Vienuoliktojo mėnesio pabaigoje kūdikis pasiekia naują etapą savo fizinėje ir pažintinėje raidoje. Šiuo laikotarpiu pastebimai tobulėja jo motoriniai įgūdžiai, kalbos supratimas ir gebėjimas sąveikauti su aplinka.
Motorinė raida
Ropoja ant plaštakų ir kelių
Ropoja ant plaštakų ir kelių kryžminės koordinacijos būdu. Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu tokiu ritmu: kairė koja-dešinė ranka-dešinė ranka-kairė koja ir t.t. Gerėjant pusiausvyrai, judėjimas pirmyn tampa greitesnis ir laisvesnis.
Vienuoliktojo mėnesio kūdikis ima koordinuotai ropoti, stovi, žingsniuoja į šoną ir bando žingsniuoti pirmyn, dar labiau lavėja rankų judesiai.
Vienuolikos mėnesių kūdikiai savo gebėjimais labai skiriasi. Vieni iš jų jau vaikšto po namus neįsikibę, kiti - nepaleidžia iš rankų atramų, treti tik išmoksta atsistoti ir stovėti.
Vaikas laisvai sėdi, sėdėdamas sukinėjasi, žaidžia, siekia daiktų.
Stovėjimas: Pats atsitoja laikydamasis už baldų. Stovėdamas ant keturių (ropojimo padėtyje) arba sėdintis vaikas pats savarankiškai atsistoja, prisilaikydamas už baldų. Klaupiasi arba pusiau klaupiasi, tada ištiesia koją į priekį, primina pėdą ir, tiesdamas koją, traukiasi rankomis. Šis įgūdis turi būti įvaldytas iš abiejų pusių.
Įsikibęs į baldą (patogiausia - stalą ar kėdę), jis jau gali mažais žingsniukais apeiti jį šonu.
Pakaitomis abiem kojomis atlieka žingsniavimo judesius vietoje ir į šoną. Didėjantis stabilumas leidžia vaikui atlikti pirmuosius žingsnius vietoje arba į šoną, pakaitomis perkeliant kūno svorį.
Laikomas už abiejų rankų žengia į priekį. Paėmę vaiką už rankų arba riešų, pamatysime pirmuosius mėginimus eiti. Jis eis neryžtingai, netvirtai, išskėstomis kojomis. Kojos plačiai išskėstos ir pasuktos į išorę, o žengiant lieka nevisiškai ištiestos, pėdos remiasi į pagrindą visu padu.
Prilaikomas eina. Prilaikomas už rankyčių kūdikis žengia žingsnį, atsistoja visa pėda, kelia kitą koją, atsistoja kita pėda. Žingsniuoti pirmyn jam labai patinka, kūdikis jau moka išsireikalauti šios nuostabios mankštos.
Vaikutis jau puikiai moka stovėti, stovėdamas moka keisti kūno padėtį, svorį perkeldamas nuo vienos kojos ant kitos.
Besilenkiančio kūdikio nugaros, liemens, o taip pat ir sėdmenų, kojų raumenys tvirtės, gerės koordinacija.
Sėdėjimas: Ilgai sėdi, tvirtai išlaikydamas pusiausvyrą. Kūdikis sulenkia liemenį, ištiesia į priekį rankas ir neparvirsdamas patikimai balansuoja ant sumažėjusio sėdėjimo pagrindo. Jei jis virsta į šoną arba šiek tiek per greitai griūna atgal, tai tuoj pat atitinkamoje pusėje pasiremia ištiesta ranka.
Sėdėjimo srityje tolesnių įgūdžių jau nebeįmanoma pasiekti. Vaikutis sėdi puikiai. Jis nepraranda pusiausvyros, net jei jam sėdint lėtai kelsite kojas.
Griebimas ir manipuliavimas daiktais
Tobulėja daiktų griebimas dviem ištiestais pirštais - smiliumi ir nykščiu (pincetu).
“Replinis” griebimas: mažą objektą kūdikis pagriebia sulenkto smiliaus ir priešpriešais jam atgręžto nykščio pagalvėlėmis. Kaip ir “pincetinį” griebimą, šį sugebėjimą turi būti įvaldžiusios abi rankos.
Griebia „replytėmis“. Kūdikis čiumpa mikliai ir tiksliai. Sulenkęs nykštį ir smilių paima net vos įžiūrimą plauką ar trupinį. Du pirštukai čiumpa panašiai, kaip replytės. Praėjusį mėnesį džiaugėmės, kad vaikutis išmoko griebti pincetu. „Pincetas“ - tai griebimas dviem ištiestais pirščiukais, o „replytės“ - kai vienas arba net abu pirščiukai sulenkti.
