Kiaušinis - tai ne tik maisto produktas, bet ir gyvybės šaltinis, paukščių dauginimosi būdas. Nors visi kiaušiniai iš pradžių būna balti, vėliau jų lukšto spalva ir net išvaizda gali skirtis priklausomai nuo daugelio veiksnių. Nuo vištų veislės iki laikymo sąlygų - visa tai atsispindi galutiniame produkte.
Lukšto spalvos paslaptys
Pasak Mičigano valstijos universiteto mokslininkų, kiaušinių lukštų spalva priklauso nuo vištų veislės. Vienų veislių vištos deda rudus, kitų - baltus, trečių, pavyzdžiui, Europoje retos arakuanų veislės, - mėlynus kiaušinius. Pasitaiko ir žalios alyvuogių spalvos kiaušinių. Taip nutinka sukryžminus skirtingų veislių vištą ir gaidį. Jeigu vienas paukštis yra iš dedančiųjų rudus kiaušinius, o kitas - mėlynus kiaušinius veislės, jų kiaušinis būna žalsvos alyvuogių spalvos.
Jeigu jums smalsu, kokius kiaušinius dės vištos, pasižiūrėkite į jų ausų spenelius. Paprastai turinčios baltus spenelius deda baltus kiaušinius, teigiama Mičigano valstijos universiteto interneto puslapyje „Michigan State University Extension“.
Beje, visi kiaušiniai iš pradžių būna balti. Pigmentas atsiranda kiaušiniui keliaujant per vištos kiaušintakius. Ši kelionė užtrunka apytiksliai 26 valandas. O lukštas visiškai susiformuoja per 20 valandų.
Pavyzdžiui, ant arakuanų veislės vištų kiaušintakiais keliaujančių kiaušinių nusėda oocianino pigmentas. Jis prasiskverbia pro lukštą, todėl jo išorė ir vidus pasidaro tokios pat mėlynos spalvos. Ant rudo atspalvio kiaušinių per vėlyvąjį lukšto formavimąsi nusėda protoporfirino pigmentas. Tačiau šis pigmentas neprasiskverbia pro lukštą į jo vidų, o nuspalvina tik kiaušinio paviršių. Štai kodėl rudų kiaušinių lukštai viduje yra balti. Mėlyni lukštai būna tokios pat spalvos ir iš išorės, ir viduje, o rudi lukštai viduje būna balti.
Tuo metu žalios alyvuogių spalvos kiaušiniai tokiais tampa, nes rudas pigmentas padengia mėlyną spalvą įgijusį lukštą.
Vienų paukščių kiaušiniai būna balti ar vienspalviai (genių, pelėdų, karvelių). Kiti, tokie kaip žvirbliniai, plėšrieji paukščiai, kirai, tilvikiniai, deda spalvotus kiaušinius. Paprastai kevalo spalva yra melsva arba gelsva išmarginta įvairių atspalvių dėmėmis. Dėmių spalva priklauso nuo ooporfirino, kuri susidaro iš suirusių raudonųjų kraujo kūnelių, patekusių į kaušintakius. Iš jų susiformuoja įvairaus dydžio gumulėliai, kurie prilipę prie kevalo sudaro taškus ir dėmes.
Kiaušinio sandara ir vystymasis
Kiaušinis - gyvūnų moteriška lytinė ląstelė (kiaušialąstė). Čia aprašomos paukščių ir roplių kiaušialąstės. Paukščio kiaušinio sandara: 1. Kevalas, 2. Išorinė pokevalinė plėvelė, 3. Vidinė pokevalinė plėvelė, 4. Vytulas, 5. Skystas baltymas, 6. Tirštas baltymas, 7. Trynio dangalas, 8. Trynys, 9. Gemalinis diskas, 10. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu geltonuoju sluoksniu, 11. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu baltuoju sluoksniu, 12. Trynio plėvė, 13. Vytulas, 14. Oro kamera, 15. Oocitas (nesubrendusi kiaušialąstė) atsipalaidavęs iš kiaušidės atsiduria kiaušintakyje, čia po tam tikrų pakitimų oocito branduolyje jis virsta kiaušiniu ir apvaisinamas spermatozoido.
