Kūdikių vystymasis yra nuostabus procesas, kupinas atradimų ir naujų įgūdžių. Tėvai dažnai stebi kiekvieną savo vaiko judesį, siekdami užtikrinti tinkamą jo raidą. Vienas iš pastebimų, kartais keliantis nerimą, reiškinių yra kūdikio kojų pirštukų rietimas. Nors daugeliu atvejų tai yra natūrali vystymosi stadija, svarbu suprasti galimas priežastis ir kada reikėtų sunerimti.
Kodėl kūdikis riečia kojų pirštukus?
Kai vaikas riečia kojų pirštukus tarsi stiebdamasis, reikėtų atlikti tempimo pratimus kojytėms ir atpalaiduojantį masažiuką. Tempimas toks: kai pėdutę ir pirštus lenkiame į priešingą pusę, nei vaikas riečia - taip truputėlį užlaikant.
Dauguma kūdikių pradeda vaikščioti ant pirštų galų ir į žemę remiasi tik priekine pėdos dalimi. Tačiau ilgiau užsitęsęs vaikščiojimas ant pirštų medicininėje literatūroje vadinamas idiopatiniu vaikščiojimu. Jis pasireiškia nuo 5 iki 12 proc. Taip pat yra teorija, kad vaikščiojimą ant pirštų galų lemia vaikštynės ir šokliukai.
„Kūdikiui pradėjus stovėti - tai visiškai normalu. Pasistiebus ant pirštų jam daug lengviau išlaikyti pusiausvyrą ir nenuvirsti. Tokia vaikų stovėsena dažna ir žengiant pirmuosius žingsnelius. Nedrauskime mažyliui to daryti, tačiau nepamirškime, jog laikui bėgant vaikas būtinai turi gebėti stotis pilna pėda“, - paaiškino kineziterapeutė V. Paltanavičiūtė.
Pasak specialistės, labai dažnai mažyliai vaikšto pasistiebę ant pirštų dėl kojų ir juosmens raumenų silpnumo. Norėdami išlaikyti pusiausvyrą, esant silpniems raumenims, neretai jie įtempia galūnių raumenis. „Tenka girdėti, kad dėl tokio vaikščiojimo kalta sutrumpėjusi Achilo sausgystė. Tačiau ši nuomonė dažnai būna klaidinga, nes būtent Achilo sausgyslės sutrumpėjimo priežastimi neretai ir būna vaikščiojimas ant pirštų galų, netaisyklingas kojytės statymas. Tik išmokusiam stovėti ir vaikščioti mažyliui labai sunku išlaikyti koordinaciją. Tai užtikrina stiprūs liemens raumenys, todėl pirmiausia tėvams reikėtų atkreipti dėmesį ne į Achilo sausgyslės ar blauzdos raumenis, bet į vaiko liemens stabilumą“, - patarė V. Paltanavičiūtė.
Kartais vaikščiojimui ant pirštų galų, pasak specialistės, įtakos gali daryti ir neribotas vaikštynės ar „šokliuko“ naudojimas. Daugelis tėvų tikisi, jog vaikštynės pagalba vaikas pradės greičiau vaikščioti, tačiau rezultatas dažniausiai būna priešingas. „Vaikštynėse paprastai kūdikis spiriasi pasistiebęs pirštų galiukais, tai gali iššaukti dar didesnę pėdučių įtampą. Jose vaikai gali būti įsodinami ne ilgiau keliolikos minučių per dieną ir tik tuomet, jei jau moka vaikščioti ir jų liemuo yra sustiprėjęs. Priešingu atveju, vaikas sėdės netaisyklingai, o tai darys neigiamą įtaką netaisyklingam nugaros vystymuisi bei ateityje atsiras laikysenos problemų“, - pasakojo kineziterapeutė.
Vaikščiojimas pirštais reiškia kūdikių vaikščiojimo nenormalumą, kuriam būdingas pėdų kamuoliukų naudojimas vietoj kulnų eisenos ciklo metu (pasikartojantys vaikščiojimo atvejai). Daugeliu atvejų vaikų vaikščiojimas kojų pirštais nesukelia rūpesčių ir yra laikomas normalia jų vystymosi ir mokymosi ankstyvosiose vaikščiojimo stadijose dalimi. Dauguma vaikų paprastai pradeda normaliai vaikščioti patys be įsikišimo.
