Viena iš dažniausiai tėvų forumuose, žaidimų aikštelėse ir pediatrų kabinetuose aptariamų temų yra vaikų kalbos raida. Kiekvienas tėvas, stebėdamas savo mažylį, nejučiomis pradeda jį lyginti su bendraamžiais: „Kodėl kaimynų Jonukas jau deklamuoja eilėraščius, o mano vaikas taria tik kelis skiemenis?“. Logopedai pabrėžia, kad nors egzistuoja tam tikros raidos normos, kiekvienas vaikas yra individualus, o kalbos vystymasis yra sudėtingas procesas, apimantis ne tik gebėjimą tarti garsus, bet ir suvokimą, socialinius įgūdžius bei motoriką. Visgi, egzistuoja aiškios ribos, kurias peržengus, laukimo taktika gali tapti žalinga.
Daugelis tėvų klaidingai mano, kad kalbos mokymasis prasideda tada, kai vaikas ištaria pirmąjį žodį. Iš tiesų, šis procesas prasideda dar kūdikystėje, o pirmieji metai yra kritiškai svarbūs vadinamajai ikikalbinei stadijai. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaikas mokosi bendrauti neverbališkai. Verkimas yra pirmoji komunikacijos priemonė, kuria pranešama apie alkį, skausmą ar diskomfortą. Tačiau jau 2-3 mėnesių kūdikis pradeda guguoti, o svarbiausia - atsiranda akių kontaktas ir socialinė šypsena. Apie 6-9 mėnesį prasideda labai svarbus etapas - čiauškėjimas. Vaikas pradeda kartoti skiemenis (pvz., „ba-ba“, „ma-ma“), nors jie dar neturi konkrečios prasmės.
Kūdikio kalbos raidos etapai
Trumpai apžvelkime pirmųjų kūdikio metų kalbos raidą.
0-3 mėnesiai
Vaiko gebėjimas bendrauti nuo gimimo iki 3 mėn. sparčiai keičiasi. Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. 1 mėn. mažylis, išgirdęs balsą, nustoja judėti, išlaiko žvilgsnį. 2 mėn. - atkreipia dėmesį į triukšmą skleidžiantį daiktą, adekvačiai šypsosi. Sulaukęs 3 mėn. Naujagimo garsinė saviraiška apsiriboja verkimu ir neapibrėžtais garsais. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairios verkimo intonacijos, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį. Vaikutis pradeda tarti garsus esant maloniai situacijai. 2 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda aguoti žaidinamas.
Jau 4-5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į garsinius dirgiklius, 7-tą mėnesį įsimena motinos širdies plakimo ritmą ir balsą. Pirmasis garsinės kalbos etapas prasideda riksmu (verkimu). Vaikai pastebi, kad suaugusieji reaguoja į verksmą ir „mokosi“ įvairių intonacijų. Pirmojo mėnesio pabaigoje pagal verkimo pobūdį galima atspėti jo priežastį (pavyzdžiui, vaikas alkanas, šlapias ar nori bendrauti). Trijų mėnesių kūdikis jau sugeba nustatyti garso kryptį ir pasuka galvą garso link. Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi. Girdėdamas ramius ir linksmus aplinkinių balsus, mažylis ne tik jaučiasi saugus ir patenkintas, bet ir mokosi įsiklausyti, atsakyti į kalbinimą. Pirmiausiai vaikas pradeda tarti čiulpimo, kvėpavimo ir rijimo metu išmoktus garsus. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau - tarti įvairius garsų junginius. Įdomu, kad iki šeštojo mėnesio įvairių tautybių vaikai čiauška vienodai. Kalbinis kūdikio aktyvumas glaudžiai susijęs su fizine, psichomotorine jo raida. Laiku pradėjęs sėdėti, ropoti kūdikis turi geresnes sąlygas kaupti informaciją apie artimąją aplinką ir lavinti savo kalbą.
4-6 mėnesiai
Keturių mėnesių kūdikis moka juoktis balsu, nusiramina guodžiamas. Kalbinamas atsako „pagyvėjimu“, šypsosi, mosuoja rankomis. Nuo 6 mėn. reaguoja į draudimą, skiria šeimos narius, kalbinamas artimųjų šypsosi. Sulaukęs 4 mėn. kūdikis gali nepertraukiamai „aguoti“ apie 15 min. Pradeda mėgdžioti savo ir kitų tariamus garsus (gebėjimas pamėgdžioti ypač svarbus aktyvinant vaiko kalbą). Šis kalbos vystymosi etapas vadinamas čiauškėjimu. Svarbu paminėti, kad iki 6 mėn. visų tautybių vaikai „kalba“ vienodai. Vėliau, lavėjant vaiko gebėjimui skirti ir pamėgdžioti girdimus garsus, jie pradeda tarti tik gimtajai kalbai būdingas fonemas.
