Pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius kūdikio mitybos poreikius geriausiai patenkina mamos pienas. Nuo pusės metų kūdikiai pradeda naują etapą ir po truputį susipažįsta su suaugusiųjų maistu. Paprastai vienerių metų vaikas jau gali valgyti bendrą šeimos maistą. Kiekvienos mamos tikslas - šią pažintį padaryti kuo įdomesnę ir spalvingesnę.
Kada Pradėti Primaitinimą ir Kaip Atpažinti Kūdikio Pasiruošimą
Skirtingoje literatūroje rasite, kad rekomendacijos pradėti primaitinimą gali svyruoti nuo 3 iki 6 ar net 8 mėnesių amžiaus. Taip yra todėl, kad vienas pagrindinių rodiklių primaitinimo pradžiai yra fizinis kūdikio pasiruošimas. Pirmieji ženklai, kad vaikas jau pasirengęs ragauti naujo (kieto) maisto, yra jo sugebėjimas savarankiškai tiesiai sėdėti, išlaikyti tiesiai galvą ir stuburą, galėti judėti. Svarbu, kad kūdikis mokėtų pasukti galvytę į šoną ir taip parodyti, kad jis nebenori siūlomo maisto. Vaikas taip pat turėtų daryti kramtomuosius judesius su burna. Svarbu ir bendras vaiko susidomėjimas maistu - ar jam įdomu, ką dedate į savo burną, ar bando jus mėgdžioti. Ar gali kūdikis tvirtai pasėdėti bent 10 minučių? Ar nesukniumba tik pasodintas? Ar tvirtai laiko ir koordinuoja galvą? Taip pat, ar rodo susidomėjimą maistu? Dažniausiai šeimos nariai pastebi, kaip kūdikis pradeda sekti kiekvieną jų kąsnį, pamačius maistą jam nutįsta seilė. Dygstantys dantys nėra požymis, kad jau reikia primaitinti, nes kūdikiai maistą puikiai gali sutrinti ir dantenomis. Savarankiškai nesėdinčio kūdikio primaitinti nerekomenduoju ir siūlau palaukti. Nebent gydytojas dėl kažkokių individualių priežasčių rekomendavo kitaip. Tuo atveju reiktų pasirūpinti tinkama atrama, nemaitinti gulinčio kūdikio dėl didesnės užspringimo tikimybės.
Svarbu atminti, kad pirmieji maitinimai neatstoja visaverčio valgymo, todėl net jei mažylis suvalgė šaukštelį daržovių tyrės, tuomet jam reikėtų pasiūlyti ir mamos pieno ar adaptuoto pieno mišinio. Nepamirškite, kad vaiko skranduko talpa šeštą gyvenimo mėnesį siekia apie 250 ml, o metų, dviejų jau apie 345 ml.
Nuo Ko Pradėti Primaitinti: Daržovės, Vaisiai ir Grūdai
Yra kelios teorijos, rekomenduojančios skirtingą primaitinimo tempą bei būdą. Svarbu, kad kūdikis mokėtų pasukti galvytę į šoną ir taip parodyti, kad jis nebenori siūlomo maisto. Paprastai maitinimas pradedamas įtraukus vieną daržovę, duodama tris dienas iš eilės po šaukštelį, kad būtų galima stebėti vaiko organizmo reakciją. Jei mažylis labai domisi maitinimu ir alerginių reakcijų nepastebėjote, galite palaipsniui didinti maisto porcijas, pereinant nuo trijų arbatinių šaukštelių iki trijų šaukštų. Kai vaikutis susipažino su 3-4 daržovėmis, į jo racioną galima įtraukti ir vaisius, iš pradžių pasiūlant garuose virtą obuolį, slyvą ar bananą, bet vėliau jo racioną galima praplėsti ir dribsniais, iš pradžių renkantis grūdus be glitimo: ryžiai, kukurūzai, grikiai ar soros. Išbandę šią košę galite toliau plėsti vaiko racioną avižų ir manų kruopų košės.
