Nors plaukų augimas yra natūralus procesas, kartais kyla klausimų dėl jų augimo tam tikrose kūno vietose. Vienas tokių klausimų - kodėl ausyse neauga plaukai. Šiame straipsnyje gilinsimės į plaukų augimo ciklus, priežastis, dėl kurių plaukai gali slinkti ar neaugti, bei nagrinėsime įvairias su plaukais susijusias problemas.
Plaukų augimo ciklas ir jo fazės
Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ gydytojos dermatovenerologės Linos Martinėlės, plaukai auga ciklais, kurie turi keturias fazes: augimo (anageno), sustojimo (katageno), poilsio (telogeno) ir iškritimo (eksogeno). Įprastai dauguma plaukų auga, tačiau stresas, ligos, vaistai, hormonų pokyčiai ar metų laikai dalį plaukų gali perkelti į poilsio fazę. Tyrimai rodo, kad vasarą ir ankstyvą rudenį daugiau plaukų būna poilsio fazėje, todėl rudens pradžioje natūraliai iškrenta daugiau plaukų. Žiemą plaukų ramybės fazėje būna mažiausiai, todėl slinkimas būna mažesnis. Manoma, kad sezoninį plaukų slinkimą lemia hormonų pokyčiai dėl šviesos poveikio, taip pat aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, temperatūra ar ultravioletinė spinduliuotė. UV spinduliai pažeidžia plauko folikulą, todėl daugiau plaukų pereina į ramybės ir slinkimo fazes. Nors tiksli priežastis dar nėra iki galo aiški, tai gali būti evoliucinė adaptacija - papildomų plaukų netekimas arba organizmo pasiruošimas skirtingoms oro sąlygoms.
Taip pat svarbu suprasti, kad skirtingose kūno vietose plaukų augimo ciklai gali skirtis. Pavyzdžiui, galvos plaukai turi ilgesnį augimo ciklą nei antakių ar blakstienų plaukai. Ausyse plaukų augimas yra ribotas ir priklauso nuo genetinio polinkio ir hormonų.
Plaukų slinkimo priežastys
Dažniausia plaukų slinkimo priežastis - androgeninė alopecija. Vyrams plikimas dažniausiai prasideda smilkiniuose ir viršugalvyje, moterims retėjimas dažniausiai vyksta centrinėje skalpo dalyje, o plaukų linija prie kaktos išlieka. Jei slinkimo priežastis laikina ir grįžtama, plaukų tankį galima visiškai atkurti. Jei priežastis lėtinė ar randinė, dažniausiai slinkimas tik stabdomas arba stabilizuojamas. Svarbiausia - tiksli diagnozė ir savalaikis gydymas.
Pirmasis įvairių ligų signalas
Plaukų slinkimas gali būti pirmasis signalas, pranešantis apie organizme vykstančius patologinius procesus. Jis gali pasireikšti kaip vienas ankstyviausių įvairių sisteminių ligų požymių. Viena pagrindinių priežasčių - skydliaukės sutrikimai, pavyzdžiui, hipotireozė ar hipertireozė. Kartais plaukų pokyčiai atsiranda anksčiau nei kiti endokrininiai simptomai, pavyzdžiui, svorio kitimai ar širdies ritmo sutrikimai. Plaukų slinkimas gali būti susijęs ir su kitais hormoniniais pokyčiais, pavyzdžiui, po nėštumo, menopauzės metu, esant policistiniam kiaušidžių sindromui ar hiperprolaktinemijai. Juo gali pasireikšti ir kai kurios autoimuninės ligos, tokios kaip raudonoji vilkligė.
Mitybos įtaka plaukų augimui
Svarbią įtaką turi ir mityba. Geležies stokos anemija arba kitų mikroelementų trūkumas, pavyzdžiui, B12, folio rūgšties ar cinko irgi gali skatinti plaukų iškritimą. Plaukų netekimą taip pat gali nulemti infekcinės ligos su karščiavimu, lėtinis arba ūmus stresas.
Neaiškios priežasties plaukų slinkimo atveju svarbu atlikti kraujo tyrimus. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, ligų ir simptomų, todėl planas sudaromas individualiai. Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas, geležies atsargų įvertinimas, skydliaukės funkcijos tyrimai, vitamino D kiekio nustatymas, kitų mikroelementų tyrimai, pavyzdžiui cinko, vario ar vitamino B12. Įtariant infekciją ar lėtinį sisteminį uždegimą, vertinami uždegiminiai rodikliai - CRB ar ENG.
