Kiekvienas kūdikio judesys, nuo galvytės pakėlimo iki pirmojo žingsnio, priklauso nuo darnios raumenų veiklos. Vienas svarbių rodiklių, parodančių normalią nervų sistemos ir raumenų veiklą, yra raumenų tonusas. Tai nežymi, nuolatinė raumenų įtampos būsena ramybės metu, būtina tam, kad galėtume išlaikyti kūno padėtį, judėti ir koordinuoti veiksmus. Raumenų tonusas - tai raumens ir/ar kelių raumenų savybė leidžianti raumenims adekvačiai reaguoti į kūno padėties, gravitacijos, pasipriešinimo jėgas ir jėgoms nustojus veikti atitinkamai atsipalaiduoti. Kūdikio padėtis gimdoje, nėštumo metu mamos patirtas stresas ar persirgtos ligos, invazinės priemonės gimdymo metu ar neurologiniai sutrikimai gali paveikti raumenų tonusą. Normalus tonusas - tai optimalus balansas tarp raumens įsitempimo ir atsipalaidavimo.

Chandleris Eliotas 1970 m. buvo vienas pirmųjų medicinos mokslininkų, tyrusiu kūdikių raidą. Jis teigė, kad kūdikių judesiai yra aukščiausias vystymosi pagrindas, nes jis nustato pagrindinį raumenų tonusą. Normalus raumenų tonusas yra svarbus sveikos kūdikio raidos požymis, tačiau kartais pasitaiko jo sutrikimų.

Kūdikiai, kurie yra labai alkani, taip pat gali turėti didelį raumenų tonusą, įskaitant naujagimius arba vyresnius kūdikius, kurie yra labai mažo svorio.

Normalus naujagimio tonusas: ar standumas yra blogai?

Daugelis tėvų pastebi, kad ką tik gimęs mažylis atrodo gana įsitempęs: jo rankytės ir kojytės dažniausiai sulenktos, kumštukai sugniaužti, judesiai gali atrodyti nekoordinuoti. Tai yra fiziologinis hipertonusas - normali naujagimio būsena, susijusi su jo padėtimi gimdoje ir dar nesubrendusia nervų sistema. Šis padidėjęs tonusas paprastai palaipsniui mažėja per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius (dažniausiai iki 2-3 mėnesių pabaigos). Kūdikis darosi vis laisvesnis, jo judesiai tampa tikslingesni, atsiranda daugiau aktyvumo. Todėl nedidelis standumas pirmaisiais mėnesiais neturėtų kelti didelio nerimo.

Raumenų tonuso sutrikimai: tipai ir požymiai

Kartais raumenų tonusas būna ne tik laikinai padidėjęs, bet iš tiesų sutrikęs. Gydytojai išskiria kelis pagrindinius tonuso sutrikimų tipus:

• Hipertonusas (Padidėjęs tonusas): Kai fiziologinis tonuso padidėjimas neužtrunka arba yra pernelyg ryškus. Požymiai: Kūdikis atrodo nuolat įsitempęs, standus. Sunku lankstyti jo rankytes ir kojytes, pakeisti padėtį. Gali būti sunku aprengti, nurengti, išvalyti odos raukšles pažastyse, kirkšnyse. Guldomas ant pilvo stipriai riečiasi atgal, kelia galvytę per daug anksti ir per aukštai. Vėliau gali stovėti ant pirštų galų.
• Hipotonusas (Sumažėjęs tonusas): Kai raumenys yra pernelyg atsipalaidavę. Požymiai: Kūdikis atrodo suglebęs, ištižęs, tarsi „skudurinė lėlė“. Guli neįprastai išsiskėtęs („varlytės“ poza). Blogai laiko galvytę, ji svyra atgal ar į šonus. Gali būti sunku žįsti, ryti. Judesiai vangūs, atrodo silpnas.
• Distonija (Kintantis tonusas): Kai raumenų tonusas nuolat svyruoja - kūdikis tai įsitempia, tai visiškai atsipalaiduoja.
• Tonuso asimetrija: Kai tonusas skirtingas dešinėje ir kairėje kūno pusėse. Požymiai: Kūdikis nuolat riečiasi į vieną pusę (panašiai į „C“ raidę). Galvytę suka labiau į vieną pusę. Paguldytas ant pilvo dažnai verčiasi tik ant vieno šono. Viena rankytė ar kojytė aktyvesnė už kitą.
• Mišrus tonusas: Kai skirtingose kūno dalyse tonusas nevienodas (pvz., rankos hipotoniškos, o kojos hipertoniškos).

