Šis tyrimas nagrinėja kraupų nusikaltimą, kuomet motina sąmoningai atėmė gyvybę dviem savo mažamečiams vaikams. Istorija atskleidžia tragiškas aplinkybes ir motyvus, kurie privedė prie šios neapsakomos tragedijos.
Detalių atskleidimas teisme
"Nužudžiau du savo vaikus, nes negalėjau pakęsti savo vyro pažeminimo", - lėtai ir tyliai teisme kalbėjo A. Jonaitienė. - Norėjau iš gyvenimo pasitraukti kartu su vaikais, bet to nepavyko padaryti. Vaikus nužudžiau, o pati..." Moteris pirmą kartą viešai atskleidė visą Lietuvą sukrėtusios tragedijos detales, tačiau tikslaus motyvo ji taip ir nepasakė. Gali būti, kad du vaikai jai trukdė kurti šeimyninę laimę - savo naujiems draugams ji nurodydavo, jog su vyru augina tik tris vaikus.
Šokiruojantys veiksmai
"Veržiau kaklą, kol vaikas suglebo", - pasakojo vaikų motina. Ji teisme atskleidė, kad tą dieną iš mokyklos į namus pirmas grįžo aštuonmetis Tomas. Moteris jį pavalgydino - ant stalo padėjo bulvių, davė atsigerti arbatos. Vaikui einant iš kambario, motina priėjo iš nugaros ir virve jį pasmaugė. Nužudžiusi vaiką moteris jį nunešė į rūsį ir pasodino ant laiptų. Tada moteris iš karto paskambino dvylikamečiui Mantui. Motina jo paklausė, ar jis iš karto eis į treniruotę, ar dar grįš į namus. Kadangi vaikas pasakė, kad grįš į namus, motina nusprendė ir jo palaukti. Grįžusį Mantą moteris taip pat pavalgydino ir netrukus ta pačia virve pasmaugusi nunešė lavonėlį į rūsį. Ji neslėpė, kad vaikai jai nesipriešino, nespėjo net ištarti nė vieno žodžio.
Kai motina jau buvo atlikusi juodą darbą, jai į mobilųjį telefoną paskambino vyras. „Šis skambutis mane prikėlė iš miego, pabudusi tapau kitu žmogumi ir tik tada supratau, ką padariau“, - toliau pasakojo A. Jonaitienė.
Bandymas nuslėpti nusikaltimą
Moteris teigė ant kelių pasisodinusi Mantą ir bandžiusi jį atgaivinti, tačiau vaikas nerodė jokių gyvybės ženklų. „Mantuko prašiau, kad atsibustų ir ką nors pasakytų“, - sakė motina. Ji labai išsigando, kai netyčia pajudėjo ant kėdės pasodinto Tomo ranka. Suvokusi, ką padarė, A. Jonaitienė vaikus įsodino į šeimai priklausantį mikroautobusą ir nuvežė prie Kražantės upelio. Čia juos įmetė į vandenį. Tiesa, upelyje bandydama paslėpti kūnus moteris paslydo ir į jį įkrito. Grįžusi į namus moteris elgėsi lyg nieko nebūtų padariusi ir ėmė apsimetinėti, kad dingo vaikai. Teisėjų paklausta, kodėl iš karto neprisipažino, ką padariusi, moteris atsakė bijojusi atsakomybės.
Motyvas - neapykanta vyrui
Pasak Šiaulių apygardos teismo atstovo Vytauto Jončo, A. Jonaitienė teisme pareiškė, kad vaikus nužudyti ryžosi iš neapykantos savo vyrui. Esą 16 bendro gyvenimo metų jai buvęs pragaras - sutuoktinis ją skriaudė, vertė dirbti darbus. Moteris teigė net rašiusi skundus policijai, tačiau V. Jonaitis esą iš balos išbrisdavo sausas, už viską jai tekdavo atsakyti dvigubai. Todėl moteris ir nusprendė pagal skelbimus susirasti meilužių. „Vyras mane užgauliodavo, sakydavo: „Prieik prie veidrodžio ir pasižiūrėk, kaip atrodai“, - pasakojo A. Jonaitienė. - Su tais vyrais viskas buvo kitaip, jaučiausi jiems reikalinga“.
