Geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas. Su mamos pienu mažylis gauna lengvai įsisavinamas maistines medžiagas, vitaminus, mineralines, biologiškai aktyvias medžiagas, imuninius kompleksus, leidžiančius kūdikiui augti ir harmoningai vystytis.
Motinos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius. Motinos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui. Jo sudėtis (taip pat ir riebumas) kurbė, priklausomai nuo kūdikio poreikių.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn.
Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ang. The European Society for Paediatric Gastroenterology Hepatology and Nutrition, ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas. Rekomendacijos nurodo, jog išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių). Siektinas tikslas - išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites).
Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto. Pavėluotas PM įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas PM įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką.
Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai. Jei tuo metu jie negauna kieto maisto (skirtingai nuo tiršto maisto, kurį galima duoti bet kada po gimimo), vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti.
Lietuvos dietologų draugija teigia, kad „jei sklandžiai augantis išimtinai žindomas kūdikis nuo 4 iki 6 mėn. amžiaus (imtinai) ima aktyviai domėtis maistu (t. y. Ne visi PM skirti maisto produktai yra vienodai maistingi.
Gimus kūdikiui (o kartais dar ir nėštumo metu) ima gamintis priešpienis. Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu. Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai, tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką. Pereinamasis pienas (3-14 diena po gimdymo). Šiomis dienomis priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę.
Brandusis pienas (nuo 10-14 dienos po gimdymo). Praėjus 10-14 dienų nuo naujagimio gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis pienas. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno.
Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis. Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis. Labai dažnai pasitaikanti klaida - duoti mišinuko nepagrįstai įtarus, kad kūdikiui trūksta pieno.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pradėti naujagimį žindyti rekomenduoja praėjus ne daugiau kaip valandai po gimimo. Motinos pienas turėtų būti pirmasis kūdikio maistas. Kada kūdikiui laikas valgyti, nuspręs jis pats. Jums padėti suprasti, kad mažylis jau alkanas, gali tam tikri požymiai - čepsėjimas lūpyėmis, liežuvio iškišimas, pirštukų kišimas į burnytę. Pirmosiomis valandomis po gimimo labai svarbus „oda prie odos“ kontaktas. Jei nėra reikalinga medikų pagalba, rekomenduojama bent valandą mamai ir vaikučiui pabūti dviese. Tyrimais įrodyta, kad „oda prie odos kontaktas“ pirmosiomis valandomis padeda pamatus sėkmingam žindymui.
Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį). Žindykite ramioje aplinkoje. Žindymo metu jaučiamas stresas, įtampa persiduoda ir kūdikiui, apsunkina maitinimo procesą.
Vienas dažniausių iššūkių, kylančių pirmosiomis žindymo dienomis - pažeisti, skausmingi, suskirdę speneliai. Pagrindinė to priežastį - netaisyklinga žindymo padėtis. Svarbu žinoti, kad maitinant kūdikį krūtimi turi būti patogu tiek Jums, tiek kūdikiui. Jūs turite būti atsipalaidavusi, nejausti įtampos, diskomforto. Kūdikis prie Jūsų kūno turi priglusti taip, kad žindant jam užtektų atlošti galvytę, nereikėtų jos sukti į šoną. Atkreipkite dėmesį, kad žįsdamas mažylis taisyklingai apžiotų krūtį - jis turi apžioti ne tik spenelį, tačiau ir didesniąją pigmentinio laukelio dalį. Pirmosiomis dienomis, kol dar viskas nauja tiek Jums, tiek kūdikiui, surasti taisyklingą padėtį paprastai yra gana nelengva. Viena priemonių, galinčių padėti įveikti pirmuosius iššūkius - žindymo pagalvė.
Jei Jūsų speneliai suskirdo, yra skausmingi į pagalbą galite pasitelkti specialius tepaliukus. Geriausiai rinktis natūralia sudėtimi išsiskiriančias priemones, kurios yra bespalvės, bekvapės ir beskonės. Tokios priemonės yra visiškai saugios naujagimiui - prieš žindymą jų net nereikia nuplauti. Taip pat Jums gali padėti specialūs kompresai krūtims, kurie palengvins jaučiamą skausmą, nuramins jautrias krūtis.
Sėkmingas žindymas gali tapti dideliu iššūkiu. Esant būtinybei, nedvejodami kreipkitės pagalbos. Jei žindydama susiduriate su sunkumais ar turite klausimų, netylėti.
Žindyti nėštumo metu yra saugu, o kai kurios moterys pirmagimio žindymą tęsia ir gimus naujagimiui.
Mamos liga tikrai nėra priežastis nutraukti žindymą. Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs žindančioms mamoms bei jų pienu maitinamiems mažyliams. Žinoma, dėl vaistų vartojimo žindymo laikotarpiu reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Motinos pienas yra labai naudingas sergančiam kūdikiui - moksliniai tyrimai rodo, kad kūdikiui susirgus motinos pieno sudėtis pakinta taip, kad mažyliui būtų lengviau susidoroti su infekcija.
Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau,padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.
Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai.Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę).
Kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė( iki 4-6 mėn). Tai nėra lengva. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai ( bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt.. Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų.
Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri. Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją.
Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kutūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį. Geriausia vartoti ekologiškus vaisius, uogas ir daržoves, tai yra užaugintus be jokių cheminių apsaugos medžiagų.
Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal. Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus. Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių.
Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti reikiamą skysčių kiekį: apie 2,5 litro per parą įvairių skysčių. Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno mamai užtektų suvartoti apie1,5 litro skysčių. Visi gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui. Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios). Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos). Šie gėrimai veikia šlapinimąsi (jis padažnėja), todėl organizmas netenka daugiau skysčių ir mineralinių medžiagų.
Tradiciškai laktacijai pagerinti vartojama kmynų arba pankolių arbata, dilgėlių nuoviras, graikiniai riešutai, chalva ir kt. Neabejotinai veiksmingiausia laktacijos gerinimo priemonė yra krūtų stimuliacija, t.y. kūdikio žindymas arba pieno traukimas pientraukiu. Esant laktacijos sutrikimams, gali būti rekomenduojamas pieno gamybos skatinimas pientraukiu.
Daugeliui mamų jau yra žinoma tirpi granuliuota HiPP žindyvių arbata. Ji pagaminta iš anyžių, dilgėlių, pankolio, kmynų, melisos bei ožiarūčio ekstraktų. Vaistažolių ekstraktai šioje arbatoje yra tokios koncentracijos, kad nesukeltų pašalinio poveikio nei mamai, nei kūdikiui. Žindyvių sultys iš raudonų vaisių pagamintos be cukraus su geležimi, jodu, vitaminais, cinku. Bio žolelių arbatos sudėtyje yra anyžius, pankolis, kmynai, melisa, citrininė verbena, išauginti ekologinės žemdirbystės ūkiuose. Sulčių gėrimų žindyvei rekomenduojama išgerti apie 0,5 litro per parą.
Teisingo krūties apžiojimo požymiai
Gimus kūdikiui, taip pat ir nėštumo metu, pradeda gamintis priešpienis. Kaip žinoti, kad kūdikis alkanas? Rekomenduojama stebėti žindomo naujagimio maitinimų dažnį, nes naujagimiai ne visuomet geba aiškiai parodyti alkio ženklus. Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. Augimo šuolio metu kūdikis gali ištisą parą „kabėti ant krūties“, o paaugęs kūdikis gali žįsti daugybę kartų per dieną, tačiau prie krūties užtrukti tik kelias minutes ir vėl skubėti pažinti aplinką.
Kūdikis verkia ir nori ištisai žįsti. Kūdikio noras visą laiką būti prie krūties kartais gali rodyti, kad kūdikiui trūksta pieno, tačiau tai tikrai nėra pagrindinis rodiklis. Kūdikis priauga per mažai svorio. Ar mano pienas blogas, per liesas? Motinos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui.
Pieno gaminasi labai daug, krūtys nuolat šlapios. Pieno perteklių pirmaisiais žindymo mėnesiais įprastai lemia hormonų disbalansas. Krūtys labai kietos, persipildžiusios. Kūdikiui gali būti sunku žįsti, jeigu krūtys kietos, persipildžiusios, tad reikėtų rankomis ar pientraukiu nusitraukti truputį pieno ir duoti kūdikiui žįsti krūtį.
Kūdikis žįsdamas kandžiojasi. Svarbu išsiaiškinti priežastis ir tuomet spręsti problemą. Kūdikis žįsdamas užmiega.
Po žindymo krūtyse nėra „užsilikusio“ pieno. Stimuliuojant krūtis (tiek kūdikiui žindant, tiek ir traukiant pieną rankomis ar pientraukiu) jose nuolat gaminasi pienas. Įprastai (ypač žindymo pradžioje) rekomenduojama vieno maitinimo metu kūdikiui paduoti vieną, o kito maitinimo metu kitą krūtį. Augimo šuolių metu, karštomis dienomis, kūdikiui susirgus ir pan.
Krūtyje atsirado skausmingas gumbelis. Skausmingi gumbeliai krūtyse susiformuoja užsikimšus pieno latakėliui. Svarbiausia taisyklė - užsikimšus pieno latakėliams ir toliau žindykite kūdikį arba pieną nusitraukite kaip įprasta.
Taip. Motinos pienas ir vyresniems kūdikiams yra labai naudingas, puikios mitybinės vertės produktas, o žindymo procesas padeda vaikui nurimti, suvaldyti emocijas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) žindyti rekomenduoja bent iki 2-ejų metų.
Svarbiausia žinoti, kad motinos pienas arba pieno mišinys yra pagrindinis kūdikio iki 1-erių metų maistas (nepaisant to, kad nuo maždaug 6 mėn. amžiaus kūdikis turėtų būti po truputį primaitinamas kietu maistu).
