Vanduo - tai ne tik gyvybės šaltinis, bet ir begalinis tyrinėjimų laukas vaikams. Jo savybės, kelionės ir įtaka mus supančiam pasauliui kelia daugybę klausimų, į kuriuos smalsūs mažieji ieško atsakymų atlikdami įvairius eksperimentus. Nuo paprasčiausių klausimų, kaip vanduo gali persikelti iš vieno indo į kitą, iki sudėtingesnių - kaip vanduo keliauja augalais ar kaip susidaro debesys, vaikai atranda vandens pasaulio paslaptis.
Įžanga: diskusija apie vandens svarbą
Kas yra vanduo? Kiek vandens yra žmogaus organizme? O žemėje? Kam vanduo reikalingas pasauliui? Ar vanduo keliauja? Kokių galių turi vanduo? Ar vanduo gali būti skystas, kietas ar dujinis? Ar vanduo turi kvapą, skonį, spalvą? Su vaikais bandome diskutuoti, ką mes norime sužinoti apie vandenį ir jo įvairovę. Sugalvojame savaitės temą, tikslus, užduotis.
Pedagogas pristato temą ir vaikai skatinami įsitraukti į projekto kūrimą. Pirmiausia svarstoma, koks yra vanduo, ką mes norime apie jį sužinoti. Domėsis vandens teikiama nauda. Žiūrės edukacinį filmuką, kodėl vanduo reikalingas žmogui ir kiekvienai gyvybei. Vaidybiniame žaidime įsivaizduos vandens gelmes ir pabandys vandenį pamatyti padidintą, sudarytą iš daug lašiukų. Iškels klausimą, ar vanduo tikrai susijungia iš lašiukų.
Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo, nei spalvos, tavęs neįmanoma aprašyti, tavimi mėgaujasi, nežinodami, kas tu toks. Negalima pasakyti, kad tu reikalingas gyvenimui, tu - pats gyvenimas... Vanduo beskonis ir bespalvis skystis. Brangiausias gamtos turtas. Be vandens mūsų planetoje nebūtų ir gyvybės, nes visų gyvų organizmų medžiagų apykaitos ir egzistavimo pagrindas yra vanduo. Žmogus be vandens gali išgyventi tik apie savaitę. Su vandeniu labai susijusi žmogaus buitis, rekreacija, taip pat žuvininkystė, pramonė, hidroenergetika, žemės ūkis ir vandens transportas. Dėl nuolatinės vandens apytakos gamtoje formuojasi žemės klimatas, paviršius. Be vandens, kaip ir be oro, negali gyventi ir vystytis nė vienas organizmas. Vanduo Lietuvoje gerbiamas nuo senovės protėvių laikų - upės ir ežerai buvo laikomi šventais.
Eksperimentai su vandeniu: atradimų džiaugsmas
Pradedame domėtis ir rinkti informaciją apie vandenį, pasižiūrime edukacinį filmuką. Eksperimentas: ar tikrai ledas plūduriuoja? Ir kaip susidaro oro pagalvės? Filmuke pateikta informacija, kad driežas gali eiti vandeniu, nes tarp jo kojų susiformuoja oro kišenės, kurios jį laiko. Ar galime mes pabandyti sukurti oro kišenes? Vaikai atlieka eksperimentus, kurie padės sukurti oro kišenes vandenyje. Atlikite antrą užduočių lapą.
Vandens kelionės: tiltas iš servetėlės
Teko atlikti eksperimentą, norint atsakyti į vaikų užduotus klausimus - ar gali vanduo persikelti iš vieno indo į kitą? Hipotezė: vanduo gali persikelti iš vieno indo į kitą, tik reikia pasirinkti tinkamą medžiagą ir ją sulanksčius įmerkti į du šalia stovinčius indus. Siekdami išsiaiškinti, ar gali vanduo persikelti iš vieno indo į kitą, vaikai eksperimentavo su įvairiomis spalvomis nudažytu vandeniu ir tuščiais indais, įmerkdami į juos skirtingų medžiagų juosteles - popierinę servetėlę, lininę servetėlę ir sintetinio audinio atraižą, nesugeriančią skysčių. Vaikai labai greitai pastebėjo, kad popierine servetėle ir sintetinio audinio atraiža lyg kokiu tiltu spalvotas vanduo lengvai persikėlė ir sutekėjo į tuščią indą. Lininė servetėlė sugėrė spalvotą vandenį, labai ryškiai nusidažė, bet net po paros šalia stovintis indas liko tuščias, į jį spalvotas vanduo neatitekėjo.
