Pirmieji gyvenimo metai - tai laikotarpis, kai kūdikio smegenys ir įvairios raidos sritys kinta sparčiausiai. Tėveliams svarbu žinoti svarbiausius raidos etapus, kad galėtų geriau suprasti savo kūdikius ir padėti jiems visapusiškai pažinti pasaulį. Šio straipsnio tikslas - supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4-6 mėnesių laikotarpis.
Kūdikio raida ketvirtąjį mėnesį
Ketvirtasis kūdikio mėnuo - pilnas naujų atradimų ir veiklos! Vis labiau bręstant mažylio nervų sistemai, spontaniški ir nesąmoningi judesiai pamažu tampa sąmoningais ir kontroliuojamais. Kūdikis, paramstytas pagalvėmis, jau geba išlaikyti savo svorį sėdimoje padėtyje, galva beveik nesvyruoja, ilgiau nulaikoma vidurio linijoje, o sutvirtėjęs dubens raumenynas neleidžia griūti į priekį. Nereikėtų piktnaudžiauti šiuo nauju mažylio gebėjimu ir per ilgai laikyti jį tokioje padėtyje: nugaros raumenys dar silpni, todėl galimi laikysenos iškrypimai.
Ketverių mėnesių mažylis jau pats gali persiversti nuo pilvo ant nugaros, ne tik guli ant pilvuko, bet ir sugeba tokioje padėtyje ilgėliau išlaikyti pakeltą galvą (90 laipsnių kampu). Dairytis aplink ir aiškiau matyti jį supančią aplinką padeda pasirėmimas rankomis: keturių mėnesių kūdikis tvirtai remiasi dilbiais, kartais rankas ištiesdamas per alkūnes.
Rankų judesiai vis labiau tobulėja: kūdikio delnai didžiąją laiko dalį ištiesti, pats siekia įvairių daiktų, juos paima ir kiša į burną. Ketvirtąjį mėnesį jis jau moka žaisti barškučiu! Vaikelis pradeda suvokti ryšį tarp akies ir rankos (matau - imu), o tai svarbi pradžia susipažinti su savuoju kūnu. Kūdikis geba žaisti su savo rankomis, jas suveda priešais į vidurio liniją, liečia save, piršteliais griebia už drabužių.
Kūdikiai, tobulėjant jų klausai ir regai, tampa vis dėmesingesni aplinkai. Mažylis jau geba atskirti ne tik kontrastingus, bet ir panašius atspalvius, pavyzdžiui, raudoną ir oranžinę. Lavėja matymas ir vaizdų suvokimas. Tai skatina bei moko atlikti valingus galvos judesius, pavyzdžiui, pasisukti sudominusio daikto link. Mažylio dėmesį patraukia ne tik įvairiaspalviai objektai: išgirdęs garsą, jis gręžiasi jo link. Kūdikis atskiria namiškių veidus ir pasijunta saugiai bei nurimsta, išgirdęs pažįstamą balsą.
Ketvirtąjį mėnesį mamos ir tėčiai pastebi, jog kūdikis vis įdėmiau stebi jų veidus ir klausosi jų kalbos bei stengiasi išgirstus garsus atkartoti pats. Keturių mėnesių mažylis mažiau verkia, emocijas mėgindamas išreikšti įvairiais garsais. Jis jau gali ištarti pasikartojančius skiemenis, pavyzdžiui, „ba-ba“, „ma-ma“, „da-da“. Įvairių tonacijų garsai mažylį skatina atsiliepti bei pralinksmina - išgirdęs jam įdomų ar netikėtą garsą, gali smagiai nusijuokti, dovanodamas šypsenas savo tėveliams.
Keturių mėnesių mažylis per parą turėtų miegoti apie 15 val., iš jų 12 val. naktį. Dieną pogulio įprastai migdomas 3 kartus: ryte, vidurdienį ir po pietų. Per parą suvalgo apie 800-1000 ml mamos pieno arba adaptuoto mišinio. Tai sudaro apie šeštadalį kūdikio svorio.
