Karščiavimas - viena dažniausių priežasčių, dėl kurios į šeimos gydytojus kreipiasi kūdikius ir mažus vaikus auginantys tėvai. Nerimaudami dėl prastos mažylio savijautos, tėvai kaip įmanydami ieško būdų, kaip padėti savo atžalai pasveikti. Karščiavimas nėra susirgimas, o ligos, su kuria kovoja vaiko organizmas, požymis. Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. Įvairūs ligų sukėlėjai, pavyzdžiui, bakterijos ar virusai, gali padidinti pagumburio atskaitos tašką. Kūno temperatūra pakyla.
Vaikų ligų gydytojas pasakoja, kad karščiavimu laikoma kūno temperatūra nėra vienoda visiems mažiesiems pacientams: „Karščiuojantiems kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus būdinga aukštesnė nei 38 °C kūno temperatūra, vaikams nuo 3 mėn. iki 3 m. - 38,1 °C, dar vyresniems - 38,4 °C.“
Karščiavimas yra normali vaiko organizmo reakcija į infekciją, mat pakilus kūno temperatūrai organizme žūva ligą sukėlusios bakterijos ir virusai. Daugumai virusų ir bakterijų palankiausia daugintis temperatūra yra apie 37°C. Tad temperatūrai pakilus iki 38°C ar daugiau, sąlygos bakterijoms daugintis tampa mažiau palankios. Jeigu karščiavimą sukėlė virusinė infekcija, pavyzdžiui, bronchitas, viduriavimas ar ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, karščiavimas gali tęstis 3-5 dienas, jeigu bakterinė infekcija - ausų ar plaučių uždegimas, tonzilitas - dažnai karščiuojama ilgiau nei 5 dienas.
Kada kūdikio karščiavimas turėtų kelti nerimą?
Vaikų karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas. Karščiavimas savaime nėra liga, o natūrali organizmo imuninė reakcija. Vaikai dar nėra susidūrę su daugybe ligų sukėlėjų, todėl jų imuninei sistemai kyla daugiau iššūkių. Karščiavimas suaktyvina imuninę sistemą ir padeda organizmui apsisaugoti. Yra kelios galimos karščiavimo priežastys. Dažniausiai tai peršalimą ir gripą, ausų ir gerklės skausmą sukeliančios virusinės infekcijos, tačiau karščiavimą gali sukelti ir dygstantys dantys. Karščiavimas taip pat gali būti susijęs su pagrindinėmis ligomis, vadinamosiomis vaikiškomis ligomis, pavyzdžiui, skarlatina, tymais ar kiaulyte.
Kada kūdikio karščiavimas turėtų kelti nerimą? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 °C. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 °C. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 °C.
Pastebėjus, jog pasikeitė - išblyško, pamėlynavo, papilkėjo - vaiko odos spalva, ji pasidarė tarsi marmurinė, mažylio neįmanoma pažadinti, jis nuolat miega, verkia, dūsta ar sunkiai kvėpuoja, taip - reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Apsilankyti pas vaikų sveikatos priežiūros specialistus reikėtų ir tuomet, jeigu karščiuodamas kūdikis prastai valgo, sumažėjo šlapinimasis, išsausėjo gleivinė, iš burnos jaučiamas acetono kvapas.
Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 °C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų. Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas.
Kaip sumažinti karščiavimą?
Gydytojai sutaria, kad temperatūrą reikia mažinti ne pagal skaičius termometre, o pagal vaiko savijautą. Jei vaikas vangus, neramus, sunkiai kvėpuoja ar atsisako gerti - būtina imtis veiksmų. Karščiavimas nėra pavojingas pats savaime, tačiau svarbu užtikrinti, kad vaikas būtų hidratuotas, pailsėjęs ir stebimas.
Jeigu kūno temperatūra viršija 38,5 °C, galima vartoti karščiavimą mažinančius ir skausmą malšinančius vaistus (antipiretikus) - paracetamolio arba ibuprofeno. Įsidėmėkite, kad šios veikliosios medžiagos įeina ir į daugelio peršalimo ligoms gydyti skirtų vaistų sudėtį, todėl jų galima perdozuoti. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.
Rekomenduojama tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 °C. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis. Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra vienos iš medžiagų - paracetamolio ar ibuprofeno, - vartojimu. (Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas.) Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą.
