Naujagimių susilaukusios mamos itin dažnai sėdi prie lovytės ir stebi, ar mažyliai kvėpuoja, bijo juos palikti miegoti vienus, ypač naktį. Daugelis tėvų dažnai klausosi, ar mažylis kvėpuoja. Jaunos mamytės dažnai pasiklauso, ar naujagimiai kvėpuoja. Tačiau reikia atminti, kad kai kurių naujagimių kvėpavimas būna nereguliarus. Bet ir tai yra norma.

Pirmiausia, ką padaro gimęs kūdikis, - tai įkvepia. Kvėpavimas yra gyvenimas. Didžiausią įtaką čia turi raumuo - diafragma. Taip pat tarpšonkauliniai raumenys ir kaklo raumenys. Kūdikis kvėpuoti mokosi dar būdamas mamos pilvelyje. Tiriant ultragarsu jau nuo 20 nėštumo savaitės galima stebėti vaisiaus kvėpavimo judesius. Gimęs mažylis išmoksta kvėpuoti pats, tačiau tai nėra paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gimstant patiriami dirgikliai (šaltis, skausmas, lietimas), deguonies stoka organizme (perkirpus virkštelę) skatina pirmąjį naujagimio įkvėpimą. Išnešiotas sveikas naujagimis pirmąkart įkvepia per pirmąją gyvenimo minutę. Su pirmuoju riksmu mažylio plaučiai išsiplečia, jis pradeda kvėpuoti savarankiškai. Iš pradžių vaikui atsiranda peršalimo požymiai, po to prisideda dažnas švilpiamas kvėpavimas. Švilpimas sustiprėja naktį.

Naujagimiai kvėpuoja itin tankiai. Taip yra todėl, kad jų medžiagų apykaita labai greita ir organizmui reikia daug deguonies. Kūdikiai iki 3 mėn. gali įkvėpti 30-60 kartų per minutę. Palyginimui, suaugęs žmogus įkvepia net kelis kartus mažiau - iki 12-20 k./min. 6 mėn. kūdikis kvėpuoja nebe taip tankiai - 35-40 k./min., o 1 m. Naujagimių ir kūdikių kvėpavimą reguliuoja pailgosiose smegenyse esantis kvėpavimo centras. Naujagimiams, kūdikiams būdingi ir trumpi kvėpavimo sustojimai. Jie vadinami apnėja. Pasak šeimos gydytojo Ignato Kulišovo, kuo arčiau metų amžiaus, šie skaičiai mažėja iki 30-35 kartų per minutę, apie 5-6 metus - iki 20-25 kartų, o apie 10 m. Tačiau reikia atminti, kad kai kurių naujagimių kvėpavimas būna nereguliarus. Bet ir tai yra norma. Dar viena naujagimių kvėpavimo ypatybė - jie nemoka kvėpuoti per burną, tik per nosytę. Tad jei nosytė užsikimšo, vaikas ima šnopuoti ar knarkti.

Sveiki, išnešioti naujagimiai pradeda kvėpuoti vos gimę, dažniausiai pirmąją savo gyvenimo minutę. Pirmaisiais mėnesiais kūdikis turi adaptuotis prie naujų gyvenimo sąlygų. Prisitaikymas tiesiogiai susijęs su kvėpavimo tobulėjimu. Naujagimių medžiagų apykaita yra daug greitesnė nei suaugusiojo, todėl jam reikia daugiau deguonies, kuris į organizmą patenka dažniau kvėpuojant. Verta žinoti, kad naujagimiui kvėpuojant juda pilvas. Norint sužinoti, kaip dažnai jis kvėpuoja, reikia uždėti ant pilvuko ranką ir paskaičiuoti, kiek naujagimis atlieka kvėpavimo judesių. Dažniausiai jis įkvepia ir iškvepia 40-60 kartų per minutę, šešių mėnesių kūdikio kvėpavimas jau retesnis - 35-40 įkvėpimų ir iškvėpimų per minutę, sulaukus metukų - apie 30 kartų. Kūdikiui augant kvėpavimas keičiasi į diafragminį.