Keturių mėnesių kūdikis jau gali liežuviu išstumti nepatikusį maistą ar jo perteklių. Taip pat pradeda formuotis kramtymo (gromuliavimo) judesiai, o pats organizmas pamažu pasiruošia virškinti: burnoje gaminama daugiau seilių ir angliavandeniams virškinti reikalingo fermento amilazės. Šio amžiaus kūdikiai pradeda kišti į burną daiktus, domisi naujais skoniais ir maistu, kurį valgo suaugusieji. Nepaisant šių pokyčių, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kūdikiai papildomai primaitinami tik nuo 6 mėnesių amžiaus, tačiau galimos išimtys. Anksčiau nei 6-ąjį mėnesį primaitinami vaikai, kurių svoris auga sunkiau, nepaisant ar maitinama motinos pienu ar mišiniu. Ar primaitinimas reikalingas, nusprendžia prižiūrintis gydytojas.
Ketvirtąjį mėnesį galima pastebėti, jog kūdikis valgo rečiau. Nenuogąstaukite - tai nutiko dėl padidėjusio skranduko ir vaikelis gali suvalgyti didesnį kiekį pieno. Nepaisant to, svoris augs įprastai.
Kūdikis ketvirtąjį mėnesį jau puikiai supranta, kai jį šnekina, juokina. Kas savaitę jis šypsosi vis daugiau, kol ketvirto mėnesio pabaigoje nusikvatoja balsu. Jo džiaugsmui nėra ribų, juokiasi ne tik veidukas, bet ir rankos, kojos, iš laimės spurda visas kūnas. Mėgaukitės šiuo fantastiniu laikotarpiu. Tik pirmaisiais metais vaikutis juokiasi taip patikliai ir nuoširdžiai. Kasmet jis darysis vis santūresnis ir vis rečiau girdėsite jo kvatojimą.
Ketvirtojo mėnesio pabaigoje pasigirsta ir keli pučiamieji priebalsiai. Vaikas pučia orą pro sučiauptas lūpas ir pasigirsta kažkas panašaus į „f“, „v“, „z“ ar angliškąjį „th“. Pradėję eksperimentuoti su priebalsiais, kūdikiai atranda vieną ar du iš karto ir vis kartoja tą patį skiemenį, pvz., ba, ga, da, te, ma. Kitą savaitę jie gali vartoti kitą kombinaciją, tarsi užmiršdami pirmąją. Gugavimas tęsiasi nuo 3 iki 15 minučių.
Ketvirtąjį mėnesį kūdikis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis. Gerai pažįsta žmones, o nepažįstamais nepasitiki, nusisuka, net gali pravirkti. Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis. Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis. Tėvams paprastai patinka stebėti, kaip atžala žaidžia su savo kojomis, kiša į jas į burną, čiulpia jų pirštus. Gulėdama ant pilvo vienu metu pakelia rankas ir kojas, t. y. padaro „lėktuvėlį“.
Keturių mėnesių mažylis jau nebėra toks naivus, kaip anksčiau. Jis pats gali prasimanyti veiklos. Vienas iš naujų žaislų - nuosavos rankos. Kūdikis pakelia rankutes prie veido, apžiūrinėja, kartais jas sąmoningai suliečia. O svarbiausia - gali rankas „nunešti“ prie burnos ir paragauti. Šiuo metu vaikui pirmą kartą pavyksta pirštais pasiekti juosmenį. Keturių mėnesių kūdikio plaštakos dažniausiai būna pusiau atgniaužtos.
Kūdikis jau nebijo kišti į burną ne tik pirštų ir kumščių, bet ir daiktų. Kišimas burnon - tai ne atsitiktinis judesys (naujagimis kumštį į burną pataiko atsitiktinai). Stebi žaislą savo rankoje. Šiuo metu kūdikis labai susidomėjęs stebi šalia esančius daiktus, virš lovytės pakabintus barškučius. Jis supranta, kad juos galima paimti, sugriebti, todėl prisitraukia prie savęs. pagriebęs visu delnu. Jei jam į rankutę įdėsite žaisliuką, kūdikis jį tvirtai suspaus ir makaluodamas sau prieš akis susidomėjęs stebės. Jeigu rodysite 2 daiktus, kūdikio žvilgsis keliaus nuo vieno prie kito - mažylis rinksis.