Spalvų magija: maišome vandenį
Turėdami daug įvairiomis spalvomis nuspalvinto vandens, vaikai pasiūlė patikrinti, ar pavyks maišant dviejų skirtingų spalvų vandenį (kaip ir dažus) išgauti trečią spalvą. Pastatę tarp indelių su mėlynos ir geltonos spalvų vandeniu tuščią indą ir įmerkę popierines servetėles, vaikai po 2 valandų jau džiaugėsi naują - žalia spalva; iš raudonos ir geltonos spalvų susimaišęs vanduo virto oranžiniu, o iš raudonos ir mėlynos - violetiniu.
Ar vanduo moka keliauti augalais?
Aptarsime, kaip kinta ant palangės palikti augalai, vienus augalus vaikai pamerks į vandenį, kitus paliks be vandens. Pabandys apvytusią gėlę vėl pamerkti į vandenį ir stebėti, kokį poveikį daro vanduo. Stebėjo, ar augalais vanduo keliauja, nudažytas vanduo nudažė ir žiedus. Aptarsime, ar pavyko įrodyti, kad vanduo gali keliauti augalais?
Vaikas projekte: patys vaikai pasidaro stebėjimo palanges, susikarpo augalus ir pamerkia. Pedagogas tik papasakoja, kaip mes galime atlikti stebėjimo eksperimentus. Mokosi pasiskirstyti darbais su klasės draugais, stebėti vykstančius procesus ir informuoti, jeigu kas pastebėjo pokyčius. Bandome įsivaizduoti, kad tam, kad žiedas prasiskleistų, jam reikalingas vanduo ir saulė. Jau matėme, kad be vandens augalai tikrai nuvysta, o žiedai nusidažo tokia spalva, koks yra vanduo. Žiedo skleidimosi nepavyko stebėti, todėl bandome atlikti eksperimentą su popierinėmis gėlėmis. Iš popieriaus išsikerpame popierines gėlės, jas nusispalviname ir sulankstę į pumpurą, pamerkiame į šiltą vandenį. Vaikas projekte: stengiasi kirpti žirklėmis pagal linijas, akcentuoja žodį gėlė, žiedas. Veikia pagal rekomenduojamas instrukcijas. Laukia eilėje pamerkiant savo gėlės žiedą, stebi jo skleidimąsi, pasakoja, kad vanduo išties toks galingas, kad net popierinės gėlės sužydi. Iškela mintį, kad jis stebuklingas ir todėl labai naudingas žmogaus kūnui.
Vandens ciklas: garavimas ir kondensacija
Peržiūrės edukacinį filmuką, kaip keliauja vanduo garuodamas ir vėl su lietumi patekdamas į žemę. Nuspalvins vandens gyvenimo ciklo piešinius ir planšetės pagalbą stebės, kaip vanduo keliaus. Iškelsime klausimą, ar tikrai taip gali būti ir atliksime eksperimentą. Į plastikinį indelį įdėsime šiek tiek žemės, žolės, o per vidurį pastatysime tuščią indelį. Plastikinį indą apdengsime plėvele ir priklijuosime šonus su lipnia juostele, kad nepatektų oro. Ant plėvelės ties viduriu padėsime kokį nors sunkesnį daiktą, kad garuodamas vanduo subėgtų į tuščią indelį. Po dienos vaikai galės stebėti susidariusius vandens lašiukus, kurių vis daugės. Dar po dienos galima nuimti plėvelę ir pamatyti, kad tuščiame indelyje atsirado vandens. Vanduo, kuris buvo pagrindiniame inde, buvo sumaišytas su žole ir purvu, o mažame indelyje atsidūręs vanduo tapo skaidrus ir švarus.
