje nesudėtingose bylose trunka apie 6 mėnesius, o tai reiškia, kad visas iškeldinimo procesas gali užsitęsti.

Informavimas apie iškeldinimą

Užvedant visas bylas, kurios yra susijusios su nepilnamečiais vaikais, būtina įtraukti Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

Netinkami nuomotojų veiksmai

Tokiais atvejais, kai yra sutarčių pažeidimai ir savo noru neišsikrausto šeima, prasideda nuomotojų veiksmai: elektros atjungimas, kitų komunalinių paslaugų blokavimas. Tai yra neteisėta. Pasikreipus į teismą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymų, pareiškus prašymą, savininkas būtų įpareigotas įjungti elektrą ir užtikrinti jos tiekimą.

Svarbu! Savavališki nuomotojo veiksmai iškraustant nuomininką gali užtraukti būsto savininkui administracinę ar, retesniais atvejais, jei būtų padaryta didelė žala, baudžiamąją atsakomybę.

Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai

Siūloma ginčus spręsti draugiškai. Būsto savininko ir nuomininkų santykiai ne visada būna geri. Neretai kyla konfliktų, nesutarimų, viena ar kita pusė pažeidžia sutarties sąlygas.

Pasak NT agentūros „Vilniaus turtas“ NT agentės Jolantos Petrauskaitės, nuomojant butus, skundų būna ir iš butų savininkų, ir iš nuomininkų. Tačiau NT brokerė pabrėžia, kad geriausia visus nesutarimus spręsti draugiškai ir ramiai.

Patikrinimo svarba ir prevencinės priemonės

Kiekvienas žmogus, kuris nuomoja savo turtą, nerimauja dėl nemokių nuomininkų. Deja, šimtaprocentinių garantijų, kad nebūsite apgauti, Jums negalės suteikti net griežčiausia nuomos sutartis ar geriausia nuomos agentūra.

Jeigu žmogus yra nusiteikęs Jums pakenkti, jis vis tiek ras būdą, kaip tai padaryti. Potencialus nuomininkas Jums gali atrodyti labai malonus ir Jūs galite galvoti, kad jei jis atrodo malonus, tai bus ir mokus. Tačiau, kad ir koks nuomininkas atrodytų patikimas, vis tiek privalote jį patikrinti prieš pasirašydami nuomos sutartį.

Patikrinti galite paprašydami buvusių nuomotojų telefono numerio ir pasikalbėti su jais apie buvusius nuomininkus.

Baimė, kad neiškeldins

Iš tiesų faktas kaip blynas - kas nuomoja būstą, tas ir taisykles nustato. Tad iš esmės būsto savininkui niekas negali drausti būstą nuomoti tik senjorui, tik dirbančiam vyrui, tik šeimai be vaikų, tik studentams be augintinių ir pan. Kita vertus, kai kurie čia pat pajunta diskriminaciją, ypač kai kalba pasisuka apie šeimas ar vienišus tėvus su vaikais. Būtent jaunos šeimos su mažais vaikais itin dažnai ieško būsto nuomos, nes dar neturi pakankamai pinigų būsto pirkimui. Neretai nuomos ieško ir vieniši tėvai su vaikais, kurie skyrybų metu ar po skyrybų nori gyventi atskirai nuo buvusio sutuoktinio ir ieškosi laikino prieglobsčio nuomojamame būste. Atrodo, kad kam jau kam, o jaunai šeimai, ar vienišai mamai ar tėčiui turėtų būti sudarytos visos sąlygos nesunkiai rasti gyvenamąją vietą. Tačiau dažniau atrodo, kad mažo vaiko turėjimas tik kiša pagalius į ratus, nes būsto savininkas šeimos su vaikais dažnai visai nenori. Ir ne dėl to, kad mažas vaikas gali kažką namuose sugadinti. Dažniausiai yra bijomasi teisinių reikalų, jei šeima pasirodytų esanti nemoki. Sklando gandai, kad tokios šeimos, kuri turi mažą vaiką, iškeldinti tiesiog… neleidžia įstatymai.

Vaiko teisės - tėvų reikalas

Visgi panašu, kad bent iš dalies visuomenėje sklandančios baimės nėra pagrįstos. Kaip informavo teisininkas Darius Rušinas, vaiko teisė turėti būstą nepaneigia buto savininko teisės į nuosavybę. „Teismai laikosi nuomonės, jog vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. LR nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises“, - pabrėžė teisininkas. Kitaip tariant, net jei jūsų būste ir gyvena nepilnametis asmuo, jo poreikis turėti stogą virš galvos nėra aukščiau jūsų, kaip būsto savininko, teisės iškeldinti nepageidaujamus asmenis iš būsto.