Idiopathinis vaikščiojimas kojų pirštais reiškia sveikų vaikų vaikščiojimą kojų pirštais dėl nežinomų priežasčių. Tai gali būti vyresni vaikai, kurie ir toliau vaikšto kojų pirštais dėl įpročio, elgesio priežasčių arba įtempti sausgyslių raumenys dėl ilgo vaikščiojimo kojų pirštais. Daugeliui vaikų dėl nežinomų priežasčių išsivysto įprotis vaikščioti kojų pirštais.
Tėvai dažnai intuityviai jaučia, kad mažylis vystosi ne taip, kaip turėtų, todėl į nuojautą nenumokite ranka. Jei vaiko elgesyje pastebėjote dalykų, kurie kelia nerimą, apie tai papasakokite pediatrui ar šeimos gydytojui. Taip pat pasikalbėkite ir su vaiko aukle (jei tokią turite), giminaičiais ir draugais - ar jie taip pat pastebėjo nerimą keliančių ženklų?
Pirmieji gyvenimo metai kupini naujos pradžios, šliaužiojimo, bandantis atsistoti ir galiausiai ėjimo. Stebint, kaip vaikas žengia pirmuosius žingsnius, nepaprastas jausmas kiekvienam tėvui, tačiau neretai akis ima kliūti, už netipiškų pėdų, padėčių. Apatinių galūnių deformacijų yra viena iš dažniausių pasitaikančių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į vaikų kineziterapeutą. Tėvai pastebi, kad maži vaikučiai vaikščiodami pėdas pasuka į vidų dažniausiai pastebimas abiejose pėdose, bet gali būti tik viena. Pėdų sukimasis ar rotaciją į vidų reiškia, kad vaikui einant ar bėgant pėdos pasisuka į vidų, o nenukreiptos tiesiai į priekį. Paprastai vadinamas „balandžio pirštai”. Daugiausia pasitaiko problemų su pėdos rotacija (pasukimu į vidų). Vaikščiodami vaikai gali būti sulinkę arba atrodyti nepatogiai eidami ar bėgdami. Jų judėjimas apsunkintas, eisena nestabili, tarsi nekoordinuota.
Šlaunikaulio anteversija: šlaunikaulis (šlaunies kaulas) tarp klubo ir kelio pasisuka į vidų. Metatarsus Adductus (pėda pasisuka į vidų): pirštai nukreipti į centrą, suteikiant pėdai „C” formą. Metatarsus adductus yra susiję su kūdikio padėtimi gimdoje. Daugumos kūdikių pėda yra lanksti ir pagerėja be gydymo iki 2 ar 3 metų. Lengvi pratimai gali padėti, o jei sunkiais atvejais, kai pėda yra standi, gali prireikti specialisto pagalbos.
Įtempti arba silpni raumenys: Šlaunies užpakalinės dalies raumenų įtempimas taip pat gali sukelti pėdų pasukimą į vidų. Reikėtu kreiptis kuo ankščiau, jei tėvai pastebėjo, kad vaiko pėda krypsta į vidų, gali būti ir nuo pirmų žingsnių, kad tėvams atrodo, kad jų vaiko pėda statosi ne taip. Kartais vaikas gali suklupti ar užkliūti už kito kulno dėl stiprios pėdos rotacijos į vidų, kartais gali vaikas pradėti skųstis pėdos skausmu net ir esant trumpam aktyvumui. Tėvai pasteni, kad vaikai ima vengti fizinio aktyvumo, bėgti, šokuoti, darosi vangesni ir sėslesni. Jei pastebėjote ir nerimaujate, kad jūsų vaikas eidamas stato pėdą netaisyklingai arba norėtumėte pasitikrinti bendrą apatinių galūnių įvertinimą. Svarbu, kuo ankščiau pastebėti vaiko problemą tuo mažiau ateityje išvengsime pėdų sutrikimų ar skausmų.
Kada reikėtų sunerimti?
Vaikščiojimas kojų piršiais nesukelia jokios gyvybei pavojingos ligos. Tai laikoma įprastu kūdikių ankstyvo vaikščiojimo mokymosi etapu. Tačiau, jei vaikas nuolat vaikšto ant pirštų galiukų, tai gali būti susiję su tam tikrais vystymosi sutrikimais.
Galimos priežastys, kurios gali sukelti vaikščiojimą ant pirštų galų ir reikalauja dėmesio:
- Cerebrinis paralyžius: Asmenims, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, sunku judėti ir vaikščiojant prarandama pusiausvyra. Tai neurologinis sutrikimas, kuris pažeidžia raumenų kontrolę. Motorinės funkcijos sutrikimo lygis gali būti skirtingas - nuo nerangumo ar nežymaus šlubčiojimo iki visiškos judėjimo negalios, dėl kurios reikalingas neįgaliojo vežimėlis. Ženklai, kurie gali byloti apie cerebrinį paralyžių: sulėtėjęs motorinis vystymasis (vaikas neskuba apsiversti, sėdėti, ropoti ar vaikščioti); suglebę ir atsipalaidavę arba sustingę ir kieti raumenys (sumažėjęs/padidėjęs raumenų tonusas); prastai koordinuoti judesiai; infantilių refleksų išlaikymas.