Vaikas projekte: tyrinės vandens garavimo ciklą, stebės kaip vanduo garuoja ir susidaro rasos lašeliai ant plėvelės.
Vandens muzika: garsų ir spalvų simfonija
Su vaikais pabandyti iškelti klausimą, kokių žinome dainelių apie vandenį. Žinomas dainas kaip „Tyliai gražiai“, „Lyja lietus“ sudainuoti ir pašokti su vaikais. Galima paleisti lietaus, upės, jūros garsus ir vaikams pabandyti sukurti šokį, papasakoti, kokią nuotaiką jiems sukėlė garsai. Natūraliai iškelti klausimą, ar vanduo tikrai skamba? Ir atlikti eksperimentą su stiklinėmis ir vandeniu. Pripylus į krištolinį indą vandens ir pirštu braukiant per šonus, jis pradeda skambėti. Keičiant vandens kiekį, keičiasi ir garsas. Tuomet leisti vaikams skirtinguose stiklainiuose prisipilti vandens nuo mažiausio iki didžiausio ir pabandyti sukurti vandens gamą. Įgarsiname natas DO, RE, MI ir t.t., o kiekviena nata turi savo spalvą, todėl leidžiame nudažyti vandenį tam tikra spalva. Naudojant SONG MAKER programėlę, vaikai gali sukurti savo melodijas. Vaikas projekte: išgirsta vandens muziką, supranta skirtingą skambesį. Pradeda domėtis natų pavadinimais ir kuria jų derinius kompiuterio pagalba. Sukurtus derinius atkartoja savo sukurtuose vandens instrumentuose.
Vandens piešiniai: netradiciniai metodai
Vaikams siūloma pagalvoti, kaip dar galima piešti. Prisiminti savo patirtis ir pasidalinti įvairiais piešimo būdais, panaudojant vandenį. Vaikas projekte: kūrybiškai pažvelgia į naujus piešimo būdus.
Vandens molekulės ir trauka
Vaikai jau žino, kad vanduo garuoja ir pavirsta garais, po to į mažus lašiukus, kurie susikaupia debesyje, ir iš šių debesų pradeda lyti. Pasižiūrime edukacinį filmuką, kaip atrodo vanduo, jei jį labai stipriai padidintume. Sužinoję, kaip atrodo vandens molekulės, panaudojant burbulinę plėvelę, galime įsivaizduoti, kiek daug lašiukų telpa vandens stiklinėje ar net upelyje. Per visą klasę išskleiskite burbulinę plėvelę ir leiskite vaikams pabandyti suskaičiuoti burbuliukus. Tuomet reikia pabandyti įrodyti, ar tikrai taip nutinka, ir vandens lašiukai tarpusavyje vienas kitą traukia. Į įmautę įdedame spalvotus lapus su apskritimais. Ant įmautės įlašiname šiek tiek vandens, kad būtų vienas didelis lašas.
Skaitymo ir skaičiavimo žaidimai su vandeniu
Mokomės skaityti: Visoje klasėje ar patalpoje paslėpkite iš popieriaus iškirptus vandens lašiukus, ant kurių užrašykite skiemenukus. Jų turi būti tikrai nemažai. Ant sienos pakabinkite debesis, ant kurių tie patys skiemenukai. Vaikai gali pasiskirstyti komandomis ir ieškoti pasislėpusių lašiukų su tam tikrai skiemenukais. Įtvirtinant skiemenukų skaitymą, panaudokite dailės veikloje. Balta vaško kreidele nupieškite vandens dugną, kuriame plaukioja žuvys, burbulai ir skiemenukai. Prislopinkite švietas, kad vaikai tikrai nematytų kas yra lape. Duokite vandeninius dažus ir paprašykite teptuku dažyti nuo viršaus visą lapą ir garsiai pasakyti ką rado. Jie vėl ims skaityti ir dalintis savo žiniomis.
Vaikas projekte: kūrybiškai pažvelgs į vandens struktūrą, džiaugsis naujais potyriais ir atradimais. Skaičiuos iki dešimties, lygins didesnis/mažesnis skaičius. Lašiukų kiekį priskirs tam tikram skaičiui.