Dažnos klaidos ir patarimai
Dažniausiai žmonės, pastebėję plaukų slinkimą, bando jį sustabdyti patys, tačiau dažnai padaro klaidų, kurios gali būklę net pabloginti. Didžiausia klaida - imtis gydymo nežinant priežasties. Kita dažna klaida - agresyvių priemonių naudojimas. Per stiprus šampūnas, cheminės medžiagos ar liaudiškos priemonės, pavyzdžiui, svogūnų ar česnakų sultys, actas ar citrinos, gali sudirginti galvos odą, sukelti uždegimą ar net nudegimus. Kai kurios natūralios priemonės, pavyzdžiui, rozmarinų aliejus, gali padėti plaukams tankėti, tačiau dauguma liaudiškų metodų neišsprendžia tikrosios problemos, ypač jei slinkimą sukelia geležies trūkumas, hormonų sutrikimai ar randinė alopecija.
Klaida yra ir perteklinis papildų vartojimas. Per didelės vitamino A ar seleno dozės gali pačios sukelti slinkimą. Negalima neatsižvelgti ir į mitybą - baltymų, geležies, cinko ir B grupės vitaminų trūkumai dažnai prisideda prie plaukų netekimo.
Žmonės dažniausiai tikisi greito rezultato ir įvairias priemones keičia kas dvi savaites. Tačiau dauguma moksliškai pagrįstų gydymo metodų ar priemonių, pavyzdžiui, minoksidilis, veikia tik po kelių nuolatinio vartojimo mėnesių.
Augimo atkūrimas ir gyvenimo būdo įtaka
Plaukų slinkimo suvaldymas priklauso nuo problemos priežasties - jei pavyksta tiksliai nustatyti veiksnį, plaukų augimą dažnai galima visiškai atkurti. Pavyzdžiui, esant geležies ar vitamino D trūkumui, skydliaukės sutrikimams ar hormonų disbalansui, tinkamai gydantis, plaukai atauga ir slinkimas sustoja.
Didelę įtaką turi gyvenimo būdas: lėtinis stresas, prastas miegas ir nuovargis gali sulėtinti plaukų augimą. Tuo tarpu sveika gyvensena, miego higiena ir streso mažinimas - vieni svarbiausių žingsnių stabdant plaukų slinkimą.
Androgeninė alopecija dažniausiai leidžia tik sulėtinti ar stabilizuoti procesą, bet ne visiškai sustabdyti.
Kitos su plaukų augimu susijusios problemos
Sausi plaukai - viena dažniausių plaukų problemų, su kuria susiduria tiek moterys, tiek vyrai. Jie atrodo šiurkštūs, praradę žvilgesį, sunkiai formuojami ir dažnai lūžinėja. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tik estetinė problema, iš tiesų sausi ir išsausėję plaukai signalizuoja apie drėgmės, maistinių medžiagų ar tinkamos priežiūros trūkumą. Supratus priežastis ir pasirinkus tinkamus sprendimus, plaukų būklę galima ženkliai pagerinti.
Kodėl plaukai tampa sausi?
Plaukų sausumą lemia daugybė veiksnių. Viena pagrindinių priežasčių - natūralaus galvos odos išskiriamo riebalų sluoksnio trūkumas arba jo netolygus pasiskirstymas per visą plauko ilgį. Dažnas plaukų dažymas, cheminis šviesinimas, tiesinimas ar garbanojimas karščiu taip pat stipriai prisideda prie problemos. Karštis ir cheminės medžiagos ardo plauko struktūrą, todėl labai sausi plaukai tampa trapūs ir linkę lūžinėti. Ne mažiau svarbūs ir aplinkos veiksniai - saulė, vėjas, šaltis bei sausas oras patalpose.
Kaip atpažinti išsausėjusius plaukus?
Išsausėję plaukai dažnai praranda elastingumą, tampa šiurkštūs liečiant, juos sunku iššukuoti. Gali atsirasti skilinėjantys galiukai, o šukuosena atrodo „pasišiaušusi“. Jei plaukai greitai lūžta, netenka formos ir blizgesio - tai aiškus ženklas, kad jiems trūksta drėgmės ir maitinimo. Ypač daug problemų kelia sausi lūžinėjantys plaukai, kuriems reikalinga intensyvesnė priežiūra.
Ką daryti, kad plaukai nebūtų sausi?
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų - ką daryti, kad plaukai nebūtų sausi? Pirmasis žingsnis - tinkama kasdienė priežiūra. Ne mažiau svarbūs ir kondicionieriai bei plaukų kaukės. Jie padeda atkurti drėgmės balansą, užlygina plauko paviršių ir suteikia švelnumo. Sausus plaukus rekomenduojama maitinti kaukėmis bent 1-2 kartus per savaitę, o labai sausiems plaukams - dar dažniau.