Smiliumi čiupinėja objekto detales. Vaikas ištiestu smiliumi čiupinėja lėlės detales, pvz., burną, akis. Vaiko suvokimas jau tiek diferencinis, kad jis ne tik suvokia bendrą visumą, bet pastebi jos atskiras detales ir mėgina jas optiškai bei taktiliškai tyrinėti.
Tyrinėja, iš ko sudaryti daiktai, pvz., čiupinėju varpelio šerdį, išvynioju iš popieriaus žaislą.
Traukia žaislą už virvutės. Norimą daiktą kūdikis stengiasi pasiekti ir pasiimti bet kokiais būdais. Dabar jis suvokia, kad tikslą galima pasiekti ir gudrumu - pavyzdžiui, prisitraukiant žaisliuką už virvutės. „Traukimo už virvutės“ principą mažylis panaudoja ir prie stalo, jis suvokia, kad, patraukus staltiesę, su ja prišliauš ir gražus puodukas, kuris dabar stovi stalo viduryje.
Rūpestingai valgo sausainuką. Mažiukas pamažu mokosi valgyti pats. Gražu žiūrėti, kaip jis valgo sausainį ar džiūvėsį. Tiesa, džiūvėsį graužia ir jaunesni kūdikiai, bet jie tai daro išsiblaškę, retkarčiais maistas iškrenta iš rankų. Vienuolikos mėnesių kūdikis valgo kaip tikras rūpestėlis: tvarkingai kelia sausainuką prie burnos, atsikanda, sukramto, nuryja, kanda vėl.
Savarankiškai valgo maisto gabaliukus, geria iš jam laikomo puodelio. Valgo pirštais.
Geria iš prilaikomo puoduko. Šiais laikais, kai siūloma visiškai nepirkti buteliukų, o nuo pirmųjų savaičių pratinti gerti iš pradžių iš šaukštelio, paskui - iš puoduko, vaikai daug greičiau išmoksta atsigerti patys.
Jeigu iki šiol nebandėte duoti kūdikiui maisto, kurį jis pats galėtų suimti pirštukais ir įsidėti į burną, - pats laikas tai padaryti dabar. Šiuo metu mažylis jau yra pajėgus nykščiu ir smiliumi sugraibyti, išlaikyti ir nepamesti gabaliuko maisto, todėl galite siūlyti, pavyzdžiui, kubeliais papjaustytų vaisių ar daržovių, didesnių makaronų (kriauklelių, spiralės, ratukų formos), duonos ar kitokių jūsų valgomų maisto produktų.
Percepcija (suvokimas)
Vaikas sąmoningai numeta žaislą. Vaikas paima vieną ar kelias kaladėles ir iškart po kelių žaidimo sekundžių su dideliu pasitenkinimu jas lanku numeta žemėn. Šis žaidimas suteikia vaikui džiaugsmo dėl kelių dalykų. Jam gali būti svarbus erdvinių santykių pajutimas, sukeltas garsas bei patyrimas, kad jis pats gali aktyviai disponuoti daiktais. Be to, vaikas paprastai gauna socialinio pastiprinimo iš aplinkos, kadangi aplinkiniai juokiasi, vaikui taip elgiantis, ir vėl grąžina jam numestus daiktus.
Randa paslėptą žaisliuką. Kūdikis vis geriau prisimena daiktus, savo žaislus. Jis nepamirš, jei bežaidžiant kurį žaisliuką uždengsite dėžute. Kūdikis ieškos dingusio žaisliuko, ras jį po dėžute. Radęs labai džiaugsis.
Vienuolikos mėnesių kūdikiai labai mėgsta mėgdžioti aplinkinius. Kūdikis geba ne tik pats pastovėti, nueiti kelis žingsnius, bet ir sugeba (arba netrukus sugebės) padaryti dar daugiau - stovėdamas jis pasilenkia, pasiima jį sudominusį daiktą ir vėl atsitiesia.
Vis tobuliau mėgdžioja suaugusiųjų veiksmus.
Mėgsta kartoti garsus ar gestus, jei kiti atkreipė į tai dėmesį.
Mėgsta būti matomas ir girdimas.
Kalbos vystymasis
Kalbėjimas
Pirmieji prasmingi skiemenys. Pažįstamą situaciją, objektą arba asmenį vaikas spontaniškai pavadina pastoviu skiemeniu, sudvigubintu skiemeniu ar kitokiu garsu. Šie pirmieji “žodžiai” paprastai turi dar labai plačią reikšmę, pavyzdžiui, vaikas “au-au” vadina ne tik šuniuką, bet ir visus keturkojus gyvulėlius; “brr” - ne tik lengvąjį automobilį, bet ir visas triukšmą keliančias mašinas; “te-te” - kiekvieną vyrą.