Daržovių košė
Reikėtų pradėti nuo vienos rūšies daržovės paragavimo (arbatinio šaukštelio), kiekvieną dieną didinant suvalgomą kiekį, kol pasieksite visą porciją. Maitinančios mamos pirmuosius košių šaukštelius turėtų duoti po maitinimo. Po kelių savaičių, kai vaikas jau suvalgo didesnį košės kiekį, pasiūlyti pieno arba vandens užsigerti. Nesvarbu, nuo kokios daržovės pradėsite, ypač svarbu, kad tai būtų geriausios kokybės maistas - užaugintas namų ūkyje, be cheminių trąšų, gerai išsilaikęs. Daržoves geriausiai virti garuose, be druskos, sutrintą košę galite pagardinti keliais lašais migdolų, moliūgų sėklų arba kanapių aliejumi. Pirmąją daržovę duokite bent kelias dienas - įsitikinus, kad vaikui nepasireiškia alerginė arba maisto netoleravimo reakcija, pridėkite dar vieną. Pavyzdžiui, pradėjus primaitinti nuo moliūgo po kelių dienų ar savaitės galite duoti paragauti cukinijos, po kelių dienų - saldžiosios bulvės, dar po kelių - brokolio. Stebėkite, ar kūdikio neišbėrė, ar nepučia pilvuko, ar nepasireiškia kiti negalavimai. Per porą savaičių košė turėtų pakeisti vieną maitinimą pienu, tačiau pagal poreikį maitinami kūdikiai ir toliau gali norėti užsigerti pienuku. Mišinuku maitinamiems kūdikiams košei pilnai pakeitus maitinimą mišinuku (kuomet po košės kūdikis atsisako siūlomo mišinuko) būtina duoti atsigerti vandens. Pirmąją košę geriausia duoti pirmoje dienos pusėje, tuomet geriau pastebėsite nepageidaujamas reakcijas.
Kruopų košės
Dėl celiakijos (glitimo netoleravimo) tikimybės, rekomenduojama pradėti primaitinti nuo košių, kurių sudėtyje nėra glitimo. Iš javų glitimo neturi ryžiai, soros ir kukurūzai, iš kitų paplitusių kruopų - grikiai, bolivinė balanda (kinva), burnotis. Reikėtų laikytis panašaus principo, kaip ir pradedant primaitinti nuo daržovių - įvesti po vieną kultūrą vienu metu, nepastebėjus neigiamos reakcijos - pildyti racioną. Dėl mažos maistinės vertės reikėtų vengti manų kruopų košės. Spelta - senovinė kviečių rūšis, turinti daugiau mikroelementų bei organizmui svarbių amino rūgščių nei įprasti kviečiai. Speltą toleruoja ir maždaug pusė žmonių, netoleruojančių glitimo, ši kultūra dar nėra genetiškai modifikuota. Spelta grūduose randama daug magnio, cinko, mangano ir B grupės vitaminų, taigi jie puikiai tinka visiems, siekiantiems pilnavertės mitybos. Verdant košę vaikams galima naudoti pilno grūdo ekologiškus speltos grūdų dribsnius. Avižos yra puikus energijos šaltinis, baltymais turtingas grūdas, turi beveik visų amino rūgščių, žemą glikemijos indeksą. Šalia mikroelementų ir vitaminų avižose yra medžiagų, kurios didina atsparumą infekcijoms, padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Avižos, ypatingai primaitinimo pradžioje, yra labai parankios, kadangi padeda palaikyti gerą žarnyno veiklą, nesukelia vidurių užkietėjimo, kai kuriems vaikams turi ir laisvinamąjį poveikį. Jeigu naudosite dribsnius, įsitikinkite, kad jie pagaminti iš pilno grūdo ekologiškų grūdų. Sorų kruopos - labai maistingos, ilgam suteikiančios sotumo jausmą. Dabar jau galima nusipirkti ir ekologiškų sorų dribsnių, iš kurių išvirta košė yra ne tik sveika, bet ir puikaus skonio. Ryžiai pasižymi mažesniu baltymų kiekiu, tačiau yra lengvai virškinami bei įsisavinami. Kukurūzai - nors neturi glitimo ir tinka alergiškiems žmonėms, tačiau neturi pilno amino rūgščių rinkinio. Dėl įvairaus pritaikymo kukurūzai dažnai būna genetiškai modifikuoti, todėl renkantis juos