Drėkinimas ir apsauga - raktas į sveikus plaukus
Drėkinimas yra būtinas norint atkurti plaukų gyvybingumą. Tam puikiai tinka nenuplaunami serumai, aliejai ar kremai su hialurono rūgštimi, alaviju, argano ar kokosų aliejumi. Taip pat svarbu nepamiršti apsaugos nuo karščio. Prieš naudojant plaukų džiovintuvą, tiesintuvą ar garbanojimo žnyples, būtina naudoti termoochrannius produktus. Jie sumažina pažeidimų riziką ir padeda išvengti situacijos, kai plaukai tampa itin sausi ir trapūs.
Dažniausios klaidos prižiūrint sausus plaukus
Viena didžiausių klaidų - per dažnas plaukų plovimas karštu vandeniu. Karštas vanduo dar labiau sausina tiek galvos odą, tiek pačius plaukus. Taip pat neretai pamirštama naudoti kondicionierių arba jis paskirstomas netinkamai. Dar viena klaida - šiurkštus plaukų šluostymas rankšluosčiu. Šlapi plaukai yra ypač pažeidžiami, todėl juos reikėtų švelniai nuspausti, o ne trinti. Tokie kasdieniai įpročiai turi didelę įtaką tam, ar išsausėję plaukai ilgainiui taps sveikesni.
Ar mityba turi įtakos plaukų sausumui?
Taip, mityba vaidina svarbų vaidmenį. Plaukų būklę gerina omega-3 riebalų rūgštys, vitaminai A, E ir B grupė, taip pat cinkas bei geležis. Jei organizmui trūksta šių medžiagų, net ir brangiausios kosmetikos priemonės gali neduoti norimo rezultato. Geriant pakankamai vandens ir laikantis subalansuotos mitybos, plaukai tampa elastingesni ir atsparesni.
Ar plaukų tipas lemia sausumą?
Svarbu žinoti, kad kai kurie plaukų tipai natūraliai yra labiau linkę į sausumą. Garbanoti ar banguoti plaukai dažniau susiduria su drėgmės trūkumu, nes natūralūs galvos odos riebalai sunkiau pasiskirsto per visą plauko ilgį. Dėl šios priežasties sausi plaukai gali varginti net ir tuos, kurie nenaudoja agresyvių formavimo priemonių. Tokiu atveju ypač svarbu rinktis drėkinančias priemones, skirtas būtent jūsų plaukų tipui.
Kaip prižiūrėti labai sausus ir lūžinėjančius plaukus?
Labai sausi plaukai reikalauja kantrybės ir nuoseklumo. Svarbu vengti agresyvių procedūrų, riboti karščio naudojimą ir reguliariai kirpti galiukus. Sausi lūžinėjantys plaukai greičiau atsigauna, kai jiems skiriamas kompleksinis dėmesys - nuo švelnaus plovimo iki intensyvaus maitinimo ir apsaugos.
Kantrybė - svarbus veiksnys
Reikėtų nepamiršti, kad plaukų būklė nepasikeičia per vieną dieną. Net ir naudojant kokybiškas priemones, rezultatai matomi palaipsniui. Nuosekli priežiūra, kantrybė ir tinkami sprendimai padeda atkurti plaukų balansą ir užkirsti kelią pasikartojančiai sausumo problemai.
Neįprastas plaukuotumas ir jo priežastys
Nors straipsnio pradžioje kalbėjome apie plaukų augimo nebuvimą, svarbu paliesti ir neįprasto plaukuotumo temas, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso ar kitų sveikatos sutrikimų. Plaukuotumui įtakos gali turėti labai daug priežasčių. Pagrindinė - žmogaus gymis. Šviesesnio žmogaus plaukuotumas dažniausiai mažesnis, nei tamsaus. Plaukuotumas priklauso ir nuo kilmės. Kai kurių regionų moterys turi labai nedidelį plaukuotumą. Žinoma, plaukuotumas priklauso nuo lyties. Vyrai plaukuotesni negu moterys. Dar plaukuotumui įtakos turi genetika.
Visgi, endokrinologės teigimu, atsiradęs neįprastas plaukuotumas dažną verčia sunerimti, pirma dėl estetinių priežasčių. Moterys dažniausiai kreipiasi į endokrinologą būtent dėl atsiradusio vyriško tipo plaukuotumo, kai plaukai pradeda augti ant viršutinės lūpos, smakro srityje.