Naujagimių ir kūdikių kvėpavimą reguliuoja pailgosiose smegenyse esantis kvėpavimo centras. Jis subręsta pirmaisiais gyvenimo metais, todėl naujagimiams ir kūdikiams būdingas netolygus kvėpavimas (vadinamoji aritmija) ir trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai (apnėja). Miego apnėja - tai būsena, pasireiškianti dažnais trumpalaikiais kvėpavimo sustojimais dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba sutrikus kvėpavimo nervinei kontrolei miego metu. Pediatrai į tokius kvėpavimo netolygumus rekomenduoja žiūrėti rimtai, nes tuomet smegenims trūksta deguonies - tai gali kelti grėsmę kūdikio gyvybei.

Apnėja - tai ilgesnė nei 15-20 sek. kvėpavimo pauzė. Jei naujagimis išnešiotas, apnėja laikoma 15 sek. Kai kuriuose šaltiniuose apnėja įprasta vadinti bet kokios trukmės kvėpavimo pauzes, tačiau toks apibūdinimas nėra tikslus. Trumpam nustoti kvėpuoti gali net ir visiškai sveiki kūdikiai, tačiau pauzės negali tęstis ilgiau nei 12-15 sek. Jei smegenys ilgesnį laiką neaprūpinamos deguonimi, gresia labai rimtos komplikacijos.

Kartais tėvams sunku pastebėti, kad naujagimis nustojo kvėpuoti. Tačiau kvėpavimą galite patikrinti ir patys. Tam nereikia žadinti mažylio. Pirma, atklokite kūdikį ir pažiūrėkite, ar šiek tiek kilnojasi krūtinės ląsta. Jei kvėpavimas nutrūksta ir vėl atsinaujina naujagimiui miegant, ši patologija vadinama miego apnėja. Jei ir po minėtųjų priemonių kūdikis nepradėjo kvėpuoti, galiausiai reikės daryti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti greitąją pagalbą.

Mažylių kvėpavimui kontroliuoti skirtos specialios mobiliosios auklės su kvėpavimo stebėjimo funkcija, taip pat jau ir Lietuvos rinkoje galima įsigyti specialių kvėpavimo monitorių. Kvėpavimo monitorius - kompaktiškas prietaisas, kuris gali būti segamas prie sauskelnių. Prietaisas fiksuoja kūdikio kvėpavimą ir įspėja, jei kūdikis įkvepia mažiau nei 8 kartus per minutę, suvibruoja ir pažadina kūdikį, jei jis nekvėpuoja 15 sek. ir skleidžia stiprų garsinį signalą kūdikiui nekvėpuojant 20 sek. Jei apnėja kartojasi, gydytojas gali skirti medikamentų.

Kada reikėtų sunerimti?

• Jeigu vaiko tarpšonkaulinių tarpų oda arba šonkaulių apačios puslankio oda (krūtinės ir pilvo susijungimo sritis) vaikui įkvepiant įsitraukia vidun - tai rimto pažeidimo požymis.
• Rimčiausias deguonies trūkumo požymis - vaiko pamėlynavimas.
• Triukšmingas kvėpavimas byloja apie plaučių, arba trachėjos, gerklų arba gerklės negalavimus. Rimto pavojaus nekelia tik įprastinis peršalimo kosulys. Peršalę maži vaikai gali kvėpuoti triukšmingai. Mažų vaikų nosiaryklė lengvai blokuojama gleivių.
• Triukšmingas kvėpavimas įkvepiant vadinamas švilpiamu ir yra trachėjos arba gerklų pralaidumo sutrikimo požymis.

Švilpiamas 2 - 6 mėnesių kūdikio kvėpavimas gali būti bronchito požymis. Astma - pagrindinė ir vaikų (nuo 6 mėnesių), ir suaugusiųjų švilpiamo kvėpavimo priežastis. Nuolatiniai peršalimai, kurie neišvengiamai nusileidžia į plaučius, naktį bei po fizinio krūvio sustiprėjantis nuolatinis kosulys - gali byloti, kad jūsų vaikas serga astma. Astma gali tęstis paūmėjimo ir ramybės periodais. Jos požymiai gali staiga atsirasti ir praeiti. Fiziniai pratimai, emocinis šokas arba infekcija gali sukelti kosulio priepuolius. Kai kuriems vaikams astmą sukelia alergija, dažniausiai - namų dulkėms ir gyvūnams. Egzema (Nuolatinis bėrimas) arba šieno karštinė (Alerginė sloga - alerginis rinitas) taip pat susiję su astma. Astma paprastai praeina 10 - 20 gyvenimo metais. Astmos gydymą turi skirti ir kontroliuoti gydytojas. Pagrindinė gydymo priemonė - nuolatinės ir priepuolio metu atliekamos inhaliacijos. Vyresniems vaikams švilpiamą kosulį gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei bronchitai. Šis požymis gali išnykti pasveikus nuo peršalimo ligos, bet jis gali būti ir astmos priežastis.