Apie 5 mėnesį dažnai būna pauzė, tarsi dėliojasi tai, ką išmoko, mokosi naujų dalykų. Po čiauškėjimo, gugavimo, vogravimo atsiranda „tylos“ laikotarpis. Tai nereiškia, kad atsitiko kažkas blogo. Kūdikiai, bendraudami su suaugusiuoju, apsiriboja juoku arba verksmu. 4-5 mėnesių kūdikį kalbinkite ramiai, tačiau nuotaikingai, tardama pačius nesudėtingiausius garsus: aaa, eee, ėėė, ūūū ir pan. Šiuos garsus neskubėdama tarkite po kelis kartus, paskui palaukite. Atsiras momentas, kai mažylis ims kartoti jūsų ištartus garsus. Vienam kartoti seksis geriau, kitam blogiau. Dėl to nenusiminkite - kiekvienas yra kitoks. 5-6 mėnesių mažylį, kai jis yra geros nuotaikos, pakalbinkite nesudėtingu skiemenų kartojimu, pvz.: ba-ba, te-te, pap-pa, da-da, au-au, mū-mū.
7-12 mėnesiai
Septintą mėnesį mažylis pradeda žaisti vieną pirmųjų žaidimų „kū-kū“. Sugeba atpažinti šeimos narių balsus jų nematydamas. Pradeda bendrauti gestais: mojuoja atsisveikindamas, kelia rankytes norėdamas, kad jį paimtų ant rankų. Sulaukęs 8 mėn. Akimis kambaryje ieško daikto, kurio pavadinimas yra pasakomas, atkreipia dėmesį į pasisveikinimą, atsisveikinimą, domisi savo atvaizdu veidrodyje. 9 mėn. vaikas gali sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tai leidžia jam atidžiai klausytis aplinkinių kalbos. Mažylis pradeda suprasti elementarius nurodymus, reaguoja į savo vardą. Čiauškėjimas vis įvairesnis, besikeičiantis nuo tylaus niurnėjimo iki riksmo. Tardamas garsus išreiškia pasitenkinimą. 7-9 mėn. vaikutis taria ypač daug įvairių garsų. Tai lemia anatominiai pakitimai (pirmieji dantukai), kūno padėties pasikeitimas (sėdėjimas), sudėtingesni kalbos organų judesiai (ne tik čiulpia, ryja, bet ir kramto). 9 mėn.
Sulaukęs 10 mėn. vaikutis atlieka paprastus nurodymus („imk“, „duok“), kartoja paprastus veiksmus (ridena kamuolį), kūno judesiais reaguoja į muzikos ritmą, kartoja veiksmus, už kuriuos yra giriamas. 11-12 mėn. pastebimai keičiasi vaiko gebėjimas suprasti aplinkinių kalbą. Vaikutis žino daugelį aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimų. Sugeba rasti aukščiau padėtus daiktus, moka parodyti pirštuku. Nuo 10 mėn. nyksta čiauškėjimas, prasideda „tylos periodas“, kurio metu vaikas mokosi tarti prasmingus žodžius. Jei vaikas dažnai skatinamas kartoti, nuo 10 mėn. bando pavadinti daiktus žodžiais, pakartoti naujus žodžius. Savo norus mažylis reiškia gestais ir įvairių garsų deriniais. 12 mėn.
Kodėl kūdikis gali „pritilti“?
Kartais tėvai išsigąsta, jei jų kūdikis iki šiol daug čiauškėjęs, skiemenavęs staiga liaujasi tai daręs. Kalbos raidai būdinga, kad 10-12 mėn. mažylis „prityla“. Kaip tik tuo metu vaikas nustoja čiauškėti ir mokosi tarti pirmus prasmingus žodžius. Šis periodas sutampa su bandymu atsistoti, eiti apie lovytės kraštą ir vaiko dėmesys nuo kalbos nukrypsta į kitus dalykus. Tačiau jei mama dažnai kūdikį skatina kartoti žodelius, netrukus jis pats sugebės daiktus įvardyti tikrais vardais.