Vyro reakcija ir teismo procesas
„Jau geriau mane būtum nužudžiusi, jeigu esu toks šlykštus“, - įsižeidęs teismo salėje pareiškė V. Jonaitis. Jis neigė vartojęs smurtą prieš žmoną bei sakė, kad niekad gyvenime nebuvo užsikodavęs nuo alkoholizmo. A. Jonaitienė kalbėjo kitaip - vyras net du kartus kodavosi, vieną kartą be svaigalų esą ištvėrė 5 metus. Vyriškis neslėpė, kad jį buvo apnikusios mintys, jog sutuoktinė galėjo prisidėti prie vaikų dingimo. „Aš tą vakarą jai pasakiau - ar tik ne tavo čia darbas bus?“ - teisme liudijo V. Jonaitis. „Kodėl jūs to paklausėte?“ - domėjosi teisėjai. „Todėl, kad kartą ji man pareiškė, jog man taip padarys, kad aš atsiminsiu visą gyvenimą“, - atsakė vyriškis.
Teismas ketina apklausti A. Jonaitienės motiną ir vyrą iš Anykščių, su kuriuo moteris susipažino pagal skelbimą. Taip pat apklaustas vienas moters draugas Nerijus B., kuris palaikė santykius su nužudytų vaikų motina ir susirašinėjo su ja net po vaikų mirties. Vyriškis stebėjosi, kad moteris jam buvo užsiminusi tik apie tris vaikus. Kitas liudytojas, A. Jonaitienės draugė, su kuria ji ieškojo dingusių vaikų, teisme nusistebėjo, kad priėjus netoli tos vietos, kurioje buvo įmesti vaikų kūneliai, A. Jonaitienė netikėtai iš kišenės išsitraukė savo mobiliuosius telefonus ir atidavė. Netrukus buvo rasti broliukų lavonėliai.
Finansiniai klausimai ir kaltinamosios pozicija
A. Jonaitienė atsisakė atlyginti 3 tūkst. litų sutuoktiniui už vaikų laidotuves. Moteris teisme pareiškė, kad su sutuoktiniu buvo užgyvenusi bendrą turtą, todėl esą iš šių pinigų ir galėjo būti palaidoti vaikai. Ji taip pat pabrėžė, kad šeimai žmonės aukojo pinigus. V. Jonaitis buvusiai sutuoktinei taip pat yra pateikęs 200 tūkst. Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. „Čia jau teismas tegul sprendžia“, - kaltinamoji dėl šios sumos pretenzijų nereiškė.
Baigiamasis teismo etapas
Vaikų nužudymu kaltinama motina teisme sutiko duoti parodymus tik po to, kai buvo apklausti liudytojai ir jos buvęs vyras. Paklausta, kodėl taip elgiasi, moteris teištarė „Ką aš žinau...“ Ji taip pat negalėjo atsakyti į kai kuriuos teisėjų ir prokuroro klausimus. Teismas bylos nagrinėjimą ketina tęsti sausio 28-29 dienomis. Manoma, kad būtent tada valstybinį kaltinimą palaikantis Šiaulių apygardos prokuroras vaikų nužudymu kaltinamai motinai pasiūlys bausmę. Jai gresia įkalinimas iki 20 metų arba - iki gyvos galvos. Broliukai aštuonmetis Tomas ir dvylikametis Mantas buvo nužudyti kovo 20-ąją nuo 14.30 iki 16 val.
Kaimynai žudo kaimynus: įspėjimai iš Lietuvos Holokausto
Pernai Lietuvoje artimiausi žmonės nužudė 4 vaikus. Viso 2023 metais dėl smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje pradėti 689 ikiteisminiai tyrimai. Dėl įvairių priežasčių teismas leido iš Lietuvoje gyvenančių šeimų paimti 1371 vaiką. Plataus masto vaiko teisių apsaugos reformos pradžią paskatino 2017 metais šalį sukrėtusi keturmečio Matuko nužudymo istorija.