Galimos tonuso pakitimų priežastys

Raumenų tonuso sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai susijusių su centrinės nervų sistemos (smegenų) veiklos ypatumais ar pažeidimais. Galimi veiksniai:

• Problemos nėštumo metu: Mamos ligos (pvz., infekcijos, negydytas diabetas, aukštas kraujospūdis), placentos problemos, dėl kurių vaisiui galėjo trūkti deguonies (hipoksija).
• Sudėtingas gimdymas: Užsitęsęs ar labai greitas gimdymas, gimdymo traumos, vaisiaus hipoksija gimdymo metu.
• Neišnešiotumas: Anksčiau laiko gimusių kūdikių nervų sistema dar nesubrendusi.
• Genetiniai sindromai ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
• Persirgtos sunkios naujagimių ligos (pvz., sunki gelta, infekcijos).
• Sąnarių, raiščių problemos.
• Rachitas (nors dabar retesnė priežastis dėl vitamino D profilaktikos).
• Kartais aiškios priežasties nustatyti nepavyksta.

Kaip vertinamas raumenų tonusas? Diagnostika

Pirminį vaiko raidos ir tonuso vertinimą atlieka šeimos gydytojas ar pediatras planinių apžiūrų metu. Jei kyla įtarimų dėl tonuso sutrikimų, jis siunčia konsultacijai pas vaikų neurologą.

Vaikų neurologas:

• Įvertina vaiko raidą: Stebi, ar motoriniai įgūdžiai (galvos laikymas, vartymasis, sėdėjimas, ropojimas, vaikščiojimas) atitinka amžių.
• Apžiūri kūdikį: Stebi jo spontaninius judesius, kūno padėtį, tikrina refleksus.
• Čiuopia raumenis: Vertina jų pasipriešinimą pasyviems judesiams (lankstant rankas, kojas).

Dažniausiai diagnozei pakanka klinikinės apžiūros. Tačiau, ieškant priežasties ar tikslinant diagnozę, gali būti skiriami papildomi tyrimai:

• Ultragarsinis galvos smegenų tyrimas (per didįjį momenėlį).
• Elektroencefalograma (EEG).
• Retais atvejais - kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Gydymas ir pagalba: masažai ir mankštos

Nustačius raumenų tonuso sutrikimą, pagrindinis gydymo metodas yra kineziterapija (gydomoji mankšta) ir/arba masažas. Tikslas: Normalizuoti raumenų tonusą, skatinti taisyklingus judesius, lavinti motorinius įgūdžius, užkirsti kelią galimiems raidos vėlavimams ar antrinėms problemoms (pvz., kontraktūroms, netaisyklingai laikysenai).

Specialistai: Mankštas ir masažus skiria gydytojas (neurologas, reabilitologas), o atlieka kvalifikuoti kineziterapeutai, masažuotojai. Jie taip pat apmoko tėvus tam tikrų pratimų, kuriuos galima atlikti namuose. Svarba: Nors kai kurie lengvi tonuso pakitimai gali išnykti savaime vaikui augant, tikslinga terapija padeda tai padaryti greičiau ir užtikrinti optimalią vaiko raidą.

Kodėl svarbu laiku reaguoti ir gydyti?

Vaiko judėjimas yra neatsiejamai susijęs su jo bendrąja raida. Judėdamas (keldamas galvą, siekdamas žaislo, vartydamasis, ropodamas) vaikas tyrinėja aplinką, pažįsta pasaulį, mokosi. Motorinė raida glaudžiai susijusi su kalbos centrų aktyvumu smegenyse. Gebėjimas judėti leidžia vaikui sąveikauti su aplinkiniais, žaisti. Jei dėl raumenų tonuso sutrikimų vaiko judesiai yra suvaržyti, vėluoja motorinė raida, tai gali turėti neigiamos įtakos ir jo pažintiniams, kalbiniams bei socialiniams įgūdžiams. Todėl labai svarbu neignoruoti gydytojo rekomendacijų ir laiku pradėti paskirtą terapiją (mankštas, masažus).

Keičiant kūno padėtį erdvėje ir tikslingai parenkant raumenų apkrovas ar jas mažinant, jei raumenų tonusas padidėjęs, skatinama pusiausvyros - koordinacijos vystymasis ir siunčiami signalai iš kūno į centrinę nervų sistemą (smegenis) ir atgal iš centrinės nervų sistemos į kūną. Tai skatina raumenų tonuso, refleksu ir motorikos vystymąsi.