Pirmieji protingi skiemenys. Gal mama nė nežino, kad kūdikis jau kuria savo kalbą ir jam gerai žinomus dalykus vadina savais žodžiais. Pavyzdžiui, pamatęs tėtį, vaikutis gali sakyti „te-te-te“, o pamatęs maistą - ,,am-am“ ir pan. Kiekvieno žodynas vis kitoks, tėvai jį netrukus perpranta. Šiuo metu kūdikio kalboje garsų sumažėja. Prasideda tylos laikotarpis - pasiruošimas prasmingam kalbėjimui.
Atsiranda garsų mėgdžiojimas.
Kalbos supratimas
Vaikas reaguoja į draudimus, nutraukdamas savo veiklą. Vaikas stabteli ir nutraukia savo veiklą. Dažnai tuo momentu jis pasižiūri į asmenį, ištarusį draudimą. Po trumpos pertraukėlės jis vėl mėgina dažniausiai iš naujo įvykdyti savo ketinimą. Tiek pradedant suprasti kalbą, tiek ankstyvoje kalboje žodis “ne” atsiranda anksčiau už “taip”. Taip yra todėl, kad žodį “ne” paprastai lydi daug išraiškingesnis tonas, mimika ir gestai, negu žodį “taip”.
Supranta draudimą. Ech, vaikeli, baigėsi tavo katino dienelės. Kūdikis vis dažniau girdi trumpą ir nemėgstamą žodelį „ne“ bei ilgesnį jo palydovą „negalima“. O svarbiausia - jau supranta, ką šie žodžiai reiškia. Išgirdęs juos kūdikis trumpam nustoja daręs, kas draudžiama. Vėl imdamasis draudžiamos veiklos, jis stebi suaugusiojo reakciją, o gal net pasalūniškai šypsosi. Nesitikėkite, kad sudraustas vieną kartą kūdikis ilgai atsimins, ko negalima.
Daug ką supranta ir moka. Išgirdęs muziką, mažylis juda pagal ritmą - šoka. Paklaustas ieško mamos, tėčio, atsisuka išgirdęs savo vardą.
Kasdien stenkitės kuo daugiau kalbėti su vaiku, nors jis dar ir negali jums atsakyti. Vaikas įsimins vis daugiau žodžių, o vėliau stengsis juos pakartoti. Kūdikis po truputį pradeda suvokti savo kūną, todėl dabar tinkamas laikas pradėti mokytis kūno dalių pavadinimus. Kūdikiui tobulėjant nepamirškite ne tik pavadinti kūno dalių, bet ir paaiškinti jų reikšmės.
Svarba kreiptis į specialistus
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos Kineziterapijos skyriaus vadovė prof. dr. Inesa Rimdeikienė teigia, kad sveiko kūdikio augimas ir vystymasis neįsivaizduojamas be kineziterapeuto atliekamos raidos vertinimo. „Normali raida, atitinkanti vaiko chronologinį amžių - vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos rodiklių“, - sako prof. dr. Inesa Rimdeikienė.
Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Visos raidos sritys yra susijusios tarpusavyje, todėl svarbu jas visas įvertinti, nes viena vėluojanti sritis gali daryti neigiamą įtaką ir kitoms raidos sritimis. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad dar kūdikystėje įgyti įgūdžiai gali apsaugoti nuo įvairių sutrikimų ateityje, arba priešingai, tam tikrų įgūdžių stoka gali sukelti sveikatos problemų.
Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančias ir kartais ne ypatingai malonias procedūras. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Neišnešiotų naujagimių raida vertinama pagal koreguotą amžių. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.
Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius. Pačiais sudėtingiausiais atvejais kineziterapija tampa kasdienio gyvenimo dalimi.
Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Praleidus raidos etapą, sunku į jį sugrįžti, o kartais - neįmanoma. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą).
Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
Saugi aplinka
Jau tikriausiai apžiūrėjote savo namus ir pasistengėte, kad jie būtų saugūs aktyviam mažyliui ir liktų kuo mažiau vietų, kur jis galėtų užsigauti į aštrų kampą ar išbandyti nepaslėptą kištukinį lizdą. Jei nenorite būti tėvais, kurie nuolat viską riboja ir draudžia, dar kartą peržvelkite namus ir atkreipkite dėmesį, ar yra daiktų, kuriuos būtų gaila duoti „naudoti“ savo vaikui. Nelaikykite svarbių dokumentų apatiniame stalčiuje, kurį kūdikis bet kada gali atidaryti, sukelkite knygas į aukštesnes lentynas, kitaip rizikuojate, kad vieną dieną rasite jas išmėtytas ir net suplėšytas.
Spintelės, kuriose yra pavojingų daiktų, turi būti užrakintos arba užremtos, kad vaikas negalėtų jų atidaryti. Būtų neblogai, jei vieną ar dvi spinteles su kūdikiui nepavojingais daiktais (žaislais, plastikiniais maisto indeliais, prijuostėmis, knygomis ir pan.) vaikas galėtų lengvai atsidaryti. Tam puikiai tiks apatinis stalčius virtuvėje ar indauja bendrame kambaryje.