Ilgame kiaušintakyje yra įvairių liaukų, kurios po apvaisinimo apgaubia kiaušialąstę pirma baltyminiu sluoksniu, po to dviem plonomis pergamentinėmis plėvelėmis. Tuomet kiaušinis patenka į išsiplėtusią raumeningą kiaušintakio dalį - gimdą, kurioje iš liaukų išskyrų susiformuoja kietas kiaušinio kevalo lukštas, kurį nudažo pigmentai. Susiformavęs kiaušinis patenka į kloaką, o iš ten į aplinką. Vištos kiaušinis kiaušintakiu slenka maždaug parą. Tuo tarpu karvelių per beveik dvi paras.
Vidinę padėto kiaušinio dalį sudaro trynys, kurio paviršiuje yra priaugęs gemalinis diskas (paukščio gemalas ankstyvosiose vystymosi stadijose). Trynys yra padengtas plona plėvele ir plūduriuoja skystame baltyme (vidinis baltymo sluoksnis tirštesnis, išorinis - skystesnis), kuris yra baltyminės kiaušintakio dalies sienelės gaminys (sekretas). Baltyme trynį laiko du susisukę tvirti baltymo saiteliai - vytulai ant kurių kabantis trynys yra paslankus ir būna tokioje padėtyje, kad nepriklausomai nuo kiaušinio padėties, gemalinis diskas būna visuomet paviršiuje. Visa tai gaubia dvisluoksnė polukštinė plėvelė, kuri bukajame kiaušinio gale persiskiria ir sudaro oro pilną ertmę. Kiaušinį dengia kietas lukštas, kuris susideda iš kalcio druskų (kalcio karbonato) ir turi daug smulkių kanalėlių, pro kurias į kiaušinio vidų patenka oras ir išeina besivystančio gemalo gyvybinės veiklos dujiniai produktai.
Kiaušinio trynys ir baltymas yra maistas besivystančiam paukščio gemalui. Gemalo diskas su tryniu suaugęs ir gemalui vystantis tarp jo ir trynio susidaro virkštelė, pro kurią grūdeliai patenka į paukščiuką. Jam augant trynys vis mažėja.
Neuždėtas kiaušinis būna sunkesnis už užperėtą. Kiaušiniui išperėti reikia tam tikros temperatūros. Esant aukštesnei ar žemesnei temperatūrai išsirita nenormalūs jaunikliai. Neuždėtas vištos kiaušinis, laikomas žemesnėje nei 24 laipsnių temperatūroje, sugebėjimą vystytis praranda tik po 3-4 savaičių. Tačiau paukščių, kurie pradeda perėti padėję 1-2 kiaušinius, šis sugebėjimas prarandamas anksčiau. Perėjimo pabaigoje, paukščiukas turi savo šilumos, tad galima jį palikti ilgesniam laikui. Perėjimo laikas skirtingas pas įvairius paukščius ir neretai priklauso nuo kiaušinio dydžio - didesni perimi ilgiau, nors taip yra ne visada.
Roplių kiaušiniai yra dideli, turi daug trynio, kuriuo maitinasi gemalas, kol išsivysto gyvybingas jauniklis, galintis išgyventi sausumoje be tėvų priežiūros. Kiaušiniai dažniausiai vystosi užkasti į žemę, o suaugę gyvūnai juos saugo retais atvejais. Kiaušinis padengtas dangalais, kurie saugo nuo džiuvimo ir mechaninio sužalojimo. Driežų ir gyvačių kiaušinio dangalas būną pergamentinis, o vėžlių ir krokodilų - sukalkėja ir tampa kevalu.
Kiaušinių dydžio įvairovė
Kiaušinių dydis būna labai įvairus ir priklauso nuo paukščio rūšies. Didžiausius kiaušinius tarp dabar gyvenančių paukščių deda strutis, kuris yra 2000 kartų didesnis nei kolibrio kiaušinis. Stručio kiaušinis yra apie 180 mm pločio ir 140 mm aukščio bei sveria apie 1,2 kilogramo. Kolibrio kiaušinis yra 13 mm ilgio ir 8 mm pločio ir sveria apie pusę gramo. Išnykusio milžiniško paukščio epiornio kiaušiniai buvo 7 kartus didesni nei stručio.
Net ir vienodo dydžio paukščių kiaušiniai neretai būna nevienodo didumo.
Kiaušinių ženklinimas ir laikymo sąlygos
Kiaušiniai numeruojami pagal vištų laikymo būdą, kad žinotumėte, su kokiomis vištomis turite reikalą. Svarbus pirmasis ženklinimo skaičius. Skaičius 2 reiškia, kad višta gyvena tvarte ir yra prižiūrėtoja. Skaičius 1 yra aktyvios vištos eilės numeris - ji bėgioja lauke ir pasiekia rekordus įvairiose sporto šakose. Skaičius 0 reiškia ekologišką auginimą.
„Rimi“ nuolatos vykdo įvairias klientų švietimo kampanijas, skirtas didinti supratimą apie skirtingas vištų dedeklių gyvenimo sąlygas ir skatinti jas rinktis ne narveliuose laikomų vištų kiaušinius. Juos galima atpažinti pagal pirmąjį ženklinimo skaitmenį - 1, 2 arba 0. Skaičius 2 reiškia, kad višta kasdienį gyvenimą praleidžia tvarte, skaičius 1 - laisvai į tvartą ir iš jo judančias vištas bei kiaušinius.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, virš 90 procentų vištų dedeklių gyvena ankštuose tamsiuose narvuose, žemiausios gerovės vietose. Šių vištų kiaušiniai yra pažymėti numeriu 3. Būtent tokių ji skatina nepirkti. Nenorinčius apskritai atsisakyti kiaušinių vartojimo, ji ragina mažinti ar pirkti 2, 1, 0 pažymėtus kiaušinius.
„Šis numeris reiškia geresnes sąlygas. Dideliame angare yra daug paukščių, bet jie turi galimybę vaikščioti, išskleisti sparnus. Taip pat yra gruntas - ne narvo vielos joms po kojomis - tai yra geresnės sąlygos. Atsiranda vis daugiau taip vištas auginančių ūkių Lietuvoje“, - sako organizacijos „Tušti narvai“ vadovė.
Geriausias sąlygas turinčios laisvėje augančios vištos gauna ir žolės, ir juda, kiek joms reikia, tad tokių vištų kiaušinių žymėjime rasite skaičių 1. „Žymėjimas reiškia, kad vištos privalo turėti galimybę išeiti į lauką. Vienai vištai skiriama žymiai daugiau ploto. Ekologinis ūkininkavimas su numeriu žymimas skaičiumi 0 reiškia dar daugiau vietos gyvūnams ir tik ekologinis pašaras. Paprasta taisyklė - kuo mažesnis numeris ant kiaušinio, tuo geriau gyvena gyvūnas.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis sako, kad narvai, kuriuose auginamos vištos dedeklės, dar išlieka, bet vis atsiranda daugiau geresnėmis sąlygomis auginamų vištų paukštynų, kur paukščiai gali vaikščioti laisvai. „Vienas paukštynas Šiaulių rajone jau pasistatė paukštidę didelę, Mažeikiuose planuojama. Ateityje, kada vyks naujos statybos, vis daugės laisvai vaikštančių vištų paukštynų, tokia tendencija tikrai prasidėjo“, - sako V. Tėvelis.
Kiaušinių maistinė vertė ir skirtumai
Maistine prasme skirtumai tarp baltų ir rudų lukštų kiaušinių labai neryškūs, tai praktiškai tas pats kiaušinis tik skirtingos lukšto spalvos. Visgi renkantis kiaušinius primenama skaityti etiketes, kur nurodoma, ar tai augančių narvuose, ant kraiko ar laisvai laikomų bei ekologiškai prižiūrimų vištų kiaušiniai. Nors ir nežymūs, maistinės vertės skirtumai išties yra.
„Iš tų tyrimų, kuriuos turime, deja, skirtumai yra labai nežymūs. Vienintelis aspektas, kuris skiriasi, tai yra riebalų rūgštys - pagrinde omega 3. Žinome, kad ekologiškuose kiaušiniuose jų yra daugiau. Bet jei žiūrime į visas maistines savybes, tuomet skirtumai labai nežymūs“, - paaiškina mitybos mokslininkė.
Pasak mitybos mokslininkės, bloga mėsa ar blogu kiaušiniu negalima vienareikšmiškai įvardyti net jei paukštis auga nelaisvėje. „Ekologiškuose, tiek vištienoje, tiek kiaušiniuose, bus daugiau sveikatai palankių riebalų rūgščių. Iš kitos pusės matome, kad tuose ne ekologiškuose produktuose gali būti daugiau tam tikrų mikroelementų būtent dėl pašaro. Laisvai vaikštančios vištos galbūt tiek nesules mikroelementų, kiek per pašarą priverstinai papildomai sumaitinama. Tokie dalykai tikrai nepadeda žmonėms rinktis“, - sako L. Nelkinė.