Vyriškas plaukuotumas (hirsutizmas)
Vyriškas plaukuotumas, dar kitaip hirsutizmas - padidėjęs moters plaukuotumas tose kūno vietose, kurioms paprastai būdingas ilgųjų plaukų nebuvimas. Gydytojos teigimu, šis plaukuotumas matuojamas pagal keturių balų sistemą, siekiant išsiaiškinti, ar moteris tikrai turėtų sunerimti dėl atsiradusių plaukelių. Yra tokia supaprastinta balų sistema: tam tikrose vietose augančių plaukelių gausą vertiname nuo 0 iki 4. Tos vietos yra: viršutinė lūpa, smakro sritis, krūtinės bei spenelių sritis, viršutinė pilvo dalis, apatinė pilvo dalis. Ypač dėmesys atkreipiamas į vidurinę pilvo liniją, taip pat į šlaunis, plaukuotumą vidinėje šlaunų pusėje. Atkreipiamas dėmesys ir į plaukuotumą tarp vidinės peties dalies ir alkūnės - žasto, bei vertinamas plaukuotumas nugaros apatinėje dalyje ir ties sėdmenimis.
Anot M. Petravičiūtės, išaugus juodiems, aiškiai matomiems plaukeliams ten, kur jų anksčiau nebuvo, verta apsilankyti pas gydytojus, kadangi jie gali įspėti apie rimtus sveikatos sutrikimus.
Kas gali sukelti neįprastą plaukuotumą?
80 proc. hirsutizmo atvejų atsiranda dėl policistinių kiaušidžių sindromo. Policistinis kiaušidžių sindromas susideda iš kelių diagnostinių kriterijų: padidėjusio vyriško hormono kiekio organizme, kiaušidėse susidariusių cistų, ovuliacijos ir mėnesinių sutrikimų. Mėnesinės gali visai išnykti arba būti labai retos. Ovuliacija gali nebevykti. Atsiradęs navikas taip pat gali būti neįprasto plaukuotumo priežastimi. Navikui gaminant vyrišką hormoną, moterį gali kamuoti aknė, seborėja. Navikas gali sukelti ne tik neįprastą plaukuotumą, moterims gali pasireikšti ir kitas simptomas - vyriškas plikimas. Visgi, taip nutinka labai retai.
Gydytoja laidoje akcentavo, jog hirsutizmą sukelti gali ir sutrikusi skydliaukės funkcija, dėl kurios taip pat gali slinkti plaukai: Sutrikusi skydliaukės funkcija - hipotireozė gali nulemti ne tik hirsutizmą, bet ir plaukų slinkimą. Hipotireozės atveju plaukų augimas sulėtėja, plaukų augimo ciklas sutrinka, prasideda plikimas.
Anot gydytojos, labai retai, bet visgi pasitaiko, kad hirsutizmą sukelia ir endokrininės ligos. Padidėjęs augimo hormono kiekis taip pat gali tapti hirsutizmo priežastimi. Jeigu vaiko organizmas gamina per daug augimo hormono, vaikas gali užaugti labai didelis, tačiau kai suaugusio žmogaus organizmas gamina per daug šio hormono, didėja vidaus organai, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Kita labai reta priežastis, kurios simptomu gali būti padidėjęs plaukuotumas - kušingo sindromas. Tuomet antinksčiai gamina perteklinį kortizolio, streso hormono, kiekį. Tokį sindromą turintys žmonės atrodo specifiškai. Jiems rizika nutukti didesnė, atsiranda raudonos strijos.
Įgimta antinksčių hiperplazija yra dar viena plaukuotumo priežastis. Pasak endokrinologės M. Petravičiūtės, tai genetinė liga, kai plaukuotumas gali pasireikšti ankstyvame amžiuje, nuo 20 metų. Tiesa, gydytoja sakė, jog tokių moterų skaičiuojama tik apie 5 proc. Žinoma, plaukuotumas priežasties gali ir neturėti. Toks plaukuotumas pasireiškia 5-20 proc. žmonių, jį gydyti sunku, nes nėra tikros priežasties.
Hirsutizmą galima įveikti lazeriu?
