Bulvinių (Solanaceae) šeima - tai platus augalų taksonas, apimantis daugybę kultūrinių ir laukinių rūšių, kilusių iš įvairių pasaulio regionų. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kuriuos svarbiausius bulvinių šeimos augalus, ypač tuos, kurie paplitę pietų kraštuose, ir išnagrinėsime jų auginimo, naudojimo ir maistinės vertės aspektus Lietuvoje.
Daržovių įvairovė Lietuvoje
Pietų kraštai pasižymi palankiomis sąlygomis įvairioms daržovėms auginti, o bulvinių šeimos augalai čia užima svarbią vietą. Štai keletas populiariausių:
Bulvės - daržo karalienė
Tituluojama daržo karaliene - bulvė - viena mėgstamiausių ir universaliausių daržovių, kurias lengva ir nebrangu užsiauginti. Bulvės - bulvinių (Solanaceae) šeimos, kiauliauogių genties daugiamečiai augalai. Jos būna kultūrinės, laukinės, rečiau - dekoratyvinės. Skirstomos į ankstyvąsias, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias.
Europoje auginama valgomoji bulvė. Jos šaknys kuokštinės, į dirvą įsiskverbia 20-35 cm, stiebas (bulvienojas) šakotas, žolinis, 40-150 cm aukščio, keras iš 4-8 stiebų. Lapai plunksniški, neporiniai, karpyti, žali, su tarpulapiais. Žiedai balti, rausvi, melsvai violetiniai arba tamsiai mėlyni, į žiedynus susitelkę po 4-5. Vaisius - dvilizdė daugiasėklė uoga, turinti 150 sėklų.
Įvairių veislių bulvių gumbai būna balti, gelsvi, raudoni, violetiniai. Jie vartojami maistui, spiritui, krakmolui gaminti; gumbais, kartais ir bulvienojais, šeriami naminiai gyvuliai, lesinami paukščiai. Bulvės dauginamos vegetatyviškai (gumbais, jų dalimis, daigais, atžalomis), selekcionuojant - ir sėklomis.
Geriausiai dera vidutinio sunkumo ir drėgnumo puriose, greitai įšylančiose, nepiktžolėtose dirvose. Sodinamos 10 cm gylyje, kai dirva įšyla iki 7-8 laipsnių.
Į Lietuvą bulvės atvežtos 17 amžiuje. Iš pradžių jos paplito dvaruose, o 19 a. tapo vienu svarbiausių žemės ūkio augalų. Nacionaliniame 2023 metų augalų veislių sąraše įrašytos 8 valgomosios bulvės veislės: labai ankstyva - ‘VB Venta’, anksyvosios - ‘Carlita’, ‘Goda’, ‘Lady Claire’, vidutinio ankstyvumo - ‘Lady Rosetta’, ‘VB Meda’, vėlyvoji - ‘Rodeo’, labai vėlyva - ‘VB Aista’.
Bulvė, kaip ir visi kiti kultūriniai augalai, iš dirvožemio aktyviai išsiurbia maistingąsias medžiagas ir mineralus. Todėl, jei nesiimsite priemonių savo daržo dirvožemiui pagerinti, anksčiau ar vėliau tokioje žemėje nežels net piktžolės. Patyrę agrotechnikai rekomenduoja naudoti žaliąsias trąšas, kurios atkuria dirvožemio struktūrą ir praturtina jį mineraliniais elementais. Tai ypač tinka tose vietose, kuriose anksčiau augo bulvės. Žalioji trąša pjaunama pavasarį, likus maždaug 3 savaitėms iki naujo pasėlio sėjos. Dažnas pasirinkimas - grūdinės kultūros: rugiai, avižos, miežiai. Turbūt geriausiu variantu laikomos avižos, nes jos ne tik pagerina dirvožemio sudėtį, bet ir augalus apsaugo nuo rauplių bei apvaliųjų kirmėlių. Taip pat siūloma sėti rapsus arba garstyčias: šie augalai atbaido daugelį bulvių kenkėjų.
