Kalbos lavinimas yra labai svarbus vaiko vystymuisi. Neverta laukti, kol mažylis išmoks šnekėti savarankiškai, kad jis pats įsimins frazes, kurias vartojate bendraudama su kitais šeimos nariais. Bėda ta, kad vaikas nelabai nori mokytis - juk daug smagiau pažaisti smėliadėžėje, pamėtyti kamuoliuką ar užsiimti kuo nors kitu.
Vaikų kalbos įgūdžiai efektyviausiai lavinami jiems klausantis ir tiesiogiai bendraujant. Vaikui guguojant reaguokite entuziastingai, atsakykite jam. Būkite kantrūs ir palaikantys. Suteikite savo vaikui laiko išreikšti save ir mokytis.
Šiame straipsnyje pateikiame patarimų, kaip lavinti vaikų kalbos įgūdžius namuose nuo pat kūdikystės. Nuo bendravimo akis į akį - iki stimuliuojančios, įtraukiančios veiklos organizavimo.
Bendraukite su mažyliu "akis į akį"
Bendraukite su mažyliu "akis į akį", užmegzkite akių kontaktą. Kalbėdami su vaiku stenkitės, kiek įmanoma, būti vaiko akių lygyje. Kalbėkite lėtai ir aiškiai, naudodami paprastus sakinius. Tai padės vaikui tiksliau išgirsti ir geriau suvokti kalbos garsus.
Vaikui augant vartokite ilgesnius, išsamesnius sakinius, nebijokite ir sudėtingesnių žodžių. Su vaiku kalbėkite kaip su suaugusiu, vartokite vaizdingą kalbą. Kalbėkite aiškiai ir laikydamiesi gramatikos taisyklių.
Keisdami sauskelnes sakykite: "dabar pakeisiu tau sauskelnes", o ruošdamiesi eiti pasivaikščioti: "dabar apsirengsime ir eisime pasivaikščioti prie upės". Įvardinkite matomus daiktus: "štai - parkas", "čia auga gėlės", "plaukia antis".
Žaidimai kalbos lavinimui
Kalbos lavinimas labai glaudžiai susijęs su bendru mažylio vystymusi, su jo žiniomis apie pasaulį. Daugelis žaidimų, skirtų mąstymui, logikai lavinti, knygų skaitymas ir tiesiog kasdieniai pokalbiai vienaip ar kitaip lavina ir mažylio kalbą.
Šie žaidimai nėra sudėtingi - svarbiausia neatkreipti vaiko dėmesio į tai, kad jūs jį mokote. Tegul mažylis mano, kad tai pramoga. Nereikia to paversti rutina, skirti laiko konkrečiu dienos metu.
Siužetiniai žaidimai
Kai žaisite siužetinius žaidimus (su lėlytėmis, žvėreliais, kareivėliais ar mašinytėmis), užduokite savo personažo vardu vaiko žaisliukui įvairiausių klausimų.
Žaidimai su apibūdinimais
"Minkšta gali būti duona, pagalvė, bandelė... O dar gali būti ir..." Palaukite, kol vaikas sugalvos savo variantą (bent vieną). Jeigu jis nepratęsia jūsų frazės, užbaikite ją pati ir pasiūlykite analogišką, su dar vienu požymiu (priešingu ar kokiu kitu). Gali klausimą formuluoti ir kitaip: "Kamuoliukas gali būti raudonas, mažas, didelis, guminis. O dar..."
Klausinėkite apie daiktus ir gyvūnus. "Ar gali kamuoliukas būti tuo pačiu ir geltonas, ir žalias?"
Tėtis arba mama keliais žodžiais apibūdina kokį nors gyvūną. Vaiko užduotis - kuo greičiau atspėti, ką tėveliai turi omenyje. Iš pradžių reikėtų nusakyti bendrus bruožus, po to - tikslesnius, būdingus tik mįslingajam gyvūnui.
Žaidimai su sąvokomis
"Iš pradžių... Po to..." Supažindinkite vaiką su "iš pradžių" ir "po to" samprata, pateikdama gyvenimiškus pavyzdžius, pasitelkdama knygutes, žaidimus ir paveikslėlius. Kuo vaikas mažesnis, tuo frazės turi būti paprastesnės ir suprantamesnės.
Mes keliaujame į mišką. Kas auga miške? Kas tupi ant šakos? Kas šliaužia žolėje? Kas slepiasi drevėje? Kur drugelis? Kur lapė? Kur šokuoja zuikutis?
"Aš įvardysiu kokį nors daiktą, o tu padaryk jį mažą. Jūs pasakote žmogaus ar gyvūno pavadinimą, o vaikas vardija, kokio daikto (arba daiktų) jam gali reikėti."