- Autizmo spektro sutrikimas (ASD): Autizmas yra paveldimas neurologinis sutrikimas. Tai neurologinis sutrikimas, dėl kurio vaikui gali kilti bendravimo sunkumų. Autistams sunku suprasti kitus žmones. Jie gali per smarkiai ar nepakankamai reaguoti į sensorinę stimuliaciją. Ženklai, kurie gali rodyti, kad vaikas serga autizmu: atsilošia, siekdamas išvengti prisilietimo; linguoja ar daužo galvą; sulaukęs 1-erių metukų, nebando kalbėti sava kalba, arba sulaukęs 16 mėnesių dar nemoka pasakyti nė 1 žodžio; nemoka rodyti į objektą arba nežiūri į jį, kai rodo kiti; nesugeba išlaikyti akių kontakto; beveik nebando bendrauti; pradeda šnekėti, o vėliau nustoja; sulaukęs 18 mėn. nebando žaisti vaidmenų žaidimų.
- Raumenų distrofija: Raumenų distrofija yra įgimtas genetinis sutrikimas, sukeliantis laipsnišką raumenų silpnėjimą.
- Achilo sausgyslės problemos: Achilo sausgyslės yra raumenys, jungiantys blauzdos raumenį su kulno kaulu. Vaikščiojimas kojų pirštais sukelia pernelyg didelę įtampą kojų pirštų raumenims. Dėl tokio ilgalaikio kūno svorio spaudimo pirštui Achilo sausgyslės ir blauzdos raumenys laikui bėgant gali įsitempti.
Dažniausias pastebimas vaikščiojimo kojų pirštais simptomas yra nesugebėjimas vaikščioti padėjus kojas ant žemės. Nukentėjusiam vaikui gali būti sunku avėti batus, dalyvauti sportinėje veikloje ir stabilizuoti kūną vaikščiojant.
Klausos sutrikimas: 30 vaikų iš 1000 turi didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Labai svarbu jį laiku nustatyti. Susirūpinkite, jei vaikas: nereaguoja į netikėtus garsius garsus; nepasuka galvos į jus, kai šnekate; sulaukęs 6 mėn, neguguoja; ilgai nepradeda šnekėti.
Regos sutrikimas: Regos sutrikimo sunkumas gali būti įvairus - nuo dalinio iki visiško aklumo. Specialistai rekomenduoja tikrinti vaikams akis netrukus po gimimo, sulaukus 6 mėn, prieš pradedant lankyti mokyklą ir mokykliniais metais. Ženklai, rodantys, kad vaikas gali turėti regos sutrikimą: įprastos akies (akių) išvaizdos pasikeitimas; nuolatinis žvairavimas (pastaba: visi kūdikiai iki 6 mėn kartais pažvairuoja); žvairavimas viena akimi, primerkta viena akis; dažnas mirksėjimas ar akių trynimas; viena akis žiūri kita kryptimi; prasta rankos-akies koordinacija.
Klausimas: 1 metų ir 9 mėnesių sūnelis dažnai laiko surietęs kojų pirštukus. Ar tai nėra kas nors blogai? Gal reikia kokių masažų? Atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ direktorė gydytoja vaikų neurologė dr. Jei Jūsų berniukas vaikšto, bendrauja ir žaidžia su kitais (vaikais ir suaugusiais), t.y. jei nėra kitų skundų, kurie leistų įtarti raidos sutrikimą, manau, kad viskas bus gerai.
Kaip padėti kūdikiui?
Svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio vystymąsi ir, jei kyla abejonių, kreiptis į specialistus. Jūsų gydytojas arba pediatras atliks bendrą pėdos raumenų, sausgyslių ir skeleto struktūros fizinę apžiūrą, kad išvengtų bet kokių didelių medicininių problemų. Šių fizinių tyrimų paprastai pakanka, kad būtų galima diagnozuoti daugumą vaikščiojimo kojų pirštų būklių.
Nechirurginis gydymas:
- Kojų petnešos-čiurnos-pėdos ortozė: Čiurnos ir pėdos ortozė yra specialios rūšies petnešos, skirtos palaikyti čiurną tinkamoje padėtyje. Šios petnešos sumažina spaudimą kojų pirštų raumenims, atsirandantį dėl ilgo vaikščiojimo kojų pirštais.