kūdikio mitybai būtina atkreipti dėmesį į kokybę. Grikiai, kaip ir bolivinė balanda, nėra dažnai skiriami prie grūdų, nors botanine prasme yra vaisiai. Grikius galime vartoti kepintus (rudos spalvos, dažniausiai parduodamus prekybos centruose ir mums visiems įprastus) bei nekepintus, arba „baltuosius“. Tradicinis grikių paruošimo būdas - virimas puikiai tinka kūdikiams. Nepamirškite, kad artėjant pirmajam gimtadieniui galima pabandyti ir kitus vartojimo būdus - grikius tiesiog užplikyti verdančiu vandeniu ir palikti išbrinkti, košėse naudoti daigintus grūdelius. Grikiuose gausu vitamino B bei mikroelementų, mažai riebalų ir cukraus. Tai nors ir kasdieniškas, bet sveikas pasirinkimas. Bolivinė balanda jau seniai žinoma ir naudojama Pietų Amerikoje, o pas mus dar tik skinasi kelią į tradicinį maistą pripažįstančių šeimų virtuves. Jos labiausiai vertinamos dėl puikaus amino rūgščių balanso, lengvai virškinamos. Kinvos košes galite ruošti kaip karštą grūdų košę, puikiai dera maišant su kitomis košėmis, pvz., grikių. Košės verdamos ant vandens, jas visada galima paskaninti mamos pienu arba mišinuku.
Mėsa ir Žuvis Kūdikio Mityboje
Kita vertinga maisto produktų grupė po grūdinių košių - mėsa, kurią į vaiko racioną reikėtų įtraukti maždaug nuo 8 mėnesių amžiaus. Rekomenduojama pradėti nuo veršienos, triušienos ir kalakutienos. Galiausiai nuo 9-10 mėnesių į vaiko racioną įtraukiama ir žuvis. Pirmiausia galite pasiūlyti menkę ar jūros lydeką. Svarbu, kad žuvis būtų paruošta kuo paprasčiau, pavyzdžiui, garuose, bet jokiu būdu negalima kepti. Žuvis yra geras baltymų šaltinis, o riebi žuvis aprūpina organizmą vertingomis riebalų rūgštimis.
Pieno Produktai ir Riebalai
Kalbant apie karvės pieno produktus, viena dažniausių klaidų - pasiūlyti mažam vaikui saldintų jogurtų ir varškės. Specialistai primena, kad saldintus produktus vaikučiui reikėtų pasiūlyti kuo vėliau, nes dažnai alerginę reakciją gali sukelti ne karvės pienas, o produkte esantys saldikliai. Nuo 12 mėnesių amžiaus vaikai toliau turėtų būti žindomi, o siekiant užtikrinti dietos įvairovę, jau galima įtraukti ir gyvūninės kilmės pieną. Rauginti/fermentuoti pieno produktai (jogurtas, varškė, kefyras, sūris) gali būti įtraukiami apie 10 -11 mėn. - nedideliais kiekiais.
Kūdikių ir mažų vaikų energijos poreikis santykinai (tai yra energijos kiekis kilogramui kūno masės) yra vienas didžiausių per visą gyvenimą. Labiausiai besiformuojantis organas šiuo laikotarpiu yra smegenys ir nervų sistema, todėl net 25-35% energijos turi būti gaunama riebalų pavidalu. Tai yra pakankamai koncentruota energijos forma, todėl reikalingas mažesnis maisto kiekis. Pirmaisiais gyvenimo metais svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų kuo įvairesnių riebalų rūgščių, todėl maistas turi būti gardinamas sviestu, labai tyru alyvuogių, rapsų, kanapių, linų sėmenų aliejumi. Trys pastarieji aliejai sudėtyje turi nemažai vienos iš nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių (linoleno r.r.). Nuo 6 mėn. amžiaus svarbu įtraukti ir riebiųjų žuvų ar jų aliejų, kiaušinio trynį, kurių sudėtyje yra eikozapentaeno ir dokozaheksaeno riebalų rūgščių, pastaroji labai svarbi nervų sistemos ir smegenų, tinklainės vystymuisi. Žinotina, kad riebalai yra svarbūs riebaluose tirpių vitaminų A,D,E,K įsisavinimui; užtikrina maisto organoleptines (skonio, kvapo ir tekstūros) savybes, todėl lemia maisto priimtinumą, pasitenkinimą, sotumą.