Pomidorai
Pomidorai - tai dažniausiai auginama daržovė pasaulyje. Norint sulaukti gero derliaus, reikia šiek tiek pasistengti. Pomidorų augalai išauga iki 2 metrų aukščio. Ant stiebo iš pažastinių pumpurų išauga daugybė šoninių šakų. Pirmoji žiedų kekė susidaro ant pagrindinio stiebo. Pomidorai, kaip ir kiti bulviniai augalai, yra savidulkiai. Pomidorų augalų šaknų sistema prasiskverbia į dirvą 100 centimetrų gilumu, todėl pomidorai yra atsparesni sausrai, bet jautriai reaguoja į drėgmumą ore. Kai oras per drėgnas, augalai greit suserga ligomis.
Paprika
Kadaise laikytos keistomis daržovėmis, paprikos (Capsicum) - bulvinių (Solanaceae) šeimos augalai, puikiai pritapo mūsų valgiaraščiuose. Paprikų augalai išauga iki 0,5-1 metro aukščio. Jie yra mažesni negu pomidorai, mažiau sudaro šoninių ūglių, žiedų kekių bei vaisių. Todėl paprikas galima sodinti žymiai tankiau. Paprikai neištveria temperatūros žemiau nulio.
Baklažanai
Baklažanai taip pat priklauso bulvinių šeimai. Šių augalų tėvynė yra sausi atogrąžų rajonai, kur vasaros metu diena trumpa. Dieną karšta, o naktį vėsu. Kritulių retai būna, bet jie būna gausūs. Baklažanų augalai išauga iki 0,5-1 metro aukščio. Baklažanai neištveria temperatūros žemiau nulio.
Valgomieji dumplainiai
Valgomieji dumplainiai (Physalis) - tai bulvinių (Solanaceae) šeimos atstovai iš Pietų ir Centrinės Amerikos.
Petunijos
Petunijomis (Petunia) puošiate palanges arba kiemą? O juk šios gėlės taip pat priklauso bulvinių šeimai. Nors petunijos nėra nuodingos, bet ir ragauti jų nereikėtų. Dažniausiai petunijas majai ir inkai augindavo įvairiems burtams ir ritualams.
Brugmansija ir Durnaropė
Iš bulvinių šeimos pas mus auginamų gėlių dar galima pamatyti brugmansiją (Brugmansia). Labiausiai jis žavi savo stambiais varpelio formos žiedais. Labai panaši į brugmansiją yra durnaropė (Datura), kuri Lietuvoje kartais auginama kaip darželio gėlė, o kartais sulaukėjusi pati išplinta laukuose. Bet kokiu atveju abu augalai yra labai nuodingi - tiek lapai, tiek žiedai, tad prižiūrėkite juos saugiai.
Tabakas
Lietuvoje nuo seno auginamas bulvinių šeimos augalas yra tabakas (Nicotiana). Paprastasis tabakas (N. tabacum) - tai tas, iš kurio gaminamos cigaretės. Kaimiškasis tabakas (N. rustica) turi panašių savybių kaip rūkomasis tabakas. Gėlynuose dažniausiai auginamas kvapusis tabakas (N. alata).
Ožerškis
Dar vienas bulvinių šeimos augalas, apie kurio uogas esate girdėję, yra ožerškis (Lycium). Šį krūmą galima auginti ir Lietuvoje. Jo uogos panašios į raugerškio uogas.
Laukiniai bulvinių šeimos atstovai
Iš bulvinių šeimos augalų savaime Lietuvos gamtoje auga trys - juodoji drignė, juodoji kiauliauogė ir karklavijas (Solanum dulcamara). Karklavijo raudonos uogos kartais atrodo labai viliojančiai, tačiau vaikai gali jomis apsinuodyti.
Nikandra
Nikandra (Nicandra) yra vaistinis augalas ir kartais auginama gėlynuose kaip dekoratyvinis augalas, nužydėjusi dažnai pasisėja pati.
Bulvinių šeimos augalų auginimas ir priežiūra
Bulvės nėra reiklios dirvai, tačiau geriausių rezultatų pasieksite pasodinę jas į priesmėlio ar kitos rūšies, purią, gerai drenuotą žemę, kurioje gausu maistingų medžiagų. Bulvės mėgsta neutralų dirvožemį, kurio pH 5,5-6. Optimali bulvių auginimo temperatūra svyruoja nuo 18-29 laipsnių dieną iki 13-18 laipsnių naktį. Kad bulvės augtų gerai, joms reikia bent 6 val. saulės šviesos.
