Dantenų kraujavimas - tai dažna burnos sveikatos problema, su kuria susiduria daugelis žmonių. Nors kartais jis gali būti laikinas, dažnai kraujuojančios dantenos signalizuoja apie rimtesnes problemas, tokias kaip gingivitas (dantenų uždegimas) ar periodontitas (pažengusi dantenų liga). Svarbu suprasti šios problemos priežastis, mokėti ją gydyti ir, svarbiausia, tinkamai jos išvengti.
Kodėl kraujuoja dantenos? Pagrindinės priežastys
Dantenų kraujavimas dažniausiai atsiranda dėl uždegimo - gingivito. Tai pirmasis signalas, kad minkštos apnašos ir bakterijos ilgainiui sukietėjo ir pradėjo dirginti dantenas. Jei gingivitas negydomas, jis gali pereiti į rimtesnę ligą - periodontitą, kuris jau pažeidžia kaulą ir gali lemti dantų netekimą.
Be gingivito, dantenų kraujavimą gali sukelti ir kitos priežastys:
- Netinkamas ar per agresyvus dantų valymas.
- Nepakankama burnos higiena (retai valomi dantys, nenaudojamas siūlas ar tarpdančių šepetėliai).
- Vitaminų, ypač vitamino C, trūkumas. Vitaminas C stiprina jungiamąjį audinį ir padeda audinių regeneracijai.
- Rūkymas. Rūkymas ne tik dirgina dantenas, bet ir slepia pirmuosius uždegimo simptomus.
- Hormonų pokyčiai (pvz., nėštumo metu). Hormonų lygio svyravimai didina kapiliarų pralaidumą, dėl kurio dantenos gali lengviau kraujuoti.
- Kai kurie medikamentai (ypač kraujo skystinantys vaistai).
- Sisteminių ligų poveikis (pvz., cukrinis diabetas, imuninės sistemos sutrikimai).
- Genetika, seilių sudėtis, stresas, senos dantų plombos ar vainikėliai, netaisyklinga dantų padėtis.
Bakterinis gingivitas yra labiausiai paplitusi gingivito forma, kurią sukelia ant dantų ir dantenų susikaupusios apnašos. Jei apnašos nepašalinamos valant dantis dantų šepetėliu ir tarpdančių siūlu, jos gali sukietėti ir virsti dantų akmenimis, o tai dar labiau sustiprina dantenų uždegimą.
Opinis nekrozinis gingivitas yra sunkesnė dantenų ligos forma, kuriai būdingas staiga prasidėjęs skausmas, kraujavimas, išopėjęs tarpdantinis kraštas ir nemalonus kvapas. Šią būklę dažnai lydi sisteminiai simptomai, tokie kaip karščiavimas ir limfmazgių padidėjimas. Ji dažniau pasireiškia asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, kurių burnos higiena yra prasta arba kurie patiria didelį stresą.
Nebakterinį gingivitą gali sukelti įvairūs neinfekciniai veiksniai, įskaitant alergines reakcijas, mechaninį dantenų dirginimą, cheminius dirgiklius (pvz., tabakas ar alkoholis) ir tam tikras ligas, kurios veikia organizmo imuninę reakciją.
Hipertrofiniam gingivitui būdingas dantenų audinio peraugimas arba padidėjimas. Ši būklė gali būti atsakas į įvairius veiksnius, įskaitant ilgalaikį apnašų ir dantų akmenų sukeliamą dantenų dirginimą, tam tikrus vaistus (pavyzdžiui, vartojamus sergant epilepsija, po organų transplantacijos, taip pat tam tikrus vaistus nuo kraujospūdžio) arba sistemines ligas.
Dėl netinkamos ar nepakankamos burnos higienos gali pasireikšti dantenų uždegimas po implantavimo. Todėl implantuotus dantis būtina atsakingai prižiūrėti kaip ir natūralius. Kreivai išdygę protiniai dantys taip pat gali paskatinti bakterijų ir apnašų kaupimąsi, dėl ko išsivysto protinio danties dantenų uždegimas.
Gingivito simptomai
Tai, jog pasireiškė dantenų uždegimas, gali išduoti tokie požymiai:
- Paraudusios arba violetinės spalvos dantenos. Sveikos dantenos turėtų būti rausvos ir lygios.
- Dantenų skausmas, jautrumas.
- Blogas burnos kvapas (halitozė), kuris nepraeina net po kruopštaus valymo.
- Kraujuojančios dantenos valantis dantis šepetėliu ar naudojant tarpdančių siūlą. Dažnu atveju, dantenų kraujavimas nebūna pastebimas tiesiogiai - dantenos kraujuoja tik valantis dantis ar švelnaus zondavimo metu.
- Dantenų patinimas.
- Dantenų atsitraukimas nuo dantų, atidengiant dantų šaknis.
- Dantenų suglebimas.
- Dantų paslankumas - dar rimtesnis signalas, kad uždegimas paveikė ne tik dantenas, bet ir atraminį kaulą.
Jei pasireiškė kažkurie dantenų uždegimo simptomai, rekomenduojama nedelsti ir užsiregistruoti apžiūrai pas odontologus. Specialistai profesionaliai įvertins jūsų situaciją ir padės užkirsti kelią būklės progresavimui.
Kaip gydomas dantenų kraujavimas?
Pirmasis žingsnis - nustatyti priežastį. Jei kraujuoja dėl uždegimo, paprastai pakanka profesionalios burnos higienos procedūros, kurios metu pašalinamos apnašos ir akmenys, sukeliančios dirginimą. Tai vienas iš svarbiausių gydymo etapų.