Baby Lead Weaning (BLW) - Kūdikio Vadovaujamas Primaitinimas
Kita kryptis, kurią gali rinktis mamos, tai Gill Rapley aprašyta primaitinimo sistema „nujunkymas kūdikio ritmu“ arba Baby Lead Weaning (BLW). Pagrindinis šios teorijos principas tas, kad vaikui suteikiama galimybė rinktis ką jis nori valgyti nuo bendro šeimos stalo. Kiekvienas produktas vaikui pateikiamas savo pirmine forma, o ne sutrinamas į vienalytę košę. Jeigu tai brokolis - geriausia vaikui duoti visą stiebelį, kad galėtų pats suimti rankyte. Morkos, cukinijos, moliūgai, obuoliai - pjaustomi vaikui patogiais šiaudeliais. Vaikas susipažįsta su maistu kartu su šeima, bet taip pat išlaiko galimybę atsisakyti to maisto, kurio jis nenori tą dieną. Ir nors tokiu principu skatinamas vaiko savarankiškumas bei pažinimas, bet jis reikalauja nemažai kantrybės ir pasiruošimo iš tėvų - vaikas sprendžia, kiek, ko ir kaip pateks į jo burnytę, o kai kuriems tėvams sunku susilaikyti nuo begalinio noro įsiūlyti dar bent šaukštelį. Galbūt visa sistema ir skamba drastiškai, tačiau tam tikri jos elementai gali būti puikiai pritaikyti kasdieniniame valgymo procese. Neleiskite, kad vaikui pietų metas asocijuotųsi su perkreiptu ir susirūpinimo kupinu mamos veidu. Ne veltui tai vadinama primaitinimu, kadangi iki metų laiko pagrindinius vaiko poreikius vis dar tenkina mamos pienas arba mišinukas.
Alergijų Prevencija ir Svarbios Rekomendacijos
Anksčiau buvo rekomenduojama primaitinimą dažniausiai alergiją sukeliančiais produktais atidėti, jeigu vaikas turi didelę riziką išsivystyti alergijai. Manoma, kad tai lemdavo ženklesnį jautrumą dėl žarnyno sienelių didesnio pralaidumo. Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad anksti, 4-6 mėn. amžiuje, įtrauktas alergiją galintis sukelti maisto produktas, kaip tik padidina toleranciją jam. Todėl pirmiausiai turi būti vertinama kūdikio rizika susirgti alergija ir pagal tai koreguojami įvedami maisto produktai - kiaušiniai, žuvis, riešutai. Kūdikio rizika susirgti alergija yra vertinama atsižvelgiant į šeimos anamnezę ir esančius simptomus. Rizika didėja, jeigu šeimoje jau yra sergančių alergija, jeigu vaikui pasireiškia lengvo ar vidutinio laipsnio egzema, yra nustatyta alergija kitam maisto produktui, o didžiausia rizika yra susijusi su sunkaus laipsnio egzema (tokie kūdikiai turi būti stebimi gydytojo alergologo ir gydytojo dietologo, kad būtų užtikrintas tinkamas racionas).
Pagrindinės rekomendacijos, kaip įtraukti alergiją galinčius sukelti produktus vaikams, turintiems riziką:
- Maistas turi būti pateikiamas saugia forma, atitinkančia vaiko amžių ir išsivystymą (pvz. riešutų sviestas ar miltai vietoj riešutų).
- Prieš įvedant alergiją galintį sukelti produktą, jau turi būti įtraukti ir toleruojami kiti produktai (daržovės, vaisiai, grūdai).
- Įtraukiamas vienas naujas produktas atskirai nuo kito.
- Pradedama namuose, duodant tiesiog paragauti alergiją galinčio sukelti produkto.
- Jeigu nėra reakcijos, toliau galima palaipsniui didinti porcijas.
- Kiekvienas naujas produktas įtraukiamas kas 3-5 dienas, jei nestebima reakcijų. Jei įvedus produktą, atsiranda bėrimo elementų odoje, pakinta tuštinimasis, reikia nutraukti to produkto vartojimą ir palaukti, kol simptomai praeis ir po kelių dienų vėl pabandyti. Kartojantis reakcijai, reikia produkto vartojimą nutraukti ilgesniam laikui. Esant kelių produktų alergijai, tikslinga konsultacija su vaiką prižiūrinčiu gydytoju.
