Pasakos - tai pasakojamieji fantastiniai kūriniai, kurie yra priskiriami tautosakos žanrui. Pasakos vaikams gali būti išties naudingos, ypač vaikų kūrybiškumui, vaizduotei lavinti, moralinėms normoms formuoti, empatijai ugdyti. Jos nuo seno užima ypatingą vietą kiekvienos kartos vaikų širdyse, žavi jų vaizduotę magiškais pasauliais, drąsiais herojais ir įvairiomis mistinėmis, fantastinėmis, išskirtinėmis būtybėmis.
Skaitydami pasakas ar jų klausydamiesi vaikai keliauja į fantazijos pasaulį, pilną kalbančių gyvūnų, mitinių būtybių, patiria nepaprastų nuotykių. Taip skatinamas vaiko kūrybiškumas, gebėjimas mąstyti laisvai. Pasakose neįtikėtinai daug pamokų apie moralę ir nesenstančias vertybes. Per išbandymus ir vargus, su kuriais susiduria tokie veikėjai kaip Pelenė, Snieguolė ar Raudonkepuraitė, vaikai mokosi apie gerumo, empatijos svarbą, gebėjimą atleisti, drąsą, atkaklumą, liūdnas ir pamokančias godumo bei apgaulės pasekmes.
Pasakose paprastai vartojama turtinga ir gyvybinga kalba, kuri yra naudinga vaikų kalbos įgūdžių vystymuisi. Yra daug pasakų, kuriose pasakojama apie egzotines šalis, skirtingas kultūras, atskleidžiamos skirtingų socialinių sluoksnių gyvenimo peripetijos, vaikai susipažįsta su tradicijomis, papročiais ir folkloru.
Pasakų skaitymas kartu gali būti puiki bendros šeimos veiklos alternatyva. Bendra patirtis, tyrinėjant magiškus pasaulius ir aptariant pasakų veikėjus bei siužetus, padeda kurti ilgalaikius prisiminimus.
Arbūzo pasaka
Seniai labai seniai, vešliuose Afrikos miškuose gyveno nedidukas sumanus voras, vardu Zigmas. Vieną dieną atsikėlė Zigmas itin alkanas, bet musių gaudyti visai nenorėjo. Palengva išėjęs pasivaikščioti jis atsidūrė didžiuliame lauke, kur augo daugybė prinokusių arbūzų.
Apsidžiaugė Zigmas ir nusprendė papietauti tuoj pat. Susirado jis didžiausią ir sultingiausią arbūzą, iškramtė jame mažą skylutę, įlindo į vidų ir ėmė vaisių valgyti. Zigmas valgė ir valgė, kol pagaliau pasisotino, o tada suprato, kad prisivalgė tiek daug, kad nebetilpo pro skylę, ir nebegalėjo išlįsti lauk. Zigmas įstrigo arbūzo viduje!
Jis akimirką pagalvojo ir sumąstė smagų planą. Sumąstė, ir ėmė laukti.
Netrukus prie arbūzų lysvės priėjo dramblys. Zigmas, vis dar tebesėdėdamas arbūzo viduje, sušuko storu balsu: „Labas, drambly!“
Dramblys truputėlį išsigando. „Kas čia su manimi kalba?“ - paklausė jis nedrąsiai apsidairydamas. „Aš!“ - pasakė Zigmas, stropiai keisdamas savo balsą. „Aš esu kalbantis arbūzas!“
Dramblys labai nustebo. „Kalbantis arbūzas? Turiu tave parodyti karaliui!“ Jis atsargiai paėmė arbūzą savo straubliu ir nunešė jį į karaliaus rūmus.
Rūmuose dramblys taip pristatė arbūzą karaliui. „Jūsų Didenybe, tai - kalbantis arbūzas!“
Karalius pažiūrėjo akis išpūtęs. „Nagi, parodyk, noriu išgirsti, kaip jis kalba“, - tarė jis.
Zigmas, vis dar esantis arbūzo viduje, sušuko: „Laba diena, Jūsų Didenybe!“
Karalius, išgirdęs voro balsą, labai nustebo. „Tai neįtikėtina! Kalbantis arbūzas! Turime jį parodyti visiems!“
Taigi jau dviese karalius ir dramblys ėjo su kalbančiu arbūzu per kaimą ir rodė jį visiems gyvūnams. Zigmas sėdėjo sau ramiai ir juokėsi, kad tokią sumaištį sukėlė.
Praėję daugybę gyventojų, galiausiai jie pasiekė seną išmintingą vėžlį, kuris visuomet pagelbėdavo gyvūnams rasti atsakymus į jų klausimus. Vėžlys taip pat pasiklausė kalbančio arbūzo ir lėtai tarė: „Dar niekada nemačiau kalbančio arbūzo. Leiskite man pažiūrėti iš arčiau.“
Vėžlys atidžiai apžiūrėjo arbūzą ir pastebėjo jame mažą skylutę. Jis švelniai paglostė vaisių ir pasakė: „Šis arbūzas yra labai keistas, man atrodo, kad jame kažkas gyvena.“
Pajutęs, kad greitai bus surastas, Zigmas nusprendė pabėgti. Jis spraudėsi spraudėsi ir - šmurkšt - pagaliau išlindo pro skylutę lauk. Visi gyvūnai iš nuostabos net krūptelėjo.
