Menu Close

Naujienos

Kūdikio ir vaiko socialinė raida: nuo pirmųjų dienų iki brandos

Kiekvienas gimęs vaikas auga būdamas pasaulio dalimi, apsuptas žmonių, jų tarpusavio santykių, gamtos ir miesto aplinkos, kultūrinių ir socialinių reiškinių. Augdamas ir vystydamasis vaikas išmoksta pažinti jį supantį pasaulį bei supranta, ką reiškia būti jo dalimi. Mažylis prisitaiko prie jį supančios aplinkos, įgyja naujų įgūdžių, pažįsta ir susipažįsta su naujais dalykais, reiškiniais. Vaiko raida - tai sudėtingas ir nuolatinis procesas, apimantis daugybę etapų, kurių kiekvienas pasižymi specifiniais bruožais ir iššūkiais.

Terminas "raida" gali būti traktuojamas labai plačiai ir apima visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi. Vaiko raida apima fizinius, kognityvinius, socialinius ir emocinius pokyčius. Kiekviename amžiaus tarpsnyje vaikai įgyja skirtingus įgūdžius, kurie priskiriami keturioms pagrindinėms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.

Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai.

Pagrindiniai vaiko raidos etapai

Vaiko raida pagal amžių vyksta nuosekliai nuo kūdikystės iki paauglystės. Kūdikystės raidos etapas dažnai skirstomas į 0-3 mėn. ir 3-12 mėn. kūdikius.

Kūdikystės emocinė raida (0-1 metai)

Kūdikiai pirmiausia išreiškia emocijas veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais. Maždaug 2 mėnesių kūdikis „socialiai“ šypsosi - tai tikslinga šypsena, būdas įtraukti suaugusiuosius. Maždaug iki 4 mėnesių amžiaus kūdikis ypač prisiriša prie savo tėvų. Jis greičiau nustoja verkti matydamas pažįstamus veidus. Kūdikis tampa vis labiau socialus, itin mėgsta būti priglaustas prie tėvų ir juoktis. Jo emocijos tampa išraiškingesnės.

Kai tėvai toli, kūdikis jų ilgisi ir dažnai verkia, atsisuka, „ieško“ akimis ar kitaip stipriai reaguoja. Toks elgesys vadinamas atsiskyrimo nerimu arba atsiskyrimo protestu. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas. Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujus judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina.

Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą.

kūdikio emocijų raiška

Patarimai tėvams kūdikystėje:

  • Reaguokite į kūdikio poreikius greitai ir jautriai.
  • Kalbėkite su kūdikiu, dainuokite jam, skaitykite knygas.
  • Sukurkite saugią ir stimuliuojančią aplinką.
  • Skatinkite kūdikio tyrinėjimus ir judėjimą.

Ankstyvoji vaikystė (1-3 metai)

Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais.

Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus.

Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį.

Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos.

vaikas mokosi naudotis puoduku

Patarimai tėvams ankstyvojoje vaikystėje:

  • Padėkite vaikui įvardinti ir suprasti savo emocijas.
  • Būkite kantrūs ir supratingi, kai vaikas išgyvena stiprias emocijas.
  • Mokykite vaiką tinkamai reikšti savo emocijas.
  • Sukurkite vaikui saugią ir priimančią aplinką.
  • Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės.

Vaikystė (3-12 metų)

Šiame etape patiriamos emocijos darosi vis sudėtingesnės. Vaikai gali atpažinti ir susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis, pradeda suprasti savo jausmų priežastis ir pasekmes. Gerėja emocinio reguliavimo įgūdžiai ir ugdomas gilesnis sudėtingesnių emocijų, tokių kaip meilė, kaltė ir gėda, suvokimas.

Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus.

vaikai žaidžia kartu lauke

Paauglystė (13-18 metų)

Paauglystė yra sudėtingas laikotarpis, apimantis gilų fizinį, kognityvinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas.

Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos.