- Svarbu užtikrinti maisto produktų ir tekstūros įvairovę, kadangi maisto įvairovė gali sumažinti alergijos pasireiškimo riziką per pirmuosius 10 gyvenimo metų.
Kaip Pritaikyti Maistą Pagal Vaiko Amžių ir Raidos Etapą
Primaitinimas paprastai pradedamas duodant 1-2 arbatinius šaukštelius vientisos tyrės arba gerai sutrinto maisto tik vieną kartą per dieną. Maisto produktai pasirenkami pagal sezoniškumą, apimant įvairias maisto grupes, įskaitant daržoves, vaisius, kruopas, gyvūninės kilmės maistą (pvz., mėsą, žuvį, kiaušinius- pradedant nuo trynio). Naujus alergiją galinčius sukelti produktus rekomenduojama įvesti kas 3-5 dienas. Visais kitais atvejais siekiama užtikrinti kuo didesnę mitybos įvairovę nuo pat primaitinimo pradžios, kad vaikas gautų visas reikalingas maistines medžiagas, ypač geležį ir kitus svarbius mikroelementus. Yra normalu, jeigu pradėjus primaitinti, kūdikis išstumia tyrelę iš burnos - pradžioje dar nepajėgia nustumti kąsnio į užpakalinę burnos dalį ir nuryti, nes kūdikis anksčiau neragavo tirštesnio maisto už motinos pieną ar adaptuotą pieno mišinį, todėl gali užtrukti, kol pripras ir pradės koordinuoti liežuvio judesius. Pirmus kelis kartus pabandykite praskiesti; tada palaipsniui tirštinkite. Taip pat galite palaukti savaitę ar dvi ir bandyti dar kartą. Kai kūdikis išmoksta valgyti tirštos konsistencijos maistą ir vieno valgymo metu pradeda suvalgyti didesnį maisto kiekį (vidutinis kiekis maždaug pusė stiklinės), galima įtraukti antrą, o vėliau trečią primaitinimą. Kartu didinamas ir naujų produktų kiekis iš kiekvienos grupės.
Nuo 8 - 9 mėn. reikia keisti maisto produktų konsistenciją - maistas trinamas šakute, kad liktų minkštų gabaliukų, kurie skatintų kūdikį mokytis kramtyti. Vėliau galima jau duoti ir pirštukais paimamų minkšto maisto gabaliukų. Skiriami 3 valgymai, sudaryti iš 1-2 patiekalų, produktai naudojami iš 4 maisto grupių - pridedami pieno produktai.
9 - 12 mėn. skiriami 3 - 4 primaitinimai, po 2 patiekalus, parenkant kuo įvairesnius produktus, porcijos dydis vidutiniškai siekia apie pusę stiklinės. Jei vaikas nespringsta, gali kramtyti, maisto konsistencija keičiama į kietesnį, sumaltą ar mažais gabaliukais supjaustytą maistą. Jau galima duoti pačiam valgyti šaukšteliu, o vėliau ir šakute, vandenį gerti iš puodelio. Pirmųjų metų gale jau galima pereiti ir prie šeimos maisto, jei jis yra maistingas ir įvairus. Priklausomai nuo vaiko apetito, žindymo dažnumo, augimo tempo, galima įtraukti 1-2 užkandžius.
Skysčiai ir Gėrimai
Pradėjus primaitinimą kartu su maistu vaikui galima siūlyti atsigerti vandens iš puodelio ar gertuvės. Žalioji ar juodoji arbata mažiems vaikams netinka, nes jų sudėtyje yra kofeino, taninų ir polifenolių, kurie slopina geležies absorbciją. Galima duoti silpnos koncentracijos žolelių (ramunėlių, kmynų, pankolio ir pan.) arbatų.