Bulvių sodinimas prasideda pavasarį, praėjus maždaug 2-4 savaitėms po paskutinių šalnų. Sėklines bulves sodinkite į dirvą, kurios temperatūra ne mažesnė kaip 7 laipsnių šilumos.
Norint pasiekti geriausių rezultatų, bulves sodinkite 6-8 cm gylyje, smėlingose dirvose - iki 10 cm. Vidutinio dydžio bulvėms rekomenduojami 76-91 cm tarpai tarp eilių, o bulvės kiekvienoje eilutėje turėtų būti išdėstytos 22-30 cm atstumu viena nuo kitos.
Bulvių auginimas maišuose - tai paprastas, daug vietos neužimantis būdas. Rinkdamiesi naujus maišus, atkreipkite dėmesį, kad maišai, kuriuose augs bulvės, būtų tvirti, daugkartinio naudojimo. Norėdami nuimti bulvių derlių, užaugintą maišuose, jums tereiks išversti maišo turinį, susirinkti gumbus, o maiše likusias žemes galėsite panaudoti kompostui.
Bulvių auginimas kartono dėžėse - tai linksma, pigi ir ekologiška idėja. Jums tereikės išlankstyti kartono dėžę, nuplėšti nuo jos visus lipnios juostos likučius, į vidų priberti žemių ir užkasti bulves, tuomet - reguliariai palieti ir stebėti, kaip auga bulvės.
Kiek labiau mums įprastas būdas - tai auginti bulves pakeliamose lysvėse. Priklausomai nuo lysvės dyžio, pasirinkite tinkamą kiekį bulvių, kad būtų išlaikyti tarpai tarp eilių ir jų sodinukų. Pakeltose lysvėse auginamas bulves galite mulčiuoti šiaudais.
„Tinginio lysvė“ - tai dažniausiai žemės lopinėlis, ant kurio paliekamos įvairios žalios ir rudos organinės medžiagos, kurios nėra užkasamos į žemę, o paliekamos ant viršaus, kad jame galėtų įsitvirtinti sliekai, grybai, bakterijos ir kiti organizmai, kurie suskaidys medžiagas ir pagerins dirvožemio struktūrą. „Tinginio lysvė“ puikiai tiks jums, jei pasirinksite „lazanijos lysvės“ sodinimo būdą.
Sveikas augalas - gausus derlius, tai pagrindinė formulė, kuria turėtumėte vadovautis, siekdami užsiauginti kokybišką ir gausų bulvių derlių. Jei viso bulvių auginimo sezonu metu skirsite pakankamai laiko tinkamai jų priežiūrai, sumažinsite ligų riziką bei padidinsite galimybę užsiauginti aukštos kokybės gumbų derlių. Norėdami pasiekti maksimalių rezultatų - palaikykite pastovų ir pakankamą dirvos drėgmės lygį. Labai svarbu išlaikyti vienodą drėgmę visoje šaknų zonoje, tačiau nepersistenkite jų perlaistyti, ypač po žiedų susiformavimo etapo.
Siekiant optimatizuoti bulvių augimą, rinkitės trąšas, kuriose yra daugiau fosforo (P) ir kalio (K), bet mažiau azoto (N). Tinkamas NPK trąšų santykis yra 5-10-10 ar bet koks kitas, kai fosforas ir kalis dvigubai viršija azoto kiekį. Kalis ir fosforas reikalingi, kad gumbai užaugtų sveiki, tačiau dėl per didelio azoto kiekio augalai augins vien lapus, taps mažiau atsparūs ir jautresni tokioms ligoms kaip vėlyvoji dėmėtligė.
Nepamirškite tinkamai apkaupti bulvių, nes tai padės tinkamai apsaugoti bulvių gumbus nuo tiesioginių saulės spindulių bei neleis jiems sušalti. Kai žali ūgliai užauga iki 20 cm aukščio, apkaupkite juos žemėmis, smulkintais lapais ar šiaudais, palikdami 10 cm iki viršaus. Bulvėms paaugus dar 20 cm - apkaupkite jas dar kartą. Dažniau apkaupiant jas - užauginamas didesnis derlius.