Gydytojos teigimu, kai priežasties, kodėl plaukeliai auga, nėra, vienintelis gydymo būdas yra lazeris, fotoepiliacija arba elektroepiliacija. Žinoma, plaukeliai gali ataugti, tai priklauso nuo jų struktūros. Ataugimas priklauso nuo plaukelio biologijos, jeigu plaukas „jautresnis“ - gali greičiau ataugti. Tokiu atveju dažniausiai nėra skiriamas gydymas tabletėmis, siūloma gydyti išoriškai, kadangi tai yra estetinė problema. Kitais atvejais būtina gydyti pagrindinę ligą, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą. Gydant svarbu žinoti, ar moteris nori pastoti, ar ne. Nuo to priklauso gydymo būdai. Gali būti skiriamas gydymas kontraceptinėmis tabletėmis. Norint įvertinti tokio gydymo efektyvumą, reikia laukti pusę metų. O tai yra tikrai nemažas laiko tarpas, dėl to galima bandyti plaukelių šalinimą lazeriu, nors iš pradžių tai gali būti neefektyvu.
Anot gydytojos, siekiant įveikti plaukuotumą, gali padėti ir gyvenimo būdo pakeitimas. Mes, endokrinologai, žmones jau erzinam sakydami, kad sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti ligų, simptomų, tarp jų ir hirsutizmo. Kartais hirsutizmas gali atsirasti nutukus, pavyzdžiui, policistinį kiaušidžių sindromą turinčios moterys linkusios į nutukimą. Dėl to rekomenduojama mažinti svorį. Gydant pirmiausia atkreipiamas dėmesys į gyvenimo būdo keitimą, kadangi sutrikus hormonams ir dar prisidėjus antsvoriui, kūne padidėja insulino kiekis. Insulinas pradeda nebeveikti taip, kaip turėtų. Jis suaktyvina fermentą, kuris paverčia testosteroną aktyviu ir skatina plaukelių augimą, dėl to gali išsivystyti hirsutizmas.
Vis dėlto, jei plaukų augimo vieta ar jų pobūdis pasikeitė, tai gali signalizuoti sveikatos sutrikimą.
Spengimas ausyse: priežastys ir sprendimai
Nors tai nėra tiesiogiai susiję su plaukų augimu, svarbu paminėti ir kitas su ausimis susijusias problemas, pavyzdžiui, spengimą ausyse. Spengimas ausyse - tai klausos pojūtis, panašus į svirplių čirškimą, cypimą ar triukšmą. Tai yra nervų veiklos aktyvumo rezultatas. Paprastai spengimas ausyse atsiranda sporadiškai, tačiau kai kuriems žmonėms šie garsai būna tokie stiprūs ir dažni, kad pradeda trukdyti kasdieniam miegui, poilsiui ar funkcionavimui. Tuomet būtina kreiptis į otolaringologą.
Spengimo ausyse priežastys
Spengimo ausyse priežastys gali būti: ausų sieros susilaikymas ausies kanale, didelio triukšmo poveikis, hipertenzija arba hipotenzija, klausos nervo ir net kaklo slankstelių ar labirinto pažeidimai; vidurinės ir vidinės ausies infekcijos, psichikos ligos, pavyzdžiui, nerimo sutrikimai arba depresinė būklė, neurologinės ligos, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė, piktnaudžiavimas tamptikrais vaistais, pavyzdžiui, antibiotikais ar skausmą malšinančiais vaistais, Meniere’o liga - be cypimo ausyse, dažnas simptomas (bet ne vien šios ligos) yra galvos svaigimas; klausos organo senėjimas.
Pajutus spengimą ausyse, verta pasidomėti gyvenimo būdu. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai klausotės muzikos per ausines, prie kokio garsumo esate įpratę, kokioje aplinkoje dirbate ir ar tinkamai saugote savo klausą būdami triukšmingoje patalpoje? Jeigu per dažnai girdite aukštus garsus, spengimas ausyse gali reikšti: vidinės ausies struktūrų sunaikinimą, kuris dažniausiai pasireiškia triukšmo, spengimo ar traškesio girdėjimu prieš miegą, kai organizmas bando nusiraminti nuo dirgiklių, kurie jį puolė dieną.
Spengimas ausyse - kaip atsikratyti?
Viena dažniausių ausų spengimo ir ūžesio ausyse priežasčių - susikaupusi ausų siera, kuri dėl netinkamos priežiūros, užuot pasišalinusi iš ausų, ima stumtis į ausies vidų. Dažniausiai taip nutinka ausis valant ausų krapštukais, kurių vatos tamponėliai, priešingai nei įprasta manyti, ausims valyti visai netinka. Geriausia išeitis ausų higienai - specialūs ausų purškalai arba ausų skalavimas specialiomis priemonėmis. Įtarus, kad ausies siera galėjo šiek tiek užkimšti ausies angą, verta kreiptis į otolaringologą, kuris neskausmingai išskalaus ausį.
