Lietuvių bendruomenė Švedijoje turi ilgą ir turtingą istoriją, siekiančią dar po 1863-64 metų sukilimo. Šiuo metu Švedijoje gyvena apie 15 000 oficialiai įregistruotų lietuvių, o jų veikla yra išskirtinė daugeliu atžvilgiu.
Lietuvių bendruomenės Švedijoje istorija ir raida
Atsigręžus į praeitį, lietuvių buvimo pėdsakų Švedijoje galime ieškoti jau po 1863-64 metų sukilimo. Lietuvos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjai buvo susirinkę į 1915 ir 1917 m. Stokholmo lietuvių konferencijas, kuriose kalbėjosi apie Lietuvos ateities ir bendros veiklos galimybes. 1917-1918 m. Stokholme veikė Lietuvių spaudos biuras, įsteigtas diplomato, rašytojo Igno Šeiniaus iniciatyva. Lietuvių spaudos biuras leido hektografuotus biuletenius, kuriuos siuntė Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių laikraščiams, taip pat parengė ir išplatino Vakarų Europos šalių spaudai pranešimą apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
Kalbant apie Lietuvos vardo garsinimą Švedijoje, neabejotinai pirmiausia reikėtų paminėti Igną Šeinių (tikr. Jurkūnas, 1889-1959) - lietuvių prozos novatorių, rašiusį lietuvių ir švedų kalbomis. Tai sudėtinga, gili, tragiška, tačiau kartu ir labai įdomi asmenybė. I. Šeinius buvo žymus ne tik literatūrine, tačiau ir diplomatine veikla, daug metų Ignas Šeinius Švedijoje atstovavo Lietuvių komitetui nukentėjusiesiems dėl karo šelpti, buvo Lietuvos pasiuntinybės sekretoriumi Danijoje, pasiuntiniu Suomijoje ir Lietuvos Respublikos ministru skandinavų kraštams.
Po I pasaulinio karo nemažai lietuvių studijavo Švedijos aukštosiose mokyklose. Tarpukariu Stokholme veikė Švedų-lietuvių draugija, kuri buvo atkurta 1990 m. II pasaulinio karo metu į Švediją pateko apie 400 lietuvių pabėgėlių. Nuo karo pabėgę lietuviai buvo įsteigę ateitininkų, draugijos „Šviesa“ skyrius, studentų organizacijų, sporto klubą „Vytis“, leido lietuvišką spaudą.
Lietuvių bendruomenė Švedijoje įsikūrė 1946 m. sausio 12 d. ir tapo pirmąja Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) nare. 1946 m. Lietuvių bendruomenė Švedijoje pradėjo leisti 20 puslapių žurnalą „Pragiedruliai“. Žurnalas leistas iki 1949 m. Leidinio, kaip ir pačios bendruomenės, tikslas - telkti Švedijos lietuvius, išsaugoti jų tautinį tapatumą bei skatinti lietuvių ir švedų tautų tarpusavio supratimą. Žurnale „Pragiedruliai“ buvo rašoma politikos ir kultūros klausimais, publikuojama grožinė kūryba, aptariamos įvairios aktualijos. Žurnalo tiražas - 200 egzempliorių, išleisti 29 numeriai, leidinyje bendradarbiavo ne tik Švedijos, bet ir kitų šalių lietuviai. Už „Pragiedrulių“ turinį buvo atsakinga redakcinė kolegija, kurios nariais buvo žymūs Švedijoje gyvenę lietuviai architektas, Lietuvos antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis Jonas Pajaujis, etnologas Juozas Lingis ir kt.
Po 1990-ųjų metų Švedijoje lietuvių kasmet vis daugėja. Daugiausia lietuvių įsikūrę Švedijos sostinėje Stokholme ir pietinėje šalies dalyje Skonėje. Vieni lietuviai dar vaikystėje į Švediją atkeliavo kartu su savo tėvais, čia užaugo ir susiformavo, kiti atvyksta čia studijuoti, o treti, baigę mokslus Lietuvoje, Švediją pasirenka dėl karjeros galimybių, dabar jau sutikti lietuvį, dirbantį tarptautinėje įmonėje, mokslo ar sveikatos įstaigoje, nėra retenybė.
2015 m. įvyko esminiai struktūriniai bendruomenės pokyčiai - Lietuvių bendruomenė Švedijoje tapo centrine (skėtine) koordinuojančia organizacija, į kurią įeina visi kiti