Kaip Ruošti Kūdikio Maistą
Maisto paruošimas garuose yra vienas geriausių sprendimų, ruošiant kūdikiui maistą, nes taip išsaugomas daržovių skonis ir maistinė vertė. Pramoniniu būdu paruoštas kūdikių maistas yra labai patogus, būna praturtintas būtinomis medžiagomis (geležimi, D ir B grupės vitaminais, cinku), be to, jų sudėtinės dalys yra kontroliuojamos pagal Europos sąjungos reglamentus, todėl produktai tikrinami dėl galimo užterštumo pesticidais. Tačiau atlikti sudėties tyrimai rodo, kad net ir pikantiško skonio tyrelėse, o ypač užkandžiuose, yra pridėtinio cukraus - jis yra įdedamas vaisių tyrės pavidalu, tačiau kaip ir vaisių sultys, turi neigiamą poveikį dantų emaliui, skonio suvokimui. Daržovių ir vaisių bei kai kurios pikantiškos tyrelės pasižymi mažu energiniu tankiu, todėl siekiant užtikrinti reikiamus poreikius, kūdikis turėtų suvalgyti didelius kiekius tyrelės. Pramoninių produktų gamyboje yra pakankamai griežti tekstūros reikalavimai, todėl gali neatitikti/neskatinti vaiko vystymosi. Keptų, gruzdintų bulvių, kūdikių sausainių, kūdikių košių, kurios ruošiamos užpilant virintu vandeniu, gamybos metu, kaitinant angliavandenius (krakmolą) susidaro akrilamidai - medžiagos, siejamos su nervų sistemos pažeidimu ir didesne vėžinių susirgimų rizika. Mažų vaikų detoksikacinės sistemos nėra tokios efektyvios, tad šios medžiagos gali kauptis vaikų organizmuose. Maitinant pramoniniu būdu paruoštu maistu išspaudžiamosiose pakuotėse, trikdomas vaiko kramtymo įgūdžių formavimasis; vaikas negali įvertinti, ką valgo, negali matyti ar užuosti maisto; slopinama vaiko smulkiosios motorikos raida - vaikas negali paimti pirštukais maisto ir juo „žaisti“; vaikai, kuriems ilgesnį laiką tokiu būdu pateikiamas maistas, vėliau gali tapti išrankiais valgytojais; taip pat sunku kontroliuoti suvalgomo maisto kiekį, jei valgoma tiesiai iš pakuotės, ir tai gali lemti maisto švaistymą. Namuose iš natūralių produktų ruoštas maistas gali būti pateikiamas reikiamos konsistencijos, pritaikant pagal vaiko poreikius. Taip pat vaikui galima atskirai pateikti kiekvieną ingredientą, taip skatinant skonių suvokimą; atsižvelgiant į vaiko sensorinį jautrumą ruošti jam tinkamus patiekalus, naudojant daugiau arba mažiau prieskonių. Taip pat galima dažniau įtraukti ir pratinti prie kartaus skonio, kurio nebūna pramoniniu būdu pagamintuose produktuose.
Atsakingas Maitinimas
Primaitinimas, kaip ir žindymas, turi būti pagal kūdikio poreikius, atsižvelgiant į jo rodomus alkio ir sotumo signalus. Taip skatinant vaiką valgyti savarankiškai ir atsižvelgiant į fiziologinius bei vystymosi poreikius. Atsakingas maitinimas leidžia kūdikiui nuspręsti, kada ir kiek kieto maisto suvalgys ir kiek pieno išgers. Tėvai turėtų būti skatinami atpažinti savo kūdikio sotumo signalus ir nebereiktų versti savo kūdikio valgyti ar gerti daugiau, kai jis parodo, kad jam jau pakanka maisto. Priverstinis maitinimas neigiamai veikia teigiamo požiūrio į maistą formavimąsi, o tai vėliau gali lemti emocinio valgymo ar išrankaus valgytojo elgseną. Kiekvieno valgymo metu, ne tik kai yra maitinamas šaukštu, bet ir valgydamas pats pirštais ar šaukšteliu, kūdikis lavina savarankiško maitinimosi įgūdžius, o tai skatina savireguliaciją valgant ir palaiko kognityvinį, emocinį ir socialinį vystymąsi. Žinoma, tai reikalauja tėvų/globėjų kantrybės ir laiko pabūti, kol mažas vaikas valgo ar pats maitinasi, susitvarkyti po maitinimo/si. Valgymo metu negalima palikti kūdikio ar mažo vaiko be priežiūros dėl springimo pavojaus.
Žindymas 1 dalis
tags: #kudikis #atsisako #primaitinimo