Žaidimai su vienaskaita ir daugiskaita
Duok vaikui užduotį: iš pradžių pasakykite kelių daiktų vienaskaitą ir daugiskaitą (stalas - stalai, vaikas - vaikai, katė - katės), o po to - tik vieną dėmenį ir palaukite, kol vaikas atsakys. Nesistenkite jo supainioti, duokite tik tuos žodžius, kurių vienaskaita ir daugiskaita skamba panašiai.
Žaidimai su klausimais ir atsakymais
"Kas viduje? Atspėk, kas tai?"
Užduokite vienas kitam klausimus pasirinkta tema. Vieną kartą temą gali sugalvoti vaikas, kitą kartą - mama/tėtis.
Vardinkite daiktus, kuriuos matote namuose ar per langą. Pasirinkite raidę ir paeiliui vardinkite, kokius daiktus matote iš tos raidės. Galima vardinti žodžius iš tos pačios raidės; iš paskutinės raidės prieš tai pasakyto žodžio; galima vardinti žodžius iš visų abėcėlės raidžių paeiliui.
"Atspėk ką sugalvojau!" Vienas iš žaidėjų sugalvoja kažkokį žodį (daikto vardą), kiti žaidėjai užduodami paeiliui klausimus ir gaudami atsakymus TAIP/NE turi atspėti tai, ką sugalvojo žaidėjas.
"Tik nesakyk TAIP/NE." Vienas iš žaidėjų užduoda kitiems klausimus, į kuriuos jie turi atsakyti vengdami žodžių TAIP ir NE.
Kūrybiški ir lavinantys žaidimai: ką veikti su vaikais, kad nesinorėtų imti planšečių?
Kiti kalbos ugdymo metodai
Sensoriniai žaidimai - naudingi kalbos įgūdžiams. Kalbos raidą ypač skatina kelių pojūčių lavinimas vienu metu.
Dainavimas padeda lavinti vaiko ritmo pojūtį ir kalbos intonaciją, tai svarbūs aspektai sėkmingai kalbos raidai. Dainuokite lengvų įsiminti melodijų daineles, kurių tekstuose yra pasikartojančių žodžių.
Skaitymas. Pradėkite nuo paprastų vaikiškų knygų su didelėmis, spalvingomis iliustracijomis. Tardami žodžius parodykite vaikui juos atitinkančius paveikslėlius.
Smulkiosios motorikos lavinimas. Kuo vaikas mažesnis, tuo frazės turi būti paprastesnės ir suprantamesnės. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, skirkite išskirtinį dėmesį jo smulkiajai motorikai lavinti.
Pokalbiai telefonu, kai mažylis nemato savo pašnekovo (ir atvirkščiai), lavina kalbą, nes nebegalima ko nors parodyti ženklais. Deja, dažniausiai telefonu kalba tik močiutė arba tėvelis, o vaikas viso labo klauso. Kad taip nenutiktų, kad pokalbiai būtų naudingi ir įdomūs mažyliui, reikėtų iš anksto susitarti su močiute, kaip ir apie ką kalbėti su vaiku. Aptarkite, kokius žodžius jis ištaria gerai, kokius klausimus supranta. Tegul močiutė paklausia ko nors, į ką vaikas gali atsakyti - iš pradžių bent jau žodeliais "taip" ar "ne".
Įtraukite tėtį: tegul vaikas kiekvieną vakarą jam papasakoja apie tai, kas nutiko per dieną, ką mažylis žaidė, ką matė, kas jam patiko, o kas - ne.
Apibūdinimų žaidimai: "Kas būna... Koks būna..."
"Arbatą geriame, o sausainį valgome. Ant lovos gulime, o ant kėdės sėdime."
Žaidimas moko vaiką pateikti aiškius atsakymus ir teisingai plėtoti dialogą. Šiuo žaidimu dėka galima mokyti vaiką tinkamai sudaryti klausimus, išreiškiant juose pagrindinę mintį.
Jūs pasirenkate vaidmenį - rašytojo, sportininko, aktoriaus, knygos ar filmuko personažo. Vaikas tampa žurnalistu. Prieš tai galima aptarti galimus klausimus, temas ir pan.
Žaidimo tikslas - išmokyti vaiką orientuotis laike, tvirtai išmokti paros dalių pavadinimus, jų eiliškumą.
Jūs vardijate daiktus, o vaikas sako, kas gali būti jų viduje.
Kas bus, jeigu aš įlipsiu į balą? Kas bus, jeigu į vonią su vandeniu įmesiu kamuoliuką? Ir t.t.
Jūs pradedate: "Kamuoliuką galima mėtyti, ridenti, mesti, spirti, o dar...", "Vandenį galima gerti."