Dramblys, karalius ir visi gyvūnai suprato, kad buvo apgauti. Voriukas Zigmas visą laiką buvo arbūzo viduje ir tik apsimetė kalbančiu arbūzu. Karalius nusijuokė ir tarė: „Na Zigmai, tu esi labai išdykęs, bet daugiau mūsų neapgausi!“
Zigmas dar kartą nusijuokė ir greitai nubėgo tolyn į tankų krūmyną. Nuo to laiko gyvūnai nebetikėjo, kad vaisiai ar daržovės gali kalbėti. O Zigmas vis sugalvodavo naujų išdaigų gyvūnams pamokyti.
Kaip skaityti pasakas vaikams
Pasakų nauda vaikams yra neabejotina. Tačiau, kaip skaityti vaikams, kad šis procesas būtų išties naudingas? Skaitykite pasakas, kurios tinka vaikui pagal amžių ir konkrečiam raidos etapui. Sukurkite skaitymui jaukią aplinką, kad skaitymo ir klausymosi patirtis būtų maloni, vaikui būtų lengva susikaupti.
Skatinkite vaiką aktyviai dalyvauti pasakų skaitymo procese. Užduokite klausimų, paskatinkite vaikus samprotauti, kas gali nutikti toliau, aptarkite jiems kylančius klausimus ir mintis, klausantis apie veikėjų elgesį ar likimus. Galite pasiteirauti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi pats vaikas, kokio elgesio tikėtumėtės iš aplinkinių. Toks vaiko įtraukimas į skaitymo procesą ne tik gerina vaiko pasakos supratimą, bet ir paverčia skaitymą dinamiškesne ir malonesne veikla.
Pasakas skaitykite žaismingai ir emocingai, suteikite personažams charakterį. Skaitydami keiskite savo balso toną, aukštį ir tempą, kad jis atitiktų skaitomos istorijos nuotaiką. Periodiškai darykite pertraukėles skaitymo metu, nepaisant to, ar pasaką vaikams skaito suaugęs asmuo, ar skaito pats vaikas, kad galėtumėte kartu apmąstyti pasakoje aprašomus įvykius ir diskutuoti.
Skirkite šiek tiek laiko ir aiškiai aptarkite konkrečiai pasakai aktualias moralės normas ir vertybes. Skatinkite vaikus susieti pasakų veikėjų veiksmus ir galimas veiksmų pasekmes. Jei pasakoje atskleidžiamos išskirtinės kultūrinės detalės, pasinaudokite proga aptarti šį kultūrinį kontekstą.
Perskaitę pasaką suorganizuokite su ja susijusią veiklą. Skatinkite vaikus piešti pasakų scenas, suvaidinti mėgstamą pasakos dalį ar net kurti alternatyvias pasakojimo pabaigas.
Pasakų įvairovė
Pasakų skaitymas - kur kas daugiau nei tik knygoje parašytų žodžių ištarimas balsu. Naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis įdomiausių pasakų galime klausytis tiesiog naudodamiesi kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Ypač gausus kokybiškų garsinių pasakų pasirinkimas www.lrt.lt mediatekoje.
Rekomenduojamos pasakos:
- James Norbury. „Didžioji Panda ir Mažasis Drakonas“
- Vytautė Žilinskaitė. „Murzės naktis“
- Sylvia Green. „Nepamirštamos Kalėdos“
- Eleanor Farjeon. „Tik už vieną pensą“
- Tove Jansson. „Eglutė“
- Norvegų pasaka „Malūnėlis, kur stovi ir mala jūros dugne“
- Ignė Zarambaitė. „Slapta laiškų rašymo agentūra“. I dalis
- Lietuvių pasaka. „Eglė žalčių karalienė“
- Vytautas V. Landsbergis. „Tinginių pasakos“. I, II, III dalys
- Lietuvių liaudies pasakos. „Vaikas, kurio visi norai išsipildo“ ir „Ko daugiau žemėje“
- Švedų pasaka. „Pilis ant aukso pamatų“. I dalis
- „Trys paršiukai“
- „Grybų karas“
- „Saldi košė“
- „Bjaurusis Ančiukas“
- „Stebuklinga dėžutė“
- „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“
- „Raudonieji bateliai“
Lietuviškų pasakų klausymuisi - nuotaikingi Yes For Skills muzikos grotuvai vaikams. Perskaičius naują pasaką šiek tiek veiklos pirštukams - Yes For Skills lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais. Atsipalaidavimui ir nerūpestingam mokymuisi - Yes For Skills lavinamosios kortelės.
Pasakos neretai ekranizuojamos ir kino filmuose. Mėgstate minti mįsles? Jūsų vaikas nori išmokti pasakas perskaityti pats? Rūpinatės visapusišku vaiko lavinimu? Pasakų skaitymas ir klausymasis labai naudingas vaiko kalbos raidai.
Švelnios pasakos mažiausiems 🐭 Tai vienos mamos projektas, išaugęs stebint kaip kas vakarą su vaiku kuriamos pasakos skatina kalbos vystymąsi, nuoširdžius pokalbius, ir kaip stipriai tam tikros žinutės įsirėžia į vaikišką atmintį. Dauguma pasakų yra apie gyvūnus. Jie mažiesiems yra saugūs ir artimi personažai, pamokantys apie netikėtas draugystes, pagarbą, meilę sau ir kitiems.
tags: #arbuzas #piesinukasd #vaikams