Profesionali burnos higiena - tai vienas iš svarbiausių procedūrų, leidžiančių išvengti ar stabilizuoti dantenų uždegimą. Procedūros metu burnos higienistas atidžiai apžiūri paciento dantis ir įvertina jų esamą būklę bei informuoja, jei yra pastebi pakitimai ir reikalingas gydymas. Taip pat pacientui parodoma taisyklinga valymo technika, nes dažnai kraujavimą sukelia ne pati higienos stoka, o neteisingas valymas.
Jeigu kraujavimą sustiprina kitos būklės (pavyzdžiui, nėštumas ar vaistai), gydytojas odontologas įvertina, kokia priežiūra bus saugiausia ir veiksmingiausia. Kartais reikalingas papildomas gydymas pas periodontologą. Periodontologinės chirurginės procedūros atliekamos, jei kišenės yra gilios ir nepasiekiamos konservatyviomis priemonėmis.
Svarbiausia suprasti: dantenų kraujavimas nėra gydomas vien tik vaistais ar skalavimo skysčiais. Tai simptomai, o ne priežastis. Ilgalaikis sprendimas - kruopšti higiena ir reguliari profesionali priežiūra.
Kada ir kaip teisingai valyti dantis?
Kaip išvengti dantenų kraujavimo ir gingivito?
Profilaktika yra raktas į sveikas dantenas. Ji paprasta, bet veiksminga.
Ką patariame specialistai:
- Palaikykite gerą burnos higieną. Valykite dantis bent du kartus per dieną, švelniai, nenaudodami per daug jėgos. Nepamirškite tarpdančių siūlo ar šepetėlių - būtent tarpdančiuose kaupiasi daugiausia apnašų.
- Sveikai ir subalansuokite mitybą. Į savo mitybos racioną įtraukite kuo daugiau daržovių ir vaisių, taip pat gerkite pakankamai vandens, nes jis svarbus seilių, kurios padeda palaikyti burnos švarą, gamybai. Venkite daug cukraus turinčių maisto produktų ir gėrimų, nes jie skatina ėduonį ir bakterijų susidarymą. Pakankamai vitaminų ir mineralų padeda stiprinti dantenas.
- Reguliariai atlikite profesionalią burnos higieną. Bent kartą per metus atlikite profesionalią burnos higieną klinikoje (jei turite polinkį į uždegimą - dažniau). Įprastai profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti bent 1-2 kartus per metus. Tačiau turintiems breketus, kapas ar dantų implantus šią procedūrą reikėtų atlikti dažniau arba taip, kaip nurodė dantų higienistas. Pacientams, linkusiems į dantenų kraujavimą, rekomenduojama lankytis kartą per tris mėnesius.
- Venkite rūkymo - jis ne tik dirgina dantenas, bet ir slepia pirmuosius uždegimo simptomus.
Atminkite - dantenų uždegimo gydymas tuo paprastesnis, kuo anksčiau nustatoma problema. Todėl pastebėjus, kad kraujuoja dantenos, pakito jų spalva, pasireiškė jautrumas ar skausmas, patariama kreiptis į specialistus.
Kada kreiptis į gydytoją dėl dantenų kraujavimo?
Jei dantenos kraujuoja reguliariai, net ir švelniai valant dantis, tai jau yra aiškus signalas, kad verta apsilankyti pas odontologą. Kraujavimas nėra tik „nereikšminga smulkmena“ - tai ženklas, kad dantenos jau patiria uždegimą ir reikia imtis veiksmų.
Taip pat svarbu kreiptis, jei pastebite:
- Nuolatinį burnos kvapą, kuris nepraeina net po kruopštaus valymo.
- Patines ar paraudusias dantenas.
- Dantenų atsitraukimą nuo dantų.
- Dantų paslankumą.
Jei dantenos kraujuoja ilgiau nei dvi savaites, atsiranda nemalonus kvapas, patinimas ar dantų paslankumas, būtina kreiptis į odontologą.
Gingivito - dažniausi mitai
Mitas 1: Jei kraujuoja dantenos, vadinasi, negalima jų valyti.
Tiesa: Tokie požymiai reiškia, kad toje vietoje kurį laiką buvo nepakankamai gerai išvalytos apnašos ir jau susiformavo uždegimas. Todėl būtina kreiptis į specialistą, burnos higienistą, kuris atliktų profesionalią burnos higieną, pamokytų taisyklingo dantų valymo, parinktų individualias dantų priežiūros priemones.
Mitas 2: Profesionalioji burnos higiena kenkia dantims.
Tiesa: Iš tiesų ši procedūra yra pirma profilaktikos priemonė, kuri padeda užkirsti kelią periodonto patologijai.
Mitas 3: Nėštumas kenkia dantims.
Tiesa: Pats savaime nėštumas dantims nekenkia. Dantenų jautrumas, kraujavimas nėštumo metu yra siejamas su hormonų poveikiu. Tai dažniausiai pasitaikanti dantenų liga nėštumo metu, kuri vystosi kaip atsakas į organizmo hormoninius pokyčius.
Dantenų sveikatos svarba nėštumo metu
Dantenų ligos nėštumo metu gali turėti įtakos ne tik moters, bet ir vaisiaus sveikatai. Teigiama, kad dantenų ligos priešlaikinio gimdymo tikimybę padidina net septynis kartus. Nėštumo metu rekomenduojama bent vieną kartą apsilankyti pas odontologą (net jeigu neturite nusiskundimų). Kruopščiai prižiūrėkite dantis ir dantenas viso nėštumo metu.