Dalyvauja vaiko teisės

Jei jau būsto savininkui nepasisekė su nuomininkais ir pastarieji nesiteikia mokėti nei nuomos, nei komunalinių mokesčių, manydami, kad vaikas yra jų visraktis svetimame būste, be teismo įsikišimo situacijos neišspręsite. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad bet kokio asmens iškeldinimas (ar su vaikais, ar be vaikų) vyksta tik įsikišus teisėsaugos institucijoms. Kitaip tariant, lygiai taip pat teismų slenksčius minti gali tekti ir įsileidus į būstą nemokų vienišą vyrą, studentų porelę ar senjorą. Tačiau kai būste gyvena šeima su vaiku, teisminiame procese dalyvauja ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai. „To tikslas - pasirūpinti atitinkamu vaikų apgyvendinimu, jei atsakovai (vaiko tėvai, besinuomojantys būstą - red. past.) dėl objektyvių aplinkybių negalėtų aprūpinti savo vaikų gyvenamuoju būstu. Tačiau teismai kiekvienu atveju vertina realias tėvų pajamas ir galimybes išsinuomoti kitą būstą. Taip pat sprendimo iškeldinti asmenis vykdymas gali būti atidedamas, taip suteikiant laiko nuomininkams susirasti naują būstą. Tačiau bet kokiu atveju pareigą rūpintis savo vaikais turi tėvai. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti“, - tikino D. Rušinas.

Trunka ilgiau

Vienas dalykas, dėl kurio būsto savininkų baimės išties yra pagrįstos, - teisminio proceso trukmė. Paprastai siekiant iškeldinti nemokią šeimą su vaikais, procesai trunka ilgiau nei bandant iškeldinti asmenį ar asmenis, neturinčius vaikų. „Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar išnuomotame bute gyvena nepilnamečiai vaikai, ar ne, iškeldinimas vykdomas teismo tvarka. Tai reiškia, kad buto savininkas, norėdamas iškeldinti nuomininkus, privalo nustatyta tvarka nutraukti nuomos sutartį ir tuomet, nuomininkams atsisakant išsikraustyti, privalo kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Vykdant teismo sprendimą iškeldinti nuomininkus, priverstiniame iškeldinime dalyvauja antstolis, taip pat gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai, jei asmuo piktybiškai atsisako išsikelti. Atsižvelgiant į tai, kad bylose, kuomet reikia iškeldinti ir nepilnamečius, reikia derinti jau minėtą vaiko teisių prioritetinės apsaugos principą ir savininko teisę į turimą turtą, tokios bylos įprastai yra sudėtingesnės, trunka ilgiau ir kainuoja brangiau. Net CPK nustato ilgesnius pranešimo apie iškeldinimą terminus, jeigu iškeldinamas nepilnametis, - sako D. Rušinas ir priduria, kad tai, ko gero, galėtų būti vienintelė reali priežastis, kodėl nuomotojai nenori įsileisti nuomininkų su nepilnamečiais vaikais. - Tačiau nepilnamečiai vaikai nuomininkų šeimoje tikrai nėra garantas, kad tokia šeima negalės būti iškeldinta iš nuomojamo būsto“, - dar kartą pabrėžia teisininkas.

Spynos keitimas nepadės

Dažnai sakoma, kad nėra padėties be išeities, o ilgo ir varginančio teisminio proceso žmonės paprastai visomis išgalėmis stengiasi išvengti. Pavyzdžiui, nuomininkams nesant namuose, pakeičia būsto spyną ir tokiu būdu „atsikovoja“ savo nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto teisininkas įspėja, kad būdai, kuriais būsto savininkas gali pamėginti apeiti teismus ir kažkokiu būdu sukelti nepatogumus nemokiems asmenims, dažnu atveju taip pat yra nelegalūs ir gali atsigręžti prieš patį būsto savininką. „Savavališkas spynos pakeitimas galėtų būti vertinamas kaip Konstitucijos 24 str., kuriame nurodyta, kad žmogaus būstas yra neliečiamas, pažeidimas. Be to, reikia nepamiršti, kad nuomojamame būste greičiausiai yra asmeninių nuomininkų daiktų, taigi tokiu atveju spynos pakeitimas reikštų neteisėtą nuomininkų galimybės naudotis jiems priklausančiu turtu apribojimą“, - perspėja pašnekovas.

tags: #butas #nenuojamas #su #vaikais

• Klaidingi nėštumo testų rezultatai
• Lietuvos vaikų globos namų raida
• Respublikinių projektų svarba vaikų ugdymui
• Suaugusiųjų sauskelnės
• Simbolika gimus vaikui