Praėjus bent pusvalandžiui po antipiretikų vartojimo, galima pradėti taikyti fizines karščiavimo malšinimo priemones, pavyzdžiui, vaiko odą sudrėkinti maždaug 30 laipsnių temperatūros vandeniu įmirkyta kempine ar rankšluosčiu. Tradicinės priemonės nuo kūdikių karščiavimo: vėsius kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo; vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 °C, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui; drėgną paklodę - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
Fizines karščiavimą mažinančias priemones galima taikyti ir be vaistų, ypač jei temperatūra nėra labai aukšta. Naudokite vėsų vandenį (apie 30-32°C), su kuriuo suvilgykite kempinę ar rankšluostį ir švelniai nušluostykite vaiko kūną. Svarbu vengti staigių temperatūros pokyčių, kurie gali sukelti šaltkrėtį.
Kaip matuoti temperatūrą kūdikiui?
Išmatuoti temperatūrą kūdikiui nelengva. Patogiausia naudoti specialias prie kaktos klijuojamas juosteles. Deja, jų nerekomenduoja pediatrai, nes juostelės tiksliai nepadeda nustatyti temperatūros. Vaistinėse galima įsigyti: infraraudonųjų spindulių termometrų, matuojančių temperatūrą ausyje, prie smilkinio ar kaktos; čiulptukų su termometrais; elektroninių matuoklių, kišamų į tiesiąją žarną. Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų.
Svarbiausia - skysčiai ir poilsis
Karščiavimas sukelia gausų prakaitavimą, todėl vaikas greitai netenka skysčių. Siūlykite vandenį, arbatą, sultinį ar elektrolitų tirpalus mažais gurkšneliais kas kelias minutes. Skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai, dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C.
Leiskite vaikui ilsėtis, nes miegas padeda organizmui kovoti su liga. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
Kambario temperatūra turėtų būti apie 20-22 °C. Vėdinimas padeda palaikyti šviežią orą ir mažina perkaitimo riziką. Aprenkite vaiką laisvais, lengvais, patogiais drabužiais, užklokite plona antklode. Kambario temperatūra turėtų būti vidutinė (18-21°C). Aprengus ar apklosčius per daug, vaiko organizmas negalės atvėsti.
| Svoris (kg) | Skysčių kiekis (ml) |
|---|---|
| 12 | 1100 |
| 13 | 1150 |
| 14 | 1200 |
| 15 | 1250 |
| 16 | 1300 |
Duokite vaikui daug gerti: vaiko organizmas vėsinasi išgarindamas daugiau vandens, prakaituodamas, ir taip vaikas netenka skysčių. Geriausiai praradimams atkurti tiks vanduo, žolelių arbatos (žinoma, atsižvelkite į vaiko amžių - kūdikiams geriau už bet kurias arbatas yra mamos pienelis). Jei duodate sulčių ar arbatų, nesaldinkite jų, ypač jei vaikas pasigavo žarnyno virusą ar infekciją. Venkite gazuotų gėrimų. Vyresniems vaikams puiki alternatyva gali būti šaldytų vaisių sulčių šerbetas.
Duokite lengvai virškinamo maisto. Natūralu, kad sergantis vaikas valgys mažiau: neverskite jo valgyti per prievartą. Jei temperatūra yra tokia aukšta, kad trukdo vaikui miegoti, sukelia skausmą, pykinimą, diskomfortą, jei vaiką kankina troškulys, jei jis stipriai dehidratavo, gali reikėti temperatūrą numušti, tačiau jokiu būdu nesistenkite „numušti“ jos iki „normalios“.
Kaip gydyti ir sumažinti kūdikio karščiavimą | TYLENOL®
Vaiko karščiavimo požymiai išliks tol, kol vaiko organizmas kovos su jį užklupusia infekcija, todėl tėveliams dėl to tikrai nereikia nerimauti. Karščiavimas tai natūrali organizmo reakcija, todėl nebūtina imtis veiksmų kaskart, kai vaikui pakyla temperatūra. Tačiau karščiavimą mažinančios priemonės gali būti naudingos, nes padės vėl pasijusti geriau, ypač jei vaikas yra silpnas ir ne tik karščiuoja, bet ir kenčia skausmą. Neverskite vaiko valgyti ir niekada jo nežadinkite, kad pavalgytų. Dauguma vaikų gana gerai toleruoja 1-2 dienų badavimą.
tags: #kudikis #karsciuoja #ka #daryti