Pasidomėkite apie tylos periodus. Apie 5 mėnesį dažnai būna pauzė, tarsi dėliojasi tai, ką išmoko, mokosi naujų dalykų. Taip pat pasidomėkite apie tylos periodus vėliau, pavyzdžiui, 9-12 mėnesių amžiaus, kai vaikas nustoja čiauškėti ir mokosi tarti pirmus prasmingus žodžius.
Kai kurie tėvai pastebi, kad jų 2.5 mėnesių kūdikis nustojo guguoti, tapo tylus, ramus, vangus. Nors 4 mėnesį pradėjo verstis, tačiau nelabai motyvuotas siekti žaislų. Iš tokių kūdikių galima išgirsti tik pamačius pirštus burnoje ar žaislą, 2-3 kartus per dieną tariamą „aaa“. Kvepavimo garso ir to nėra. Jeigu jau labai juokina, kūdikis tyliai nusišypso, išsižiojusi gražia bedante burnyte. Tai yra maksimumas iš gerų emocijų ir komunikavimo. Kiti kūdikiai rytais pakalbinti tėveliams atsako, su burba ar suurzgia, ar panašiai.
Tačiau, kaip ir suaugę, taip ir vaikai - vieni šnekūs, kiti ne. Jei vaikas nelabai linkęs į tauškėjimą, tai greičiausiai pradės kiek vėliau kalbėti. Svarbu atskirti, ar vaikas VISAI nekomunikuoja, ar tiesiog yra ramesnis. Jeigu kūdikis susispjaudo susikišęs pirštus ar žaislą burnoje 2-4 kartus per dieną ir viskas, tylu, tyla, kvepavimo garso ir to nėra, verta sunerimti.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei kūdikis nekalba, bet puikiai viską supranta, komunikuoja gestais ir yra socialus, dažniausiai pradedama nuo logopedo. Iki tam tikro amžiaus šveplavimas ar garsų keitimas yra normalus reiškinys (fiziologinis šveplavimas). Pavyzdžiui, trimečiai dažnai dar netaria garso „r“. Tėvų intuicija dažnai yra geriausias indikatorius. Jei jaučiate nerimą dėl savo vaiko kalbos raidos, nelaukite, kol jis „išaugs“. Tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems pagalba buvo suteikta ankstyvame amžiuje (2-3 metų), mokykloje patiria žymiai mažiau mokymosi sunkumų, geriau skaito ir rašo bei lengviau adaptuojasi socialiai.
Pirmiausia rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas reikiamus specialistus. Svarbu įsitikinti, ar vaikutis normaliai girdi, įvertinti jo psichomotorinę raidą. Jeigu į daugelį klausimų apie vaiko kalbos raidą atsakėte neigiamai, pasitarkite su pediatru ar šeimos gydytoju. Šiuo metu daugelyje poliklinikų veikia vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos (ART), kuriose dirbantys specialistai (logopedai, kineziterapeutai) suteiks reikalingą pagalbą.
Raidos sutrikimai
Kaip skatinti vaiko kalbos raidą?
Tapkite savo gyvenimo komentatoriumi. Kai gaminate valgyti, rengiate vaiką ar einate pasivaikščioti, įgarsinkite savo veiksmus: „Dabar maunamės kojinę. Kokia ji mėlyna! O dabar imame batą“. Knygų skaitymas yra vienas geriausių būdų turtinti žodyną. Mažesniems vaikams nebūtina skaityti viso teksto - užtenka aptarti paveikslėlius. Klauskite: „Kur yra šuniukas? Ką jis daro?“. Mokslininkai seniai įrodė ryšį tarp pirštų motorikos ir kalbos centrų smegenyse. Leiskite vaikui žaisti su smulkiais daiktais (prižiūrint suaugusiems), verti karoliukus, lipdyti iš plastilino, piešti pirštais, rūšiuoti kruopas.
Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį. Šypsokitės ir judinkite galvą kalbant su kūdikiu. Supažindinkite su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas). Kalbinant kūdikį keiskite balso intonacijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu. Kalbinkite kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Įvardinkite aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus. Vaikas lavėja ir bręsta žaisdamas.
Nuo 10 mėn. nyksta čiauškėjimas, prasideda „tylos periodas“, kurio metu vaikas mokosi tarti prasmingus žodžius. Jei vaikas dažnai skatinamas kartoti, nuo 10 mėn. bando pavadinti daiktus žodžiais, pakartoti naujus žodžius. Savo norus mažylis reiškia gestais ir įvairių garsų deriniais.
Kiekvieno vaiko vystymasis ir jo kalbos raida yra kitokia, todėl visos pateikiamos gairės yra tik orientacinės.