Ketvirtąjį mėnesį kūdikio augimo tempai pradeda lėtėti. Kūdikis valgo 5-6 kartus per parą. Paros maisto norma - vidutiniškai tiek, kiek gausime kūdikio svorį padalinę iš 6. Kūdikis naktį miega apie 11 valandų (prabusdamas pavalgyti), o dieną - 2 arba 3 kartus po 1,5-2 valandas. Ketvirtą mėnesį kūdikis valgo tik mamos pieną arba adaptuotą mišinį.
Taip pat skaitykite: Kineziterapeutė apie motorinę raidą: 4 mėnesiai.
Kūdikio raida penktąjį mėnesį
Penktąjį mėnesį kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo. Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos.
Tėvai turi įvertinti mažylio aplinką, ar ji saugi ir kūdikis nenuslys, nenusivers, nenukris. Kūdikis labai noriai atsispirs kojomis, jeigu prie jo padų tvirtai prispausite savo delną. Atsispyrimęs kojomis, jis pasislinks į priekį. Tai pirmosios šliaužimo pamokos. Dažniausiai daikto siekia abiem rankomis, o laikydamas rankoje vieną žaislą, siekia dar ir kito. Lengvai prilaikomas stojasi, remiasi kojų pirštais. Prilaikomas už pažastų, remiasi kojomis, jas kilnoja aukštyn.
Kūdikio raida šeštąjį mėnesį
Šeštąjį mėnesį kūdikis verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę. Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, su kuriuo mažylis gimsta. Dabar jis sąmoningai ima žaislą. Gali paimti ir du žaislus į vieną ranką. Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės. Šio amžiaus vaikutis skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius, džiaugiasi žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje.
Gulėdamas ant nugaros, mielai stveriasi už tėvų rankų ir sėdasi. Jau pasėdi ir vienas, bet greitai pavargsta ir palinksta į priekį. Kai guldysite į lovytę, gali protestuoti, nes stebėti pasaulį sėdint arba ant mamos rankų jam daug įdomiau, negu gulint.
Kaip padėti kūdikiui tobulėti?
Skatinkite mažylį gulėti ant pilvelio, padėdami priešais jį keletą žaislų ar daiktų tyrinėjimui. Taip jis stiprins raumenis, kurie bus labai svarbūs ir kitais raidos etapais (sėdėjimui, stojimuisi). Pradžioje ši dar neįprasta pozicija patinka ne visiems kūdikiams, tačiau įpratus, vaikai džiūgauja pagaliau galėdami stebėti pasaulį kitu kampu.
Skatinkite savo kūdikį vartytis nuo nugaros ant pilvo: nukreipkite jo dėmesį į patinkantį žaislą, padėkite jį mažyliui iš šono. Taip jis stengsis pasisukti ir jį pasiekti. Šioms pratyboms venkite aukštų paviršių dėl nukritimo pavojaus. Kiekvieną jo pastangą apdovanokite ir paskatinkite šypsena, pagyrimais ir bučiniais: mokantis naujos veiklos, mažyliui reikia jūsų palaikymo ir padrąsinimo.
Leiskite mažyliui žaisti - taip jis pažins ir suvoks jį supančią aplinką bei patirs daug teigiamų emocijų. Atminkite, jog nereikia kūdikio apipilti žaislais: jam dar sunku sutelkti dėmesį, jis greit išsiblaško, tad žaidimų erdvėje pakaks keleto daiktų. Šį mėnesį puikiai tiks barškutis - juk mažylis jau geba juo žaisti pats! Jo dėmesį taip pat galima patraukti čežančiu popierėliu ar audinio skiaute. Pastebėsite, jog susidomėjęs ir tyrinėjantis kūdikis vis ilgiau gali pabūti vienas. Leiskite jam pažaisti vienumoje, nepamiršdami jo vis stebėti dėl saugumo.
Kalbinkite kūdikį: atkartokite jo tariamus garsus ir mėgdžiokite veido mimikas. Jums atsakant, jis mokysis bendravimo ir ugdys savo kalbos įgūdžius.