Dvikalbystė - tai dovana vaikams. Puikiai kalbantis dvikalbis vaikas yra daugelio tėvų, auginančių vaikus emigracijoje siekis. Jūs tikriausiai jau buvote susipažinę su daugybe privalumų, kurie atsiranda vaiką mokant antrosios ( o gal net ir trečiosios) kalbos. Sakoma, kad geriausias būdas išmokti kalbą yra pradėti… mokytis po vieną žodį. Natūralus ugdymo metodas, kitaip vadinamas panardinimu į kalbą, yra pats veiksmingiausias kalbinio ugdymo būdas ankstyvajame amžiuje. Tad jei mama/tėtis (šeima) bendrauja su vaiku mažumos kalba - kalba aiškiai, trumpais sakiniais, frazes pakartoja kelis kartus, kalbėjimą sustiprina gestais, mimika, pasitelkia vaizdines priemones, kalba nuolatos, daug ir apie viską, šnekamąją mažumos (šiuo atveju, lietuvių) kalbą vaikas pamažu įsisavina natūraliai.
Dvikalbystės ugdymas yra individualus procesas kiekvienoje šeimoje. Kalbant apie mokymąsi ir įsitraukimą, nepamirškite, kad svarbiausia yra kokybė, o ne kiekybė. Taigi, kodėl gi nenušovus dviejų zuikių vienu metu, mėgaukitės laiku su savo vaiku (-ais) ir prisiminkite, kad šioje kelionėje labai svarbus teigiamos emocijos faktorius, tad šeima (tėvai) turi pasistengti atrasti aukso viduriuką, kurio laikantis bus siekiama gerų rezultatų. Taigi būkite lankstūs, atraskite tai, kas geriausiai tinka jūsų vaikui, jūsų šeimai.
Ankstyvoji dvikalbystė - kai dvi ar daugiau kalbų įgyjamos vaikystėje. Šiuo metu vaikas gali suprasti, kas jam sakoma ir tai parodyti savo reakcija - atlikdamas tam tikrus veiksmus, mamos ar tėčio prašymus. Tai yra natūralus ankstyvosios dvikalbystės ar daugiakalbystės procesas - vadinamasis tylusis periodas, todėl nereikėtų baimintis dėl to, kad vaikas į jam pateikiamus klausimus neatsako lietuviškai. Vaiko „tylusis laikotarpis“ gali trukti iki vienerių metų, kai vaikas nekalba, nors supranta, ką kalba aplinkiniai. Vaikas pradeda kalbėti, kai yra tam pasirengęs.
Nuosekioji dvikalbystė - antrosios kalbos išmokstama jau mokant pirmąją. Taip gali nutikti jau suaugusiems arba vyresniems vaikams. Nuosekioji dvikalbystė būdinga imigrantų vaikams. Daugelis jų pirmuosius kelerius metus girdi tik tėvų gimtąją kalbą, o naują kalbą pirmą kartą išgirsta darželyje arba mokykloje.
Vienalaikė dvikalbystė, arba lygiagretus kalbų įgijimas- abi kalbos yra pirmosios ir tampa „gimtosiomis“. Paprastai, kai kalbama dviem kalbom nuo pat gimimo, pageidautina abiem kalbom skirti vienodai daug dėmesio.
Receptyvinė (pasyvioji) dvikalbystė - kada vaikas supranta abi kalbas, tačiau kalba tik viena.
Kontroliuokite laiką, kurį vaikas praleidžia prie telefono, kompiuterio, televizoriaus ir kitų ekranų, trukmę. Sumažinkite šį laiką iki minimumo, nes bendravimas "akis į akį" yra labai svarbus kalbos raidai.
Sukurkite vaikams natūralios patirties miške, prekybos centre, vaikų žaidimų aikštelėse, bibliotekoje.
Skatinkite vaiko žaidimus su žaislais, tokiais kaip lėlės, figūrėlės, konstruktoriai, meniniai ir kitų tipų žaidimų rinkiniai. Vaikui svarbu žaisti ir bendrauti su kitais vaikais.
Pagirkite vaiko pastangas ir pasiekimus lavinant kalbą.
Jei turite galimybę, supažindinkite vaiką su įvairiomis kalbomis. Neretai užsienio kalbos mokymasis vaikams kur kas paprastesnis procesas nei suaugusiems. Vaikų iki 7 metų smegenys yra ypač plastiškos, todėl jie labai greitai mokosi ir tobulėja.
Atminkite, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Kai kurie vaikai pradeda kalbėti anksčiau nei kiti, tačiau nuolatinis bendravimas su vaiku, kalbėjimasis, kitų pažinimo funkcijų, smulkiosios motorikos lavinimas padės vystytis tvirtiems kalbos įgūdžiams. Kurkime stimuliuojančią, tarpusavio ryšį puoselėjančią ir patrauklią aplinką vystymuisi.