Kūdikio maitinimas krūtimi gimus mažyliui neretai tampa tikru iššūkiu. Bet juk niekas negimsta visko mokėdamas. Žindymas nėra išimtis. Nors gali atrodyti, kad tai yra natūralus procesas, vykstantis tūkstančius metų, ir kūdikio maitinimas moteriai yra tarsi „genetiškai užprogramuotas“, tačiau dažnai žindymo pradžioje susiduriama su sunkumais. Kaip juos įveikti? Siekiant sėkmingai žindyti kūdikį dar nėštumo laikotarpiu galite pradėti lankyti žindymo kursus. Juose specialistai Jums suteiks vertingos informacijos apie kūdikio maitinimą krūtimi, supažindins su dažniausiai kylančiais iššūkiais bei jų sprendimo būdais. Šie mokymai yra organizuojami kaip nėščiųjų kursų dalis arba kaip atskiri kursai.
Taip. Motinos pienas yra labai naudingas sergančiam kūdikiui - moksliniai tyrimai rodo, kad kūdikiui susirgus motinos pieno sudėtis pakinta taip, kad mažyliui būtų lengviau susidoroti su infekcija.
Kūdikio svorio. Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno.
Augimo šuoliai. Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga.
Ar ankstyvas primaitinimas kitu maistu skatina ankstyvą nujunkymą? Mokslininkai sako, kad būdinga, jog dauguma kūdikių pradedami primaitinti mėnesiu anksčiau, nei tuo metu rekomenduojamas laikas. Pvz., kai rekomenduojamas primaitinimas nuo 4 mėnesių, dauguma kūdikių pradedami primaitinti nuo 3 mėnesių. Tenka išgirsti iš mamų, kad šeimos gydytojai neretai rekomenduoja pradėti pratinti prie kito maisto nuo 5 mėnesių, kad sulaukus 6 mėnesių jau valgytų pilnas porcijas. Nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja PRADĖTI primaitinimą nuo 6 mėnesių, t.y. Taip pat kito maisto davimas kūdikiui dar nesulaukus 4 mėnesių susijęs su nujunkymu iki 6 mėnesių, o kito maisto davimas nesulaukus 6 mėnesių - su ankstesniu nujunkymu.
Ankstesnis nei 6 mėnesiai primaitinimas taip pat nėra rekomenduojamas dėl alergijų prevencijos. Šiuo metu atlikti tyrimai rodo, kad TIK vaikams su labai stipriu dermatitis galėtų būti naudinga paragauti TIK žemės riešutų penktojo mėnesio eigoje, ir tai pageudautina ne namuose, o medicinos įstaigoje, kur jam bus galima suteikti pagalbą, jeigu prireiktų.
Mokslinis straipsnis: Does early introduction of solid feeding lead to early cessation of breastfeeding? Baby-led primaitinimo būdas.
Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos. Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu. Išimtinis žindymas yra kūdikio maitinimas tik motinos pienu (motinos ar donorės), neduodant jokių kitų skysčių ar maisto (išskyrus oralinės rehidracijos skysčius, vitaminus, mineralines medžiagas ar vaistus, jeigu reikia).
Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui. Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais. Motinos pienas yra pagrindinis energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu ir mažina nepakankamai maitinamų kūdikių mirtingumą.
Teigiama, kad 4-6 mėnesių amžius yra „jautrusis laikotarpis“ (tai ribotas laikotarpis, per kurį smegenys yra ypač imlios patirties poveikiui), per kurį galima pasiūlyti naujų skonių. Amžius yra vienintelis parametras, pagal kurį sprendžiama, kada pradėti PM kūdikiui, neturinčiam su rijimu susijusių problemų. Laikotarpis, kada galima pradėti PM, yra nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus. Ankstyvas PM įvedimas iki 4 mėnesių amžiaus gali kelti užspringimo riziką, padažnėti ūmių gastroenteritų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, sutrikti geležies ir cinko, gaunamų iš motinos pieno, biologinis prieinamumas, o pienas gali būti pakeistas kitais, ne tokiais maistingais maisto produktais (netinkamais motinos pieno pakaitalais).
Maitinant motinos pienu pirmus 4-6 mėnesius, kūdikiui nereikia jokio papildomo maisto ar skysčių.
Tėvai dažnai pasikliauja lengvai prieinamais produktais, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Kai kuriuose komerciniuose kūdikių maisto produktuose yra per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, todėl vaikas gali susirgti neinfekcinėmis ligomis. Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai kūdikių maiste taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos, nes jie gali paskatinti vėliau gyvenime vartoti daugiau cukraus. Mažiems vaikams skirtų komercinių maisto produktų pernelyg saldus skonis gali turėti įtakos vėlesniems skonio pasirinkimams ir įpročiams. Vaisių tyrė dažnai yra pagrindinė tokių maisto produktų sudedamoji dalis, ir net tariamai pikantiškuose ar daržovių pagrindu pagamintuose produktuose vaisiai nurodomi kaip pirmoji sudedamoji dalis pagal kiekį. Saldūs vaisių skoniai užgožia daržovių skonį, nors ne tokie saldūs produktai padėtų kūdikiams priimti ir pamėgti įvairesnius skonius.
tags: #kudikio #zindymo #rekomendacijos