Visų pirma reikės padėti kūdikiui susidraugauti su visomis kūno dalimis. Kitas svarbus momentas yra palaipsniui keičiamas sėdėjimo kampas. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3-4 mėnesių amžius yra tas metas, kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (45 laipsnių kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdimas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės. Pasodinkite kūdikį 45 laipsnių kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo. Žaidimo padėčių įvairovė šiuo metu plečiasi. Perkelkite kūdikį žaisti ant grindų. Suraskite jam jaukų, šiltą „kampelį“ kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko. Kad susiformuotų teisingos žinios apie žmogaus judėjimą, mažylis turėtų mokytis migruoti ten, kur tai daro ir suaugusieji, t.y. ant grindų. Čia jis turės daugiau laiko apsižiūrėti aplinką, kurią tyrinės vartydamasis, o vėliau ir šliaužiodamas bei ropodamas.
Tęskite gulėjimo ant pilvuko akimirkas. Čia naudokite ne tik žaisliukus, kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz., 15 cm skersmens lengvas kamuolys). Taip keldami vaiko akių lygį padėtyje ant pilvo, paskatinsite kūdikį pasikelti aukščiau ir remtis ištiestomis rankutėmis.
Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5-6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis. Pradėkite mokyti kūdikį remtis rankute šone, kuomet keliate jį nuo pagrindo (pvz., pakeitę sauskelnes). Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam. Išlaukite jo paties dalyvavimo sėdantis. Jei matysite, kad mažylis aktyviai atsistumia rankute šone nuo pagrindo ir reikia tik Jūsų prilaikymo, galite bandyti leisti jam pasėdėti savarankiškai. Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi.
Nepamirškite kojų atramos lavinimo. Kūdikio ruošimas savarankiškam stovėjimui vyksta nuo gimimo. Prilaikomas už pažastų ar aukščiau už liemens šiuo metu jis turėtų remtis abiem kojomis (pėdų padėtis gali kisti nuo atramos pirštų galais iki atramos pilna pėdute). Neskatinkite žingsniavimo.
Sėkmingai raidai svarbi ne tik kūdikio sveikatos būklė, bet ir aplinka. Ramus, laimingas ir mylimas kūdikis jaučiasi saugus, todėl greit mokosi, yra žingeidus. Myluokite, glauskite mažylį prie savęs, švelniai kalbinkite, drąsinkite jį žvilgsniu. Nebijokite, kūdikių dėmesiu ir švelnumu išpaikinti neįmanoma! Taip pat nepamirškite, jog skatinančioje tyrinėti ir judėti aplinkoje vaikų psichomotorika vystosi greičiau: visą dieną sėdintis kėdutėje vaikas paprasčiausiai neturi galimybių mokytis ir įsisavinti naujų motorinių įgūdžių. Nevaržykite jo judesių, sudominkite, žaiskite drauge su savo kūdikiais!
Didelis jautrumas aplinkai, naujų įgūdžių mokymasis išvargina mažuosius atradėjus. Nejudrus stiklinis žvilgsnis į tolį, žiovulys, akių trynimas pirštukais, irzlumas, verksmingumas - tai kūdikių nuovargio išraiška. Stenkitės, jog mažylis nakties miegui būtų migdomas panašiu laiku kiekvieną dieną - geriausiai tinka 19-20 val. Užmigus šiuo metu galvos smegenys, nugrimztančios į giliausią miego stadiją, tinkamai pailsi. Taip giliai įmigus, yra išskiriamas augimo hormonas, taigi, tokiu laiku migdomi kūdikiai sėkmingai auga. Ne veltui sakoma, jog viena valanda iki vidurnakčio savo nauda lygi dviem po vidurnakčio. Keltis tinkamiausias metas - 7 val. ryto. Būtent šią valandą organizmo veikla yra aktyvi, kūnas pasiruošęs pradėti naują dieną.
Ketvirtąjį mėnesį kūdikis jau geba žaisti su savo rankomis, jas suveda priešais į vidurio liniją, liečia save, piršteliais griebia už drabužių.