Mokomės sudėti lašiukus: Vaikams ant lapo surašomi sudėties veiksmai. Lapas įdedamas į įmautę ir paduodamas vaikams. Visi klasės vaikai gauna indelius su spalvotu vandeniu ir pipetes. Mokosi užlašinti lašiukus ant įmautės, po to paima pagaliuką ar pieštuką ir atlikdami sudėties veiksmus veda tam tikrą skaičių lašiukų į nupieštas stiklines.
Vandens perlai ir smėlis: netikėti atradimai
Pažink skaičius: Vandens perlai puikiai lavina smulkiąją motoriką, juos paimti tikrai yra ką veikti ir įdomu. Eksperimentas su vandens perlais: Jums reikės vandens perlų, stiklinės, mažo žaisliuko. Supilkite vandens perlus į stiklinę ir įdėkite žaisliuką. Kol stiklinėje yra tik vandens perlai žaisliuko nesimato. Tuomet įpilkite vandens ir pamatysite, kad vandens perlai tarsi išnyksta, o žaisliukas kabo viduryje stiklinės.
Vandens smėlis: Puiki priemonė vaikų atradimams ir smalsumui skatinti. Duokite nedidelius stiklainius, mėgintuvėliuose supilkite vandens smėlį ir padėkite šaukštų. Atrasti kaip smėlis vandenyje išlieka sausas tikrai įdomu, o jį išgrėbti šaukštu pakankamai sunku, tuomet suvesti smėlio kruopeles, kad jis staiga skęstų. Vaikų rankos tikrai dirba uoliai, sėdėkite šalia ir tiesiog veskite diskusiją, kodėl taip yra, kas čia ne taip? Ką manote? Ar gamtoje taip būna, ar reikalingos cheminės medžiagos, kurios neleidžia vandeniui sušlapinti smėlio. Juk pienės pūkas irgi taip daro, kodėl?
STEAM veikla: Vandens malūnas
Vandens malūnas: Interneto platybėse galite atsisiųsti vandens malūno, siurblio modeliukus, jie nebrangūs, bet vaikams labai gerai suprantami kaip viskas veikia. Pagal modeliukus vaikai nesunkiai sukuria savo versijas. STEAM veikla: sukurk iš priemonių, kurios yra klasėje, vandens malūną. 1. Pasirink kaip užduotį nori atlikti: vienas, su draugu ar komandoje. 2. Apmąstyk ar pasitark, kokios detalės svarbiausios vandens malūnui? Kaip jis veikia? Kas jį turi laikyti? 3. Aptarti su vaikais vandens keliones ir kryptis. Kas nulemia tai, kad vanduo keliauja upėmis, oru, po žeme? Kaip tos srovės susitinka ir kur jas galime pamatyti?
Vanduo Lietuvoje ir pasaulyje
Keliaujame su vaikais prie ežero ir stebime vandens paviršių. Vėjui pučiant bangos ritasi į krantą. O jeigu vandenį sujudiname akmenuku, sukeltos bangos sudaro apskritimą. Apskritimas iš mažo virsta dideliu. Grįžę į grupę vaikai popieriaus lape brėžia apskritimus nuo mažiausio iki didžiausio, kuris telpa lape, tuomet žaliai nuspalvina mažiausią. Lietuvos žemėlapyje apžvelgiame, kiek upių ir ežerų yra Lietuvoje, akcentuojame didžiausias upes - Nemuną ir Nerį. Stebime, kaip upės vinguriuoja ir, tarsi kraujagyslės, maitina mūsų žemę. Vaikas projekte: keliaus prie ežero ir pamatys vandens bangas, bandys sujudinti vandens paviršių ir pakeisti judėjimo kryptį. Stebės vandens ratilų didėjimą, atspindžius ant dugno. Samprotaus, kiek daug džiaugsmo suteikia mums ežero vaizdas ir kiek jame glaudžiasi paukščių. Domėsis sąvokomis didžiausias, mažiausias, mažesnis, paskutinis, priešpaskutinis.
Dar vienos veiklos metu mes bandome pamatyti vandens sroves, sumaišome karštą vandenį su šaltu.