Tapatumo ir vaidmenų neaiškumo stadijoje (paauglystė) paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra, pasiekia seksualinį, etninį, profesinį tapatumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis. Šią stadiją E. Eriksonas vertino kaip svarbiausią formuojantis asmenybės tapatumui.

paauglių grupė bendrauja

Psichosocialinės raidos teorija pagal Eriką Eriksoną

Psichosocialinės raidos koncepciją pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas E. Eriksonas knygoje "Tapatumas ir amžiaus tarpsniai" vietoj austrų psichologo ir psichiatro S. Freudo sukurtos psichoseksualinės raidos. E. Eriksonas praplėtė S. Freudo teoriją, papildydamas viso gyvenimo raidos sampratą. Asmenybės raidą jis skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo pojūtį, bet pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka.

Teigė, kad psichosocialinė raida vyksta pagal epigenetinį principą: fizinė raida nustato psichosocialinės raidos trukmės pagrindines ribas, o tam tikra kultūra gali tik pastūmėti, sulėtinti, patobulinti arba pažeisti žmogaus raidą. E. Eriksonas pabrėžė, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis, nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis.

E. Eriksono psichosocialinės raidos etapai:

  1. Saugumo ir nesaugumo stadija (iki 1 metų): Vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais. Formuojasi vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu.
  2. Autonomiškumo ir gėdos stadija (1-3 metai): Vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti arba ima abejoti savo gebėjimais. Krizės sprendimo rezultatai priklauso nuo tėvų pasirengimo suteikti vaikui laisvę jo galimybių ribose.
  3. Iniciatyvumo ir kaltės stadija (3-6 metai): Vaiko aktyvumas auga, atsiranda smalsumas ir kūrybiškumo užuomazgų. Sprendžiamas konfliktas tarp iniciatyvos ir kaltės jausmo.
  4. Meistriškumo ir menkavertiškumo stadija (6-12 metų): Vaikas intensyviai mokosi siekdamas būti kompetentingas ir produktyvus arba jaučiasi nevisavertis.
  5. Tapatumo ir vaidmenų neaiškumo stadija (paauglystė): Paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra, pasiekia seksualinį, etninį, profesinį tapatumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis.
  6. Intymumo ir izoliacijos stadija (jaunystė; apie 20-40 metų): Jaunas suaugęs žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų.
  7. Generatyvumo ir stagnacijos stadija (vidutinis amžius; apie 40-65 metus): Suaugęs asmuo yra produktyvus, dirba jam svarbų darbą, puoselėja šeimą arba tampa sustingęs.
  8. Integracijos ir nevilties stadija (senatvė): Žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas, mato savo gyvenimo svarbą arba supranta, kad nepasiekė savo gyvenimo tikslų.

Teigiamai įveikus krizę padidėja žmogaus jėgos, patirta nesėkmė ją sprendžiant reiškiasi į S. Freudo aprašytą žmogaus elgesį panašiu fiksacijos atveju.

Bijai pasenti? Ši laida skirta Tau! Svečiuose Nomeda Marčėnaitė | Laikai ir laikai #2

Kalba, judesys ir pojūčiai vaiko raidoje

Kalba: Nors kūdikis motinos balsą puikiai girdi dar būdamas įsčiose, vaikui kalbos suvokimas nėra įgimtas ir kalba savaime neišsivysto. Vaikui įgimtas ir natūralus dalykas yra aplinkos mėgdžiojimas, tad kalbos vaikai mokosi žaisdami ir kartodami žodžius, kuriuos sako mama ir tėtis. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti.

Judesys: Vaikui judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną bei jo galimybes, jis labiau pasitiki savimi bei drąsiau jaučiasi. Judesys teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti bei pažinti savo kūną.

Pojūčiai: Pojūtis - pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas. Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta.

Socialinė-emocinė raida

Tai vaiko gebėjimas susipažinti ir bendrauti su kitais žmonėmis, reaguoti į emocijas (į šypseną atsakyti šypsena) ir kitų socialinių įgūdžių vystymasis.

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan. - patartina kreiptis į specialistus išsamesniems tyrimams.

Vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, integracija bendraamžių grupėje, ypatingai aktyvių ir dėmesio sunkumų turinčių vaikų ypatumai bei gairės, į ką atkreipti dėmesį bendraujant su šiais vaikais - visa tai padeda suprasti sudėtingą vaiko raidos procesą.

Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų.

šeima bendrauja su vaiku

Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio.

tags: #kudikiu #socialine #raida