4-5 mėnesių kūdikiams pasireiškia 4 raidos šuolis. Raidos šuolis yra intensyvus kūdikio protinio vystymosi laikotarpis. Šio raidos šuolio metu kūdikis ima atlikti sudėtingesnius veiksmus ir jų sekas. Pavyzdžiui, paima žaisliuką ir deda į burną. Kūdikis taip pat ima suvokti priežasties ir pasekmės sąsają bei ją nuolat tikrina. Raidos šuolio metu kūdikis gali būti verksmingesnis nei įprastai, jį gali būti sunkiau užmigdyti, mažyliui gali būti sunkiau susikaupti ramiam valgymui (taip pat gali pasireikšti krūties streikas). Raidos šuoliai neretai sutampa su miego regresais. 4 mėnesių miego regresą patiria beveik visi kūdikiai. Manoma, kad jis atsiranda dėl pasikeitusio kūdikio miego ciklo, t.y. kūdikio miego ciklas ima panašėti į suaugusiojo: ciklas pradeda ilgėti, ima keistis ciklo metu besikeičiančių miego fazių trukmė, jų eilės tvarka. Miego regresas įprastai pasireiškia suprastėjusiu ir sutrumpėjusiu miegu: kūdikis staiga ima dažniau pabusti naktį ir/arba dienos pogulių metu, jį sunkiau nuraminti ir užmigti.
Ketvirtąjį mėnesį kūdikis turi būti apžiūrėtas augimą prižiūrinčio gydytojo. Šio apsilankymo metu: matuojamas kūdikio svoris, ūgis, galvos apimtis. Matmenys žymimi specialiose vertinimo skalėse, brėžiant individualią augimo kreivę, pagal kurią, lyginant visų mėnesių rezultatus, įvertinama augimo harmonija. Gydytojas pakalbina mažylį, stebi, kaip jis žaidžia, juda ir bendrauja, įvertina kūdikio psichomotorinę raidą, pateikia rekomendacijas. Gydytojas apžiūri nurengtą kūdikį: įvertina bendrą jo būklę, kūno sudėjimą, odą. Išklauso širdį bei plaučius stetofonendoskopu.
Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro sudarytą privalomų skiepų planą 4 mėnesių kūdikiai yra nemokamai skiepijami kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Hemophilus influenzae infekcijos, poliomielito ir pneumokokine vakcinomis, iš viso du dūriai.
Ką daryti, jei kūdikio kojytės drėgnos?
Jei kūdikio kojytės prakaituoja ir yra drėgnos, nors rachito nėra, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Vitaminas D: Nors vartojate vitaminą D3, svarbu stebėti, ar dozė yra tinkama ir ar ji yra efektyvi. Kartais gali prireikti didesnės dozės arba kitokios formos vitamino D papildo.
- Aplinkos temperatūra: Įsitikinkite, kad kūdikiui nėra per šilta. Per didelis drabužių kiekis ar per aukšta kambario temperatūra gali lemti padidėjusį prakaitavimą.
- Drėgmės absorbcija: Naudokite kvėpuojančias medžiagas drabužiams ir patalynei, kurios gerai sugeria drėgmę.
- Atskirų atvejų vertinimas: Nors dauguma atvejų yra nekenksmingi, jei prakaitavimas yra labai intensyvus, kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, ar jei esate susirūpinę, visada verta pasitarti su gydytoju.
Mano sūneliui beveik 3 mėnesiukai ir jau seniai prakaituoja delniukai, kad net nemalonus kvapas atsiranda, taip pat ir padukai truputį būna drėgni. Jokio rachito nėra. Taigi, prakaituoja delniukai, padukai, galvytė yra truputį nugulėta ir nedaug paplikusi (vaiką stengiuosi guldyti kuo dažniau ant šoniuko). Nuo gimimo geriu vit D3. Prieš maždaug 2 savaites pati pradėjau duoti vit D3 4 lašiukus, vietoj rekomenduojamų 2 lašiukų, bet kol kas jokių pokyčių nematau. Valgo vaikas labai gerai, gal net per gerai. Sveriam virš 6 kg. Blogai miega, prakaituoja, ypač jo pakaušis.
