Kiekvienas tėvas su nekantrumu ir nerimu stebi savo mažylio vystymąsi. Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių fizinės raidos etapų, kurį pasiekia kūdikis, yra gebėjimas savarankiškai laikyti galvą. Tai ne tik džiuginanti akimirka tėvams, bet ir esminis žingsnis, atveriantis kelią kitiems motoriniams įgūdžiams - vartymuisi, sėdėjimui ir šliaužiojimui. Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu, egzistuoja tam tikros raidos gairės, kurios padeda suprasti, ar procesas vyksta sklandžiai.
Kūdikio galva, palyginti su visu kūnu, yra gana didelė ir sunki, o kaklo raumenys gimimo metu dar labai silpni. Todėl gebėjimas ją nulaikyti atsiranda ne iš karto, o vystosi palaipsniui, stiprėjant nugaros ir kaklo raumenynui. Pirmosiomis savaitėmis naujagimio kaklo raumenys yra visiškai silpni. Jei paguldytumėte vaiką ant nugaros ir švelniai patrauktumėte už rankų į sėdimą padėtį, jo galva svyruotų atgal. Antrąjį gyvenimo mėnesį pastebėsite ryškesnius pokyčius. Kaklo raumenys stiprėja, todėl gulėdamas ant pilvo kūdikis jau gali pakelti galvą maždaug 45 laipsnių kampu ir išlaikyti ją šiek tiek ilgiau. Šiuo etapu galvos laikymas dažniausiai jau yra visiškai įvaldytas. Vaikas gali lengvai sukioti galvą į visas puses, stebėti aplinką, o kaklo raumenys yra pakankamai stiprūs, kad pasiruoštų sėdėjimui ir ropojimui.
Tačiau kartais tėvai pastebi, kad kūdikis galvytę suka tik į vieną pusę. Tai gali būti nerimą keliantis signalas. Jau nuo naujagimystės periodo yra stebima, ar mažylio judesiai yra simetriški, nes tai yra normalios raidos parametras. Kartais nuo tam tikros ilgalaikės padėties gimdoje, dėl mažo judėjimo jame, paties gimdymo proceso, neurologinių priežasčių gali būti matoma asimetrija, t. y. kai kūdikis nuo pat gimimo jau turi "mielesnę" pusę. Dažniausiai tai matyti judant kaklui bei galvai (įgimta kreivakaklystė).
Įgimta ir įgyta kreivakaklystė
Įgimta kreivakaklystė (dažniausiai vadinamoji raumeninė) gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Pirmoji - ydinga kūdikio padėtis mamos įsčiose. Pasitaiko, kad vaisius mamos pilvelyje įsitaiso netaisyklingai ir užspaudžia vieną kaklo raumenų, kurio reikia, kad pasuktų galvą. Tada išsivysto vadinamasis raumens suspaudimo sindromas - vienoje kaklo pusėje raumuo geras, kitoje - trumpesnis ir naujagimis jau gimsta kreivakaklis. Antroji priežastis - sunkus gimdymas. Gimdant gali būti pažeistas vienas kūdikio galvos sukamųjų raumenų. Jis gali įplyšti, vėliau plyšimo vietoje atsiranda randas, o pats raumuo trumpėja ir kūdikis netaisyklingai laiko galvą. Dažnai ant pažeisto raumens susidaro kietas poodinis gumbelis. Būna, kad tokį gumbelį pastebi patys tėvai ir sunerimę kreipiasi į gydytoją.
Kitas atvejis - įgyta kreivakaklystė, kai naujagimio galvos judesiai buvo simetriški, bet pamažu jis pasirinko vieną pusę ir joje ilgiau užsibūna, greitai pasuka, tyrinėja, o į kitą pusę aktyviai atliekamas nepilnas/trumpalaikis judesys, dažniausiai provokuojant kalbinant, žaidinant, o ne pačiam mažyliui inicijuojant. Tai nėra norma, nesvarbu, ar tai įgimta, ar įgyta asimetrija/kreivakaklystė - reiktų ieškoti priežasties ir spręsti. Anksti pastebėjus ir pradėjus pratimus, daug didesnė tikimybė greičiau pasiekti efektą.
Kaip pastebėti netaisyklingą galvos padėtį?
Stebėdami naujagimį ar kūdikį galime įtarti kreivakaklystę, jeigu galva yra palenkta į vieną pusę (pažeisto kaklo raumens link), o veidas ir akys pasuktos į kitą pusę. Jeigu kaklo raumuo yra smarkiai pažeistas, net ir rankomis ne visada įmanoma pakreipti kūdikio galvytę į kitą pusę arba labai sunku tai padaryti. Kūdikis gali priešintis ir jausti skausmą. Naujagimis dažnai guli susirietęs, o kūno padėtis primena lanko formą. Tada vienos jo kūno pusės raumenų tonusas yra aukštesnis, kitos - žemesnis. Taip gulėdamas jis laiko galvytę pakreiptą į vieną pusę ir gali išsivystyti kreivakaklystė, kurios priežastys - neurologinės kilmės.
Kitos priežastys ir gydymas
Kreivakaklystę gali paskatinti ir regos sutrikimai, ypač žvairumas. Jeigu tėvai ir medikai nepastebi, kad kūdikis žvairuoja, ir laiku nepradeda gydyti, kūdikis nuolatos laiko ydingai galvą ir dėl to gali vystytis kreivakaklystė. Būtina nustatyti ne tik kreivakaklystę, bet ir surasti jos priežastį bei ją išgydyti.