- Vaistai - onabotulino toksinas A: Onabotulino toksinas A yra injekcijos vietoje (veikia tik injekcijos vietoje). Jie plačiai naudojami vaikų raumenų hipertrofijai (raumenų praradimui ir silpnumui) gydyti.
- Kineziterapija: Kai vaikas ant pirštų galų vaikšto dėl per trumpos Achilo sausgyslės, padeda speciali mankšta, tempimo pratimai, kuriais siekiama pailginti raumenis, taip pat masažai bei kitos kineziterapinės priemonės.
- Tinkama avalynė: Žinoma, vos pradėjusiam žengti pirmuosius žingsnius kūdikiui dar nereikia batukų, tačiau vaikui jau pramokus vaikščioti, svarbu jį apauti tinkama avalyne. Geriausiai tinka basutės: jos turėtų būti tvirtos, bet ne per kietos, būtinai aukštesniu užkulniu, su supinatoriais.
Chirurginis gydymas: Chirurginis vaikščiojimo kojų pirštais gydymas laikomas galutiniu pasirinkimu, jei kiti konservatyvūs gydymo būdai yra neveiksmingi. Chirurginis vaikščiojimo kojų pirštais apima chirurginį pėdos raumens Achilo sausgyslės pailginimą.
Pastebėjus, jog vyresnis nei dvejų metų vaikas vis dar vaikšto ant pirštų galų, V. Paltanavičiūtė patarė geriau iškart kreiptis į specialistus, kurie nustatys tikslesnę to priežastį ir paskirs gydymo būdą, parinks reikiamas priemones ar tiesiog tėvams užduos „namų darbų“. Dažnu atveju pakanka kineziterapeuto pratimų ir parinktų taisyklingų batukų.
Norint, kad vaikiška technika nepakenktų, svarbu žinoti, kad šokliukus galima naudoti nuo 7 mėn., o vaikštynes - nuo 9 mėn. Vaikštynes reikėtų naudoti ne ilgesniais nei 15-20 min. intervalais, o bendras kasdien vaikštynėje praleistas laikas turėtų neviršyti 60 min. Kai kuriuose šaltiniuose patariama šokliuką naudoti tik 20 min.
Vaikštynes paprastai kūdikis spiriasi pasistiebęs pirštų galiukais, tai gali iššaukti dar didesnę pėdučių įtampą. Jose vaikai gali būti įsodinami ne ilgiau keliolikos minučių per dieną ir tik tuomet, jei jau moka vaikščioti ir jų liemuo yra sustiprėjęs. Priešingu atveju, vaikas sėdės netaisyklingai, o tai darys neigiamą įtaką netaisyklingam nugaros vystymuisi bei ateityje atsiras laikysenos problemų.
Mama ir tėti, aš noriu būti myluojamas, bučiuojamas, nešiojamas, man čia viskas nauja. Man reikia jūsų artumo, tai leidžia jaustis saugiam. Mama ir tėti, gulėti ant pilvuko man tikrai nelengva, bet po truputį, su pertraukėlėmis, paguldykit ir pagirkit mane. Pasakykit, koks (-ia) aš šaunuolis (-ė)!
Tinklaraštis „Rankos lyg mamos“ skirtas būsimoms ir esamoms mamoms bei tėčiams. Įkūrėja Skaistė: „Dalijuosi profesiniais patarimais ir įžvalgomis, rašau straipsnius bei kuriu vaizdinę medžiagą apie tai, kas, mano nuomone, yra aktualu ir privalu žinoti kiekvienai būsimai ar esamai mamai bei tėčiui.
Kūdikio raida jums turi būti kaip gairė ar paruoštukė, padedanti suprasti, ką mažylis turi daryti tam tikru laikotarpiu. Praktiškai būna kitaip nei rašoma vadovėliuose, visi vaikai skirtingi - vieni tam tikrus dalykus pradeda daryti anksčiau, kiti vėliau, todėl siūlyčiau nesijaudinti.
Kai kuriuose šaltiniuose patariama šokliuką naudoti tik 20 min.
Perspektyva daugiausia priklauso nuo vaikščiojimo įpročių, pėdų deformacijų ir įprastų priežasčių. Tačiau dauguma vaikų, kurių vaikščiojimas nenormalus (vaikščiojimas kojų pirštais), per tam tikrą laiką pagerėja suteikus medicininę pagalbą ir gyvena įprastą gyvenimą be vaikščiojimo sunkumų.