Esant epiglotitui, vaikui staiga pakyla kūno temperatūra, jis prastai jaučiasi, skauda gerklę, jį kankina kimus kosulys. (Lojamas kosulys). Jam sunku ryti net savo seiles, todėl jos nuolat teka iš burnytės. Epiglotitas kelia pavojų vaiko gyvybei, todėl skubiai kreipkitės į gydytoją. Epiglotitas paprastai gydomas antibakteriniais preparatais, vaiką būtina nuvežti į ligoninę.

Kvėpavimo ypatumai ir galimos problemos

• Nosinės kvėpavimo svarba: Vaikams daugiausia problemų kelia kvėpavimas per burną. Burninis kvėpavimas skatina krūtininį kvėpavimą (netinkamą), o nosinis kvėpavimas skatina pilvinį kvėpavimą (tinkamą). Kvėpuojant ilgesnį laiką per burną, net ir vos pražiotą, oras patenka ne per nosiaryklę. Oras nėra sušildomas ir išvalomas. Be to, dėl to gali pradėti augti adenoidai. Ne visada adenoidų priežastis yra kvėpavimas išsižiojus, bet kvėpavimas išsižiojus smarkiai didina adenoidų riziką. Adenoidai yra limfoidinis audinys, susijęs su tonzilėmis. Kai kvėpuojame per nosį, oras eina per adenoidus, jie dirba savo darbą. Tačiau kai kvėpuojame per burną, adenoidams siunčiamas signalas „auginti“ audinį, kad padidinti patogenų gaudymą. Todėl nosiaryklės landa mažėja, vaikui darosi vis sunkiau kvėpuoti, išsižiojęs būna dar dažniau.
• Adenoidai ir sąkandžio problemos: Kvėpavimas per burną skatina siaurėti gomurį, taip viršutinis žandikaulis tampa ankštas dantims. Nes, kai kvėpuojame per nosį, liežuvis guli ant gomurio, taip jį stimuliuodamas, ir gomurys plečiasi. Kai tik esame prasižioję, liežuvis šio veiksmo neatlieka, gomurys siaurėja, dantims vietos mažėja ir atsiranda sąkandžio problemų. Siaurėjantis gomurys mažina nosiaryklės ertmes, o tai sunkina kvėpavimą per nosį ir patogiau tampa kvėpuoti per burną.
• Netaisyklingo kvėpavimo pasekmės: Vyresnio amžiaus vaikai arba suaugusieji dėl netaisyklingo kvėpavimo patiria kaklo skausmus, pečių įtampą, galvos skausmus, svaigimus, taip sukeliamas nuovargis, pradedami vartoti nuskausminamieji vaistai.
• Vaikų kvėpavimo ypatumai: Iš praktikos pastebiu, kad sveiki kūdikiai kvėpuoja teisingai, o moksleiviai - jau nebe. Teisingai kvėpuojančių suaugusiųjų sutinku vienetus. Vadinasi, kažkuriuo metu vaikai „pameta“ savo prigimtinį kvėpavimo procesą, ir lieka tame kompensaciniame.

Kaip atpažinti taisyklingą kvėpavimą?

1. Kvėpavimas per nosį: Turime kvėpuoti tik per nosį. O ramybės būsenoje VISI turime kvėpuoti TIK per nosį. Ir ne kitaip. Jokios praviros burnos.
2. Pečių pasyvumas: Jokių kylančių pečių į viršų. Pečiai neturi judėti. Galima dar įsitikinti, ar nedaromas judesys galva atgal, tarsi atlošimo. Lengviau matyti žiūrint iš šono. Ir neturi būti juosmens judesio - t.y. vaikas neturėtų išriesti nugaros įkvėpdamas.
3. Kaklo atpalaidavimas: Kaklo raumenys neturi įsitempti. Įkvėpimo metu kaklas turėtų būti laisvas, be matomo raumenų įsitempimo. Jeigu taip nėra, - jau blogai. Kartu stebime ir krūtinkaulį - jis neturėtų kilti į viršų.
4. Pilvo judėjimas: Įkvepiant pilvas turi išsipūsti, t.y.
5. Šonkaulių plėtimasis: Apatiniai šonkauliai turi plėstis į šonus.