Pasak pašnekovės, turimi tyrimai išties neitin padeda renkantis maistą, tačiau gana dideliu svertu tampa žinojimas, kokiomis sąlygomis auginami paukščiai. Nors leistini medžiagų kiekiai neviršijami, niekas nežino, koks jų ilgalaikis poveikis žmogaus organizmui. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros vedėjas, prof. habil. dr. Romas Gružauskas pataria gerai pasverti laisvai laikomų ir auginamų narvuose ar ant kraiko vištų kiaušinių pranašumus ir trūkumus. Kai vištos laisvos vaikščioja lauke ir lesa viską, ką randa, pasitaiko, kad prisilesa kenksmingų medžiagų. Žemės ūkyje naudojamos ir trąšos, ir kitos cheminės medžiagos, teršiančios aplinką. Vištas laikant lauke būtina sanuoti dirvožemį, naikinti vištų erkutes. „Kiaušinių maistinė vertė nesiskiria, nesvarbu, kur ir kokiomis sąlygomis vištos laikomos. Jų cheminė sudėtis nekinta“, - įsitikinęs R.Gružauskas.
Pasak J.Staniaus, laisvų vištų kiaušiniuose randamas ir šiek tiek didesnis kiekis omega 3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Dokozahekseno (DHR) riebalų rūgštis reikalinga smegenų funkcijos palaikymui. Naujausi laboratoriniai tyrimai rodo, kad Omega - 3 polinesočiosios riebalų rūgštys - dokozaheksenas (DHR) ir eikozapentenas (EPR) - gali sunaikinti vėžines ląsteles. JAV mokslininkai nustatė, kad laisvėje gyvenančių vištų kiaušiniuose aptinkamas ir didesnis bendras riebalų kiekis. Kitas skirtumas - laisvai laikomos vištos deda kiaušinius, kuriuose polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega - 6 ir Omega - 3 santykis yra 1:1. Jų santykis neturėtų būti didesnis nei 5:1.
Pasak jo, koncentruotuose lesaluose, kurie naudojami pramoninėje kiaušinių gamyboje, yra visos reikiamos medžiagos, tinkamai subalansuotos, kad būtų užtikrintas normalus vištų dedeklių organizmo funkcionavimas ir kiaušinių formavimasis. Kita vertus, siekiant užtikrinti vištų dėslumą, net ir ūkininkai, laikantys iki 50 vištų, dažnai perka koncentruotus lesalus iš pramoninių pašarų gamintojų, kurie skirti paukštynuose laikomoms vištoms.
Įtaką kiaušinio specifinėms ir maistinėms savybėms turi ir kiaušinio šviežumas. 3 parų - 1 savaitės senumo kiaušinis - pats naudingiausias.
Kiaušinio formavimosi sutrikimai
Kiaušinis be lukšto - tai vienas dažniausių signalų, kad vištos organizme sutriko mineralų balansas, kiaušidžių veikla arba ją paveikė stresas. Tokie kiaušiniai dažniausiai atrodo kaip minkšti, želė primenantys maišeliai, padengti tik plona membrana. Ši problema dažniau pastebima intensyviai dedančiose vištose, po ligos, sezono kaitos metu arba kai racione trūksta kalcio ir vitaminų.
Kadangi lukšto formavimas yra vienas labiausiai organizmą apkraunančių procesų, bet koks nukrypimas nuo normos iškart matomas kiaušinyje. Kiaušinio formavimas prasideda vištos kiaušidėje, kur susidaro trynys. Vėliau jis keliauja per kiaušintakį, kuriame sluoksnis po sluoksnio formuojamas baltymas, membrana ir galiausiai - lukštas. Lukšto susidarymas trunka apie 20 valandų. Jei tuo metu trūksta mineralų, sutrinka hormoninė veikla arba paukštį veikia stresas, organizmas gali nespėti suformuoti tvirto sluoksnio.
Lukštas reikalingas ne tik apsaugai. Jis reguliuoja dujų apykaitą, saugo nuo bakterijų ir leidžia embrionui (jei būtų apvaisintas) vystytis. Kiaušinis be lukšto visada rodo, kad kiaušinio formavimosi metu kažkur įvyko nutrūkimas - arba dėl maistinių medžiagų stokos, arba dėl hormoninių pokyčių, ligų ar stresinių situacijų.
