Vystymosi psichologijoje vaikas apibrėžiamas kaip žmogus, esantis vaikystės amžiaus tarpsnyje, t. y., tarp gimimo ir lytinės brandos, arba tarp kūdikystės ir brandos.
Teisiškai vaikas yra pilnametystės nesulaukęs asmuo (mažametis ar nepilnametis), Lietuvoje - jaunesnis nei 18 metų asmuo. Paprastai vaikai turi mažiau teisių ir atsakomybių nei suaugusieji, jiems privaloma suaugusiųjų globa.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija apibrėžia vaiką kaip „žmogų, kuriam nėra sukakę 18 metų, nebent įstatymas numato ankstesnį pilnametystės amžių.“ Šią konvenciją yra ratifikavusios 192 JT narės iš 194.
Vaikystės etapai ir raida
Vaikas yra žmogus vaikystės amžiaus tarpsnyje (nuo vienų iki 11-12 metų). Skiriama ankstyvoji (1-3 m.), vidurinė (3-6 ar 7 m.) ir vėlyvoji (6 ar 7-11 ar 12 m.) vaikystė.
Ankstyvoji vaikystė (1-3 metai)
Ankstyvoji vaikystė dar vadinama ikimokykliniu laikotarpiu, arba pieninių dantų tarpsniu. 24-30 mėnesių amžiaus vaikas turi visus 20 pieninių dantų, kurių kaita prasideda 6-7 metais. Kūno ir smegenų augimas lėtėja, mažėja maisto medžiagų poreikis ir apetitas. Sparčiai tobulėja funkcijos, keičiasi mityba, dienos režimas. Ūgio ir kūno masės prieaugis nedidelis, bet stabilus. Santykinai padaugėja aktyviosios masės ir sumažėja riebalinio audinio (mergaitės jo turi daugiau nei berniukai), todėl vaikas atrodo lieknesnis nei kūdikis.
Dauguma vienerių metų vaikų jau vaikšto (gali pradėti ir nuo 15 mėn.), 18-24 mėnesių vaikai bėgioja, lipa laiptais. Daugelis 2-3 metų vaikų kontroliuoja šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijas. Vidaus organai ir audiniai auga nevienodu greitumu. Ypač sparčiai formuojasi limfinis ryklės audinys (adenoidai, tonzilės), kuris neretai išveša per stipriai. Nervų sistemos dalys, jutimo organai pasiekia beveik galutinį dydį. Vyksta labai sparti protinė raida: vaikas suvokia erdvę, laiką, dydį, masę, spalvas, formą, nuotolį.
1-3 metų vaikai kiša daiktus į burną, neretai įkvepia svetimkūnių, gali apsinuodyti vaistais, cheminėmis medžiagomis, apsiplikyti verdančiu vandeniu. Jie pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, todėl dažnai serga ūminėmis infekcinėmis ligomis (užsikrečia bendraudami), o jų imunitetas dar nėra visiškai susiformavęs. Vaikystėje gali išryškėti alerginės ligos.
Vidurinioji vaikystė (3-7 metai)
Per pirmuosius 2 savo gyvenimo metus vaikas vystysis ir tobulės. Jis daug sužinos apie Jus ir apie savo santykius su Jumis, tačiau jam trūks gebėjimų suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus: šiame amžiuje dauguma vaikų pradeda „rodyti ožiukus“, bijo skirtis su mama ir pradeda bijoti svetimų žmonių - tai normalus elgesys šiame amžiaus tarpsnyje.
3-7 metų vaiko atmintis sparčiai gerėja, tobulėja mąstymas ir kalba. 4-5 metų vaikas vartoja apie 2000 žodžių, kalba gramatiškai taisyklingais sakiniais. 4-5 metų vaikai gaudo kamuolį, važiuoja dviračiu, šokinėja. Jie jau geba išmokti šokių judesius, sportinius žaidimus, groti pianinu. 3-7 metų vaikų imuninė sistema subręsta, jie serga rečiau ir lengviau.