Mamų atmintinė

Svarbiausia yra tai, ar mažylio motorikos raida nuosekli, ar atitinka jo amžių. Tai yra ar jis laiku išmoksta pats nulaikyti galvytę, nuo nugaros apsiversti ant pilvuko, atsisėsti, šliaužti, ropoti, atsistoti, pats vienas eiti. Jei visi šie kūdikio įgūdžiai patenka į laiko ribas, kada ir turėtų atsirasti, dėl šiek tiek mažesnio ar šiek tiek didesnio raumenų tonuso jaudintis nereikėtų. Kiekvienas žmogus nuo pat gimimo turi vienokį ar kitokį raumenų tonusą ir yra „kietesnių“ ar „minkštesnių“ raumenų. Jei vaikas viską geba atlikti pats ir laiku, o jo raumenų tonusas šiek tiek didesnis ar mažesnis - vadinasi, tokia genetika.

Pastebi asimetriją: Jei kūdikis glebus, galima įtarti sumažėjusį raumenų tonusą. Mažylis tokiu atveju yra tarsi guminis, guli išskėtęs kojytes, ištiesęs pirštukus, pernelyg atsipalaidavęs, o pakeltas už pažastų, atrodytų, susmunka. Kai raumenų tonusas per didelis, kūdikis būna įsitempęs, lyg sustingęs, lošia galvytę, jo kumštukai nuolat sugniaužti, rankytės sulenktos, o kojytės įtemptos, sunku jas sulenkti. Tokį mažylį sunku rengti, prausiant nelengva išvalyti pažastis ar kirkšnis. Tiesa, pirmus porą kūdikio gyvenimo mėnesių didesnis raumenų tonusas būdingas kiekvienam mažiukui, jis vadinamas fiziologiniu raumenų hipertonusu. Ir tai visiškai normalu. Kaip tik dėl šio fiziologinio raumenų įsitempimo, kuris „atsileidžia“, praėjus maždaug 4-8 savaitėms po gimimo, naujagimių judesiai yra labai riboti.

Patys tėvai per didelio ar per mažo kūdikio raumenų tonuso, ypač jei pokyčiai nelabai dideli ir yra simetriški, paprastai nelabai pastebi. Jiems dažniausia kliūva atžalos kūno asimetrija, kai žaisliuką griebia tik viena rankyte, o kitą laiko sugniaužęs ar, priešingai, ši yra nusvirusi žemyn, kai galvytę dažniau suka į vieną ir tą pačią pusę ar pastatytas remiasi tik viena koja. Tuomet akivaizdu, kad viena kūdikio pusė veikia ne taip, kaip turėtų. Gydytoja pabrėžia, kad iki 3-4 m. amžiaus vaikai nėra nei dešiniarankiai, nei kairiarankiai. Pažinti pasaulį - griebti, liesti, čiupinėti daiktus - jie turi abiem rankomis vienodai.

Kas atsakingas?

Už gerą raumenų tonusą yra atsakingos galvos smegenys, nervų laidai ir raumenys. Galvos smegenys siunčia nervinius impulsus į raumenis. Smegenis ir raumenis jungia nervai - tik dėl jų smegenų siųsti signalai pasiekia raumenis. Tada vieni raumenys susitraukia, kiti atsipalaiduoja, dėl to žmogus gali judėti. Jei smegenyse atsiranda kokių nors sutrikimų, sutrinka siunčiami impulsai ir judesiai - vadinasi, ir motorinė vaiko raida. Sutrikimų gali būti ir nervų laiduose, raumenyse. Pakitusio raumenų tonuso ir sutrikusios vaiko judesių raidos priežastį įvardyti ne visada paprasta. Kilus įtarimų, kūdikis yra stebimas įvairiomis padėtimis, čiuopiami jo raumenys, lankstomos galūnės - taip įvertinamas raumenų pasipriešinimas, jų įtempimas.

Kaip padėti?

Pasaulio praktika rodo, kad pakitusį raumenų tonusą ir sutrikusią judesių raidą gydo ne vaistai, o abilitacinis gydymas - masažai, mankštos, specialios judesių aktyvinimo metodikos, kai kūdikis mokomas vieno ar kito judesio, formuojami jo įgūdžiai. Tačiau, prieš ką nors skiriant, labai svarbu įvertinti, ar įtariami raumenų tonuso pokyčiai iš tiesų trukdo gerai kūdikio motorikos raidai. Jei mažylis visko išmoksta laiku ir pats, jokių specialių gydomųjų mankštų ir masažų gali ir nereikėti. Ypač jei pats kasdien daug ir aktyviai juda: ritasi, kažko siekia, šliaužia, ropoja, sėdasi, stojasi. Tai svarbiausia jo mankšta. Kas kita, jei esamas raumenų tonusas neužtikrina geros motorikos raidos. Tada specialistų pagalba būtina.

tags: #kudikis #labai #isitempes

• Kaip echoskopas patvirtina nėštumą
• Švarcnegerio vaikai
• Ar nėščios moterys gali skiepytis?
• Nuo kokio amžiaus privalomas darželis?
• Daugiau apie gyvybės medžio naudą