Norėdami išvengti bulvių ravėjimo - mulčiuokite jas. Mulčas ne tik padės atsikratyti piktžolių, bet ir prisidės prie dirvos drėgmės išlaikymo.
Bulvinių šeimos augalų ligos ir kenkėjai
Pavojingiausios ligos - fitoftorozė, bulvių vėžys, juodoji kojelė, virusinės ligos; kenkėjai - kolorado vabalas, augalų nematodai. Rizoktoniozė pasireiškia raudonai rudu puviniu arba pažeidimais ant daigų ir stolonų. Bakterinis minkštasis puvinys ir juodoji kojelė sukelia juodą ir drėgną stiebo puvinį. Lapų ritinio virusas sukelia sulėtėjusį pasėlių augimą. Ankstyvasis puvinys pasireiškia mažyčiais, juodais arba tamsiai rudais pažeidimais. Vėlyvoji dėmėtligė sukelia tamsias, įmirkusias dėmes ant stiebų ir lapų. Azoto trūkumas pasireiškia apatinių lapų pageltimu. Kolorado vabalas sukelia lapų ir lapkočių defoliaciją. Bulvinis lapgraužis arba kopūstinis lapgraužis sukelia dantytas skyles lapuose. Fitoftorozė (augalų maras) sukelia dideles tamsiai rudas dėmes ant lapų. Bulvių vėžys pasireiškia rusvomis, vėliau pajuostančiomis išaugomis ant gumbų ir stolonų.
Norėdami išvengti bulvių ligų ir kenkėjų, užtikrinkite tinkamą jų prevenciją. T. y., bulves laistykite saikingai, neperliekite, taip pat, nesodinkite jų kasmet į tas pačias vietas. Taip pat reikėtų vengti auginti bulves šalia pomidorų ar kitų toms pačioms ligoms jautrių augalų.
Bulvių lapų ligos ir simptomai
Dauguma ligų ir kenkėjų gali būti kontroliuojami tinkama agrotechnika ir augalų apsaugos priemonėmis. Svarbu reguliariai stebėti augalus ir imtis priemonių pastebėjus pirmuosius ligos ar kenkėjų požymius.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Įprastas daugumos bulvių veislių auginimo laikas yra 90-120 dienų. Ankstyvųjų veislių bulvės auga maždaug 60-80 dienų. Pirmosios ankstyvosios bulvės bus tinkamos derliui nuimti gegužės pabaigoje-liepos mėn. Kai augalai pražysta, paprastai tai būna ženklas, kad pirmamečiai gumbai jau yra tinkami derliui nuimti.
Sandėliuoti skirtų pagrindinių bulvių paprastai reikia palaukti, kol lapai pageltonuos. Maždaug po dešimties dienų iškaskite gumbus, palikite juos kelioms valandoms ir tik tada sandėliuokite. Žiemos metu geriausia išsilaiko stambūs ir nepažeisti bulvių gumbai. Prieš sunešant bulves į rūsį būtina padžiovinti lauke. Bulves džiovinkite pavėsyje, jei vieta saulėta, tuomet džiovinimo trukmė turėtų būti neilgesnė kaip valanda. Tiesioginiai saulės spinduliai yra žalingi bulvėms. Bulvės apšviestos saulės spinduliu ima žaliuoti, tai ženklas, kad bulvėse pradėjo kauptis nuodinga medžiaga - saloninas. Tokių bulvių maistui naudoti jau negalima.
Iki šalnų bulvių gumbus patariame laikyti 10-15 laipsnių temperatūroje, gerai vėdinamoje patalpoje. Žiemos metu bulvės gerai stovi ir 2-4 laipsnių temperatūroje. Bet patalpos turi būti pakankamai drėgnos. Jei bulvių gumbus laikysite supiltas į krūvas, tos krūvos neturi būti didesnės nei 1,4 metro. Bulves galima apkloti šiaudais, arba ant viršaus dėti burokėlius. Laikomas bulves per žiema reguliariai reikia peržiūrėti, ar nepradėjo pūti.