Jeigu gimdymo namuose gydytojai pastebėjo kreivakaklystę, naujagimį iškart siunčia pas gydytoją ortopedą, mat gydyti reikia pradėti kuo anksčiau. Kartais kreivakaklystė išsivysto vėliau, todėl jei kyla įtarimų, kad mažylis netaisyklingai laiko galvą, būtinai kreipkitės į gydytoją. Labai svarbu žinoti kreivakaklystės priežastis. Jeigu ją sukelia raumens pažeidimai, dažniausiai yra gydoma specialia minkšta ortopedine apykakle. Tokią apykaklę kūdikis turi dėvėti nuolatos, negalima jos nuimti nakčiai ar tuomet, kad mažylis miega. Gydant kreivakaklystę skiriama ir gydomoji mankšta, kurios tikslas - lėtai, be didesnės jėgos, ištempti sutrumpėjusį kaklo raumenį. Kadangi šią mankštą reikia atlikti nuolatos, kineziterapeutai apmoko mamas ir jos pačios namuose taiko ją kūdikiui.
Dažniausiai kreivakaklystė išgydoma mankštomis ir ortopedine pagalve, kurią kūdikis dėvi nuo gimimo maždaug iki metų. Tačiau jeigu po metų vis dar išlieka raumeninės kreivakaklystės požymių, prireikia operacijos. Paprastai operuojami metukų ar šiek tiek vyresni mažyliai, kuriems chirurginiu būdu yra išlaisvinamas galvos sukamasis raumuo. Po operacijos ir vėl būtina ortopedinė pagalba bei gydomoji mankšta, o kai įtempimas išnyksta, galvos padėtis tampa taisyklinga. Jeigu raumeninė kreivakaklystė nėra laiku pastebėta arba išgydyta, paprastai atsiranda ir daugiau požymių: veidas atrodo asimetriškas, akys nėra lygiagrečioje linijoje, nes viena veido pusė vystosi greičiau už kitą. Uždelsus operuoti pažeistas raumuo yra išgydomas, tačiau veido deformacijos išlieka.
Ką daryti, kad padėtumėte kūdikiui?
Keli patarimai tėvams:
- Pažiūrėkite mažylio nešiojimo, migdymo, maitinimo, žaidimų padėtis, keiskite jas kuo dažniau, atraskite gulėjimą ant pilvo.
- Atkreipkite dėmesį, ar kambaryje nėra dirgiklio, į kurį kūdikis dažnai sukasi ir stebi (šviesos šaltinis, TV, šeimos kambarys, kur vyksta veiksmas). Dažnai tokie nereikšmingi dalykai ilgainiui suformuoja "mėgstamesnę" galvos sukimo kryptį.
- Kalbinkite, žaidinkite mažylį iš jam nepatogios pusės, skatinkite pasukti galvą, jei reikia, padėkite švelniai prilaikydami savo ranka. Aktyvinkite vidurio liniją.
- Stebėkite galvos, kaklo poziciją vaikų įrenginiuose (automobilinėje kėdutėje, gultuke, maitinimo kėdėje, lovytėje ir tt), koreguokite, ribokite sukimą į "mėgiamą" pusę, stenkitės laikyti tiesiai, vidurio linijoje.
Vienas dažniausiai pediatrų ir kineziterapeutų kartojamų patarimų - guldyti kūdikį ant pilvo (angl. tummy time). Tai nėra tiesiog žaidimas, tai - pagrindinė treniruotė kūdikiui. Pradėkite nuo kelių minučių 2-3 kartus per dieną. Palaipsniui laiką ilginkite. Daugelis kūdikių nemėgsta gulėti ant pilvo, nes tai reikalauja didelių fizinių pastangų. Tėvai, nenorėdami kankinti vaiko, dažnai atsisako šios veiklos. Tai didelė klaida. Jei vaikas verkia, pabandykite jį guldyti ant savo krūtinės (jums gulint ant nugaros) arba nešioti „lėktuvėlio“ poza.
Šiuolaikiniai gultukai, sūpynės ir automobilinės kėdutės yra puikūs pagalbininkai tėvams, tačiau piktnaudžiavimas jais gali sukelti vadinamąjį „konteinerio sindromą“. Kai kūdikis didžiąją dienos dalį praleidžia pusiau gulimoje padėtyje, suvaržytas diržų, jis neturi galimybės laisvai judėti ir stiprinti kaklo raumenų.
Jei pastebite, kad jūsų mažylis gulėdamas ar būdamas vertikalioje padėtyje galvą suka ar kreipia tik į vieną pusę, tai gali būti raumenų tonuso sutrikimo arba kreivakaklystės požymis. Tėvai dažnai mano, kad vaikas „taip mėgsta“, tačiau dažniausiai tai reiškia, kad vienos pusės raumenys yra labiau įsitempę arba silpnesni. Nors svyravimai raidoje yra normalu, egzistuoja tam tikri „raudoni signalai“, kurių nereikėtų ignoruoti.
Rekomenduoju ir tempimo pratimus, jie nėra sudėtingi, bet kineziterapeuto apmokymas ir įvertinimas būtų rekomenduotinas, kad rasti priežastis ir sėkmingai siekti simetriškų judesių.
Kaip lavinti vaiko emocinį intelektą
Jei kyla abejonių ar nerimo, visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu. Jie galės objektyviai įvertinti situaciją ir paskirti tinkamiausią pagalbą.