Viena dažniausia priežastis yra kalcio trūkumas. Vištai, dedančiai kasdien ar kas antrą dieną, reikia beveik dvigubai daugiau kalcio nei įprastai. Net ir duodant daug kalcio, be vitamino D3 jis lieka nepasisavintas. Vitaminas K2 reguliuoja, kad kalcis nepatektų į audinius, kuriuose jo nereikia, o būtų panaudotas tinkamai.
Kai kurios vištų ligos tiesiogiai veikia kiaušintakį ir kiaušinio formavimosi fazes. Tokiais atvejais kartu pastebimas sumažėjęs apetitas, kvėpavimo sutrikimai, čiaudulys ar silpnumas. Stresas sutrikdo hormonus, atsakingus už kiaušinio formavimą.
Norint suprasti, kodėl višta deda kiaušinius be lukšto, pirmiausia svarbu stebėti kelis pagrindinius požymius. Daugeliu atvejų šeimininkas gali gana tiksliai įvertinti situaciją pats, ypač jei paukščiai laikomi nedideliu pulku ir jų elgesys yra gerai pažįstamas. Pirmiausia atkreipkite dėmesį, ar tai vienkartinis, ar pasikartojantis atvejis. Taip pat verta įvertinti, ar višta neturi papildomų sveikatos problemų - sumažėjusio apetito, vangumo, kvėpavimo sutrikimų ar pakitusio elgesio.
Kiaušiniai be lukšto - tai ženklas, kad vištos organizme vyksta pokytis, kurį dažnai galima pastebėti ir koreguoti namuose. Daugeliu atvejų problema susijusi su mityba arba aplinka, todėl paprasti veiksmai gali greitai pagerinti situaciją. Tačiau yra ir atvejų, kai kiaušinio formavimosi sutrikimas signalizuoja rimtesnę ligą ar infekciją.
Ką galite padaryti namuose:
- Duokite papildomo kalcio: smulkintos kriauklės, kalcio granulės ar kreida padeda greitai atkurti lukšto formavimosi procesą.
- Įtraukite vitaminą D3: jis būtinas kalcio pasisavinimui, ypač žiemą ir laikant vištas tamsesnėse patalpose.
- Sumažinkite stresą pulke: užtikrinkite ramų tvartą, stabilų apšvietimą ir apsaugą nuo plėšrūnų.
- Patikrinkite pašarus: įsitikinkite, kad dedeklės gauna ne tik grūdus, bet ir visavertį kombinuotą pašarą.
- Stebėkite vištos būklę: jei elgesys grįžta į normalų ritmą, dažnai problema išsisprendžia per kelias dienas.
Kada būtina kreiptis į veterinarą:
- Kiaušiniai be lukšto dedami reguliariai 5-7 dienas: tai rodo rimtesnį mineralų disbalansą ar sveikatos problemą.
- Višta praranda apetitą, tampa vangia ar atsiskiria nuo pulko: šie požymiai gali byloti apie infekciją.
- Pastebimas kvėpavimo apsunkimas, čiaudulys ar išskyros: infekcinės ligos dažnai paveikia ir kiaušinio formavimąsi.
- Višta deda kraujuojančius, labai deformuotus ar su kreivais lukštais kiaušinius: tai gali būti reprodukcinės sistemos sutrikimo ženklas.
- Kiaušinių be lukšto situacija kartojasi po gydymo ar papildų: būtina veterinaro apžiūra ir galimai laboratoriniai tyrimai.
Tvirtas kiaušinio lukštas priklauso nuo trijų pagrindinių elementų: kalcio kiekio, vitaminų balanso ir teisingo pašaro raciono. Vištos organizmas kiekvieną dieną sunaudoja didelį kiekį mineralų lukšto formavimui, todėl dedeklėms reikalingas subalansuotas pašaras, turintis visus būtinuosius komponentus.
Ar vienas kiaušinis be lukšto yra normalu? Taip. Jaunoms vištoms arba po stipresnio streso vienkartinis be lukšto padėtas kiaušinis yra įprastas reiškinys. Problemą reikia vertinti tik tada, jei tokie kiaušiniai kartojasi kelias dienas iš eilės.
Ar galima valgyti kiaušinius be lukšto? Jei kiaušinis padėtas tik neseniai ir membrana nepažeista, jį termiškai apdoroti galima. Tačiau be lukšto padėti kiaušiniai greičiau užsikrečia bakterijomis, todėl geriausia juos sunaudoti tą pačią dieną arba išmesti.