Saugus elgesys vandenyje - būtinybė
Sužalojimai yra viena pagrindinių vaikų sveikatos problemų, o švietimas - vienas geriausių prevencijos būdų. Šiame straipsnyje pateikiama informacija, kaip mokyti vaikus saugaus elgesio prie vandens ir vandenyje. Vaikų saugumas prie vandens ir vandenyje yra itin svarbus, ypač vasaros metu, kai jie daugiau laiko praleidžia prie vandens telkinių. Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, būtina juos mokyti saugaus elgesio taisyklių ir skatinti naudoti apsaugos priemones. Šiuo tikslu sukurtos specialios užduotys vaikams, kurios žaidimo forma padeda jiems įsisavinti svarbias žinias ir įgūdžius.
Užduočių knygelės "Žaisk ir būk saugus!" svarba: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Sveikatos mokymo skyriaus specialistai parengė užduočių knygelę pradinių klasių mokiniams „Žaisk ir būk saugus!“, kurios tikslas - mokyti vaikus saugaus elgesio. Šiame leidinyje rasite užduotis, kurias spręsdami vaikai bus skatinami naudoti apsaugos priemones, saugiai elgtis ir saugoti save. Vaikai, žaidimo forma spręsdami užduotis knygelėje, mokysis saugios elgsenos keliaujant transportu, pėsčiųjų ir dviratininkų saugaus eismo, išmoks išvengti apsinuodijimų ir gaisro pasekmių, taip pat susipažins su saugaus elgesio taisyklėmis namuose, žaidimų aikštelėje, vandenyje. Tikimės, kad vaikai sėkmingai atlikę užduotis įgis taip jiems reikalingų įgūdžių sužalojimų prevencijos srityje. Šia knygelę rekomenduojame pradinių klasių pedagogams, visuomenės sveikatos specialistams, dirbantiems mokyklose, naudoti užsiėmimų metu saugaus elgsenos aplinkoje temomis.
Interaktyvios užduotys ir praktiniai mokymai: Projekto „Saugus vanduo“ metu vaikams buvo pateiktos interaktyvios užduotys teorinių paskaitų metu. Šios užduotys padeda vaikams įsisavinti informaciją apie saugumą prie vandens ir vandenyje. Be to, buvo organizuojami praktiniai mokymai, kuriuose vaikai galėjo įgyti praktinių įgūdžių, kaip elgtis įvairiose situacijose.
Pagrindinės saugaus elgesio vandenyje taisyklės
- Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes.
- Neplaukiokite vieni. Visada maudykitės su draugais ar artimaisiais, kurie galėtų jums padėti nelaimės atveju.
- Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų. Plaukiokite tik saugioje zonoje, kuri yra pažymėta plūdurais.
- Plaukiokite tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Gelbėtojai gali suteikti pagalbą nelaimės atveju.
- Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Taip išvengsite susidūrimo su dugnu ir galimų traumų.
- Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
- Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Plaukimo įgūdžiai padeda išvengti nelaimių vandenyje.
- Visada nepertraukiamai ir iš arti stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta.
- Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas.
- Negalima leisti vaikams maudytis praėjus mažiau nei 60 min. po valgio.
Pats gelbėkite, tik jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą. Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą, plūdurą), paduokite ją skęstančiajam per maždaug 1,5 m atstumą, laikydami ją prieš save, tada tempkite jį į krantą. Jei tokio daikto neturite, prie skęstančiojo prisiartinkite iš nugaros, kad skęstantis žmogus jūsų nesugriebtų. Galite panerti, už kojų apsukti skęstantįjį ir išnerti toje pačioje vietoje arba panėrę išnerti jam už nugaros. Jei skęstantis žmogus jus sugriebė - išsilaisvinkite nuo jo. Adekvačiai reaguojantis į aplinką nukentėjusysis gali laikytis gelbstinčiam žmogui už pečių (galima plaukti ant nugaros arba ant pilvo). Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, gelbstintis asmuo turi laikyti jo galvą taip, kad į burną nepatektų vandens (suimti už pažastų ar už apatinio žandikaulio, plaukti ant nugaros). Niekada negalima pačiam vaikui imtis gelbėti skęstančiojo.