Kvėpavimas pilvu dar atlieka ir kitą svarbią funkciją - masažuoja vidaus organus! Kiekvienas organas turi savo judėjimo trajektoriją, kai diafragma leidžiasi žemyn ar kyla aukštyn. Organų judėjimas yra labai svarbus, net būtinas! Judėdamas organas gerina savo kraujotaką, limfotaką ir, žinoma, savo funkciją, geriau dirba. O žarnynas apskritai džiaugiasi! Kvėpavimas reguliuoja mūsų nervų sistemą, kvėpuodami mes galime nurimti, geriau susitvarkyti su stresu ar iššūkiais, įjungdami parasimpatinės nervų sistemos aktyvaciją, t.y. kvėpuodami giliai ir lėtai. Kvėpuodami galime keisti rūgščių ir šarmų balansą. Ir, žinoma, kvėpuodami galime padėti valdyti savo emocijas.

Kvėpavimo per burną įtaka vaiko raidai

Jau 1909 m. publikuotas straipsnis skelbė apie kvėpavimo per burną neigiamą poveikį vaiko miego kokybei, vystymuisi ir gebėjimui susikoncentruoti. Vienas straipsnio autorių išskyrė veido bruožus, kurie būdingi vaikams, kvėpuojantiems per burną. Tokie vaikai pasižymi mažesniu apatiniu žandikauliu, neišraiškingu smakru, siauru ir aukštu gomuriu, kartais ilga ir kumpa nosimi, dažniau nei bendraamžiams gendančiais dantimis. 2012 m. atliktas tyrimas nustatė, jog vaikai, kurie miego metu kvėpuoja per burną, ryte atsikelia pavargę, dėl to negeba susikoncentruoti. Taip pat dėl kvėpavimo per burną miego metu vaikas gali knarkti, o dėl netaisyklingos liežuvio padėties burnoje gali atsirasti miego apnėja. Natūraliai ramybės būsenoje, taip pat ir miego metu, liežuvis turi būti prisispaudęs prie gomurio. Tokioje padėtyje esantis liežuvis neužkrenta ant kvėpavimo takų ir leidžia orui keliauti pro nosį į plaučius ir atgal. Be to, kai liežuvis yra prisiglaudęs prie gomurio, o lūpos - sučiauptos, burnoje ir nosyje susidaro slėgio skirtumas, dėl to pro nosį įkvėptam orui yra dar lengviau keliauti į plaučius.

Jeigu vaikas kvėpuoja per burną, jo liežuvis guli ant apatinių dantų. Stebėkite ir įvertinkite, ar vaikas kvėpuoja per burną, tai nesunkiai pastebima, kai vaikas yra susikoncentravęs į kokią nors veiklą, pavyzdžiui atlieka namų darbus, žiūri televizorių ar žaidžia. Taip pat reikia pastebėti kaip miego metu vaikas kvėpuoja - per burną ar pro nosį, knarkia ar ne. Jeigu dieną vaikas 40 proc. ar daugiau laiko kvėpuoja per burną, tai jau yra ženklas, jog šį įprotį būtina keisti, ieškant priežasčių. Ar vaikas miego metu daug juda ir sukinėjasi? Jeigu bent į kelis šiuos klausimus atsakėte TAIP, reikėtų kreiptis pagalbos, ištyrimui.

Patarimai tėvams:

• Kontroliuokite aplinkos temperatūrą.
• Stebėkite, ar kūdikis gali laisvai kvėpuoti per nosį.
• Neleiskite išsausėti nosies gleivinei, gydykite užsikimšusią nosytę.
• Kad kūdikis „nepamirštų” ritmiškai kvėpuoti, jam apie tai reikia priminti švelniais prisilietimais, todėl kuo dažniau jį paglostykite ir priglauskite prie savo kūno.
• Jeigu mažyliui reikalinga pastovi kvėpavimo kontrolė, naudojami naujagimių kvėpavimo ir apnėjų registravimo monitoriai.

tags: #kudikis #daznai #kvepuoja

• Žaidimai 11 mėnesių kūdikiui
• Nėštumo metu krūtų pokyčiai
• Kaip pratęsti buvimą globos institucijoje
• Atsigavimas po gimdymo
• Anželos Adamovič asmeninis gyvenimas