Vitaminas D gaminamas žmogaus odoje, taip pat jo patenka į virškinamąjį traktą su maistu. Vitamino D3 kiekis kraujyje nustatomas tyrimais.
Kada reikėtų sunerimti?
Kiekvienas mažylis yra unikalus ir nepakartojamas, taigi, ir jo psichomotorinė raida gali skirtis nuo nurodomų normų. Nereikia nerimauti, jei kūdikis dar neturi vieno ar kito įgūdžio - jis tikrai greit nustebins savo gebėjimu mokytis ir tobulėti! Vis dėl to reikėtų atkreipti dėmesį ir pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, jei:
- Kūdikis rankomis nesiekia žaislų, kitų jį dominančių objektų.
- Kūdikis atrodo suglebęs ar, atvirkščiai, pernelyg įsitempęs.
- Kūdikis neatsisuka į aiškų garsą.
- Kūdikis nesišypso.
- Kūdikis nerodo jokių emocijų, pamatęs pažįstamo artimojo veidą.
- Kūdikis tiesiai nenulaiko galvos.
Ketvirtąjį mėnesį kūdikis jau gali liežuviu išstumti nepatikusį maistą ar jo perteklių. Taip pat pradeda formuotis kramtymo (gromuliavimo) judesiai, o pats organizmas pamažu pasiruošia virškinti: burnoje gaminama daugiau seilių ir angliavandeniams virškinti reikalingo fermento amilazės. Šio amžiaus kūdikiai pradeda kišti į burną daiktus, domisi naujais skoniais ir maistu, kurį valgo suaugusieji. Nepaisant šių pokyčių, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kūdikiai papildomai primaitinami tik nuo 6 mėnesių amžiaus, tačiau galimos išimtys.
Ankstyvas primaitinimas, visų pirma, siejamas su didesne užspringimo rizika, nes 4 mėnesių kūdikiai dar nesėdi, o tvirtas sėdėjimas šią riziką reikšmingai sumažina.
Ketvirtas mėnuo pareikalaus iš tėvų kantrybės, nes vaikutis vis geriau įvertina stačiojo žmogaus (homo erectus) gyvenimo privalumus. Jo stuburiukas ir raumenys per silpni sėdėti, o juo labiau - stovėti, tačiau noras būti ne gulimoje padėtyje - begalinis. Kūdikis jaučia didelį potraukį aktyviai tyrinėti aplinką.
Keturių mėnesių kūdikis. Studijos „G-foto“ nuotr.
Paguldytas ant pilvo kartais „plaukia“. Paguldytas ant pilvo kūdikis jaučiasi tvirtai ir stabiliai. Jis stipriai remiasi dilbiais į pagrindą, o galvą pakelia 90º kampu. Taip paguldytas mažylis gali išbūti kelias minutes, dairytis. Kai kurie 4 mėnesių kūdikiai jau nebenori statiškai gulėti pakėlę galvą. Jie judina rankas ir kojas, tiesia krūtinės ląstą ir supasi ant pilvo. Tokie judesiai labai panašūs į plaukiko.
Lėtai sodinamas kelia galvą. Lėtai tempiamas už rankų, kūdikis sėdasi dirbdamas nugaros ir sprando raumenukais. Galva neatsilieka nuo stuburo, kyla kartu. Taip sodinamas mažylis būna labai susikaupęs, stengiasi.
Lenkiamas į šoną išlaiko galvą tiesiai. Kai kurie 4 mėnesių kūdikiai (bet ne visi) jau gali atlikti ir šį triuką. Pasodintą kūdikį laikykite už liemens ir atsargiai lenkite į šoną. Nors liemuo pasvyra į dešinę ar kairę, vaikutis galvą išlaiko tiesiai.
Pastatytas trumpam kojas ištiesia. Paprastai tokio amžiaus kūdikiai pastatyti nesiremia kojomis, o sulenkia jas per kelius. Tačiau retkarčiais kūdikis kojas gali trumpam ištiesti per kelio ir čiurnos sąnarius. Klubų sąnariai vis tiek lieka sulenkti.
Žaidžia plaštakomis ir pėdomis. Kūdikis jau nebėra toks naivus, kaip anksčiau. Jis pats gali prasimanyti veiklos. Vienas iš naujų žaislų - nuosavos rankos. Kūdikis pakelia rankutes prie veido, apžiūrinėja, kartais jas sąmoningai suliečia. O svarbiausia - gali rankas „nunešti“ prie burnos ir paragauti. Šiuo metu vaikui pirmą kartą pavyksta pirštais pasiekti juosmenį. 4 mėnesių kūdikio plaštakos dažniausiai būna pusiau atgniaužtos.
Kišia žaislą į burną. Rankų judesį burnos link vaikutis atlieka vis dažniau ir tiksliau. Kūdikis į burną pradeda kišti ne tik pirštus ir kumščius, bet ir daiktus. Stebi žaislą savo rankoje. Šiuo metu kūdikis labai susidomėjęs stebi šalia esančius daiktus, virš lovytės pakabintus barškučius. Jis supranta, kad juos galima paimti, sugriebti, todėl prisitraukia prie savęs. pagriebęs visu delnu. Jei jam į rankutę įdėsite žaisliuką, kūdikis jį tvirtai suspaus ir makaluodamas sau prieš akis susidomėjęs stebės. Jeigu rodysite 2 daiktus, kūdikio žvilgsis keliaus nuo vieno prie kito - mažylis rinksis.
Juokiasi balsu. Kūdikis puikiausiai supranta, kai jį šnekina, juokina. Kas savaitę jis šypsosi vis daugiau, kol ketvirto mėnesio pabaigoje nusikvatoja balsu. Jo džiaugsmui nėra ribų, juokiasi ne tik veidukas, bet ir rankos, kojos, iš laimės spurda visas kūnas. Mėgaukitės šiuo fantastiniu laikotarpiu.
Mažylis domisi televizoriumi. Jau sugeba numatyti būsimą įvykį - maitinimą, ėjimą į lauką, maudymą.
Krykštauja ir pučia. Kūdikis neklysdamas pasuka galvą į tą pusę, iš kurios sklinda garsas. Žodynas tampa vis platesnis. Mieliausias mamos ir tėčio ausiai yra krykštavimas. Tai trumpi, staigiai išsprūdę balsiai. Mamos sako, kad toks krykštavimas primena delfinų kalbą. Ketvirto mėnesio pabaigoje pasigirsta ir keli pučiamieji priebalsiai. Vaikas pučia orą pro sučiauptas lūpas ir pasigirsta kažkas panašaus į „f“, „v“, „z“ ar angliškąjį „th“. Pradėję eksperimentuoti su priebalsiais, kūdikiai atranda vieną ar du iš karto ir vis kartoja tą patį skiemenį, pvz., ba, ga, da, te, ma. Kitą savaitę jie gali vartoti kitą kombinaciją, tarsi užmiršdami pirmąją. Gugavimas tęsiasi nuo 3 iki 15 minučių.
Darosi vis gudresnis. Įdomiausia 4 mėnesių kūdikio veikla - bendravimas su žmonėmis. Jis nori būti nešiojamas, kalbinamas. Skleidžia garsus kviesdamas bendrauti - kosėja, pliaukši liežuviu. Ryškėja simpatijos ir antipatijos, kūdikis išskiria žmones, kurie jam labiau patinka. Skiria žmonių veidus. Pažįsta mamą ir kitus dažnai matomus artimuosius, o svetimus priima nepatikliai. Vaikutis žiūri įsistebeilijęs į vietą, nuo kurios nukrito daiktas. Atsimena tai, kas įvyko prieš 5-7 sekundes. Suvokia atsidūręs svetimoje aplinkoje, gali sunerimti, išsigąsti. Vienus daiktus ar žaislus mėgsta labiau nei kitus. Rodo ne tik pasitenkinimą, bet ir priešiškumą, susijaudinimą (sunkiau ir dažniau kvėpuoja). Išalkęs gali palaukti maitinimo neverkdamas. Atpažįsta krūtį, šaukštelį, buteliuką.