Vėlyvoji vaikystė (7-12 metų)
Vėlyvojoje vaikystėje vaiko organizmas pradeda intensyviai ruoštis lytiniam brendimui (brendimo įžanga): daugėja riebalinio audinio, pradeda veikti lytiniai hormonai. Intensyviai keičiasi dantys, pradeda formuotis antriniai lytiniai požymiai. Griaučiai ir raiščiai silpni - galimos įvairios kaulų deformacijos.
Vaikai pradeda lankyti mokyklą, todėl jie mažiau juda ir būna gryname ore, neretai sutrinka mitybos režimas, didesnis krūvis tenka centrinei nervų sistemos. Daugėja vaikų, turinčių regos sutrikimų, iškrypusį stuburą, sergančių dantų ėduonimi, neurozėmis.
6-7 metų vaiko kalboje vartoja jaustukus, simbolius, palyginimus, geba atpasakoti įvykius, fantazuoja. Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra labai judrūs, smalsūs.
Vaiko raida ir aplinka
Vaikų fizinę ir intelektinę raidą labai veikia išorinė aplinka, socialinės sąlygos, mityba.
Nėštumas
Santykiai su vaiku prasideda dar prieš jam gimstant. Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius susiformuoja pagrindinės vaisiaus smegenų struktūros. Iki 30 nėštumo savaitės vaisius jau gali girdėti išorinio pasaulio garsus, judėti mamos kalbos ritmu ir netgi atpažinti jos balsą. Taip formuojasi prieraišumo jausmas tarp tėvų ir vaiko.
Kūdikystė ir antrieji gyvenimo metai
Kūdikiai yra „naujokai“ šiame pasaulyje. Tačiau per pirmuosius 2 savo gyvenimo metus jie vystysis ir tobulės. Jiems būtina verkti, kad pasakytų mums, kai jaučiasi nepatogiai ir blogai. Patys kūdikiai nesupranta, kodėl jie verkia ir tikrai nesistengia išvesti savo tėvų iš kantrybės nuolat verkdami. Atsiliepdami į kūdikio verkimą jūs užtikrinsite, kad jis gali jumis pasitikėti (ypatingai sunkiomis akimirkomis). Po truputį, kūdikio kalba vis tobulės ir savo poreikius jis galės išreikšti ne tik verkdama.
Augdami kūdikiai įgyja vis daugiau fizinių gebėjimų, o jų noras pažinti pasaulį vis auga. Tėvai turėtų skatinti domėjimąsi pasauliu.
Prieraišumas ir saugumas
Labiausiai mažiems vaikams reikia šilumos, saugumo jausmo. O tai kūdikis patiria būdami su Jumis, laikomi ant rankų, apkabinti ir glamonėjami, supami, nešiojami, miegodami kartu.
Vaiko globa ir teisės
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.
Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities.
Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį. Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalvos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdami naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.
Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.
Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan.
Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.
Vaiko teisės
Vaiko samprata dažnai tapatinama su nepilnamečio ir paauglio sampratomis. Tėvai privalo auklėti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pilnamečiai vaikai privalo rūpintis tėvais ir teikti jiems paramą.
Vaikai yra tiesiosios žemutinės linijos pirmojo laipsnio giminaičiai. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją vaikai turi neatimamą teisę gyventi, teisę į vardą ir pilietybę, pažinti savo tėvus ir jais rūpintis, išlaikyti savo individualybę (įskaitant pilietybę), vardą ir šeimos ryšius, taip pat laisvai reikšti savo pažiūras visais su juo susijusiais klausimais, nuomonę, teisę į minties, sąžinės ir religinę laisvę.
Valstybė privalo garantuoti vaikams galimybę gyventi ir sveikai vystytis, nesiskirti su savo tėvais prieš savo norą, imtis priemonių, kad vaikai nebūtų neteisėtai perkeliamas ir negrąžinamas iš užsienio.
Nepilnametis, sulaukęs 16 metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo pripažintas visiškai veiksniu (emancipacija), jei yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992) įtvirtinta nuostata, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymai.
