Dėl galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę, pasaulio lietuviai kovoja jau kelis dešimtmečius. Pilietybės įstatymo pataisos, leidžiančios dvigubą pilietybę turėti užsienyje gimusiems LR piliečių vaikams, tačiau Lietuvoje gimusiems ir su tėvais išvykusiems - ne, sukėlė skandalingą precedentą, kai net toje pačioje šeimoje broliai ir seserys turi skirtingas teises. Dabar Seimas žengė svarbų žingsnį, panaikinantį diskriminaciją tarp Lietuvoje ir už jos ribų gimusių piliečių vaikų.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę, t. y. gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais.
Kelias iki šios pataisos trumpas nebuvo. Gruodį Seimas šioms pataisoms pritarė vienbalsiu. Dviguba pilietybė vaikams išplėsta Seimo narių Stasio Tumėno ir Antano Vinkaus pasiūlymu. „Vienbalsis Tautos atstovų Seime palaikymas šiai idėjai rodo, kad mes pagaliau suprantame, jog kiekvienas Lietuvos vaikas yra svarbus mūsų valstybei, kad reikia ne tik kalbomis, bet ir konkrečiais žingsniais ieškoti būdų, kad kuo daugiau mūsų tautiečių, migruojančių po platų pasaulį, išlaikytų tampriausią ryšį su Lietuvos valstybe - pilietybės ryšį.“
Seimo priimtas Pilietybės įstatymo pataisas dar turi pasirašyti LR prezidentas Gitanas Nausėda. Pilietybės klausimą diaspora kelia jau kelis dešimtmečius. 2019 metų gegužės 12 dieną vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavo 53 proc. rinkėjų, už pilietybės išsaugojimą pasisakė daugiau negu 73 proc. balsavusiųjų, tačiau pakeitimas nebuvo priimtas, nes „už“ pasisakė mažiau nei pusė visų balsavimo teisę turinčių piliečių.
Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu
Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Tai pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas. Atvejai, kai vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimimu, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje vaikas gimė:
- Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai.
- Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis.
- Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki jo gimimo.
- Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
Po 2011 04 01 Lietuvos pilietybės įstatymo įsigaliojimo gimusių vaikų pilietybė įrašoma į dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą, registruojant vaiko gimimą. Prieš kreipiantis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo, reikėtų gauti vaiko gimimo liudijimą.
Dviguba pilietybė vaikams: kas keičiasi?
Kai lietuvių, išvykstančių gyventi į užsienį, daugėja, vis aktualesnis tampa vaikų, gimusių užsienyje arba šeimose, kur vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, dvigubos pilietybės klausimas. Lietuvoje vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę vaikas įgijo gimimu.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai. Pagal juos, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę - būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, - nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę - gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų. „Šio įstatymo įsigaliojimas leis Lietuvos piliečiams patiems apsispręsti, kurios valstybės piliečiais jie nori būti. Šis klausimas išlieka aktualus, tėvams išvykstant iš Lietuvos. Turime nemažai pavyzdžių, kuomet užaugę kitose šalyse jauni žmonės nori grįžti ir atgauti mūsų valstybės pilietybę“, - teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę - Lietuvos ir kitos valstybės - pilietybę įgydavo gimimu. Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per 2 mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tai kviečiame daryti per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės. Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti, užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Kaip tvarkyti dokumentus dėl dvigubos pilietybės?
Jeigu vaikas gimė nuo 1990 03 11 iki 2008 07 22 ir Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, pateikdami prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu ir kitus būtinus dokumentus. Kreiptis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo galima iki, kol vaikui sukaks 18 metų. Vaiko gimimas turi būti registruotas arba įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.
Kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu.
- Vaiko gimimo liudijimą.
- Dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tėvų buvo Lietuvos piliečiai.
- Dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.
Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu turi būti surašytas lietuvių kalba, o prie jo pridėti dokumentai išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Dokumentai pateikiami Lietuvos atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.
Jei vaikas gimė po 2008 07 22 ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo.
Filipinų dvigubos pilietybės vadovas 2025 m.: žingsnis po žingsnio vadovas – nepraleiskite šio žingsnio!
Išimtys ir ypatingos situacijos
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas.
- Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis.
- Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę.
- Yra asmuo, įvaikintas LR piliečių (piliečio) iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs LR pilietybę.
- Yra asmuo - LR pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 m. įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę.
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis.
- Yra asmuo, kuris išsaugojo LR pilietybę arba kuriam LR pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
- Yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.
Kai vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nežinomi, mirė, nežinia kur esantys, neveiksnūs ar jiems apribota tėvų valdžia: Lietuvos teritorijoje rastas arba gyvenantis vaikas laikomas gimusiu Lietuvoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu vaikas nėra kitos valstybės pilietis ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę, ir jo tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra vienoje iš šių situacijų: nežinomi; mirė; pripažinti nežinia kur esančiais; pripažinti neveiksniais.
Įvaikinto vaiko pilietybė: Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietį įvaikina užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis tampa užsienio valstybės piliečiu ar ne po įvaikinimo. Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu įvaikintas vaikas gali būti iki 21 metų. Sulaukęs 21 metų asmuo turės apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti (nuo 2018 10 31 šis reikalavimas nėra taikomas).
Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė, ar vaiko tėvai Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu: Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14 - 18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas. Vaikas gali būti tik Lietuvos piliečiu.
Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu.
| Amžius | Teisė į dvigubą pilietybę | Pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę |
|---|---|---|
| Iki 18 metų | Taip, jei Lietuvos pilietybę įgijo gimdami | Per 2 mėnesius nuo įgijimo |
| Nuo 18 metų | Išlaiko, jei turėjo iki 18 metų | Nereikalingas, išskyrus atvejus, kai pilietybė įgyta išimties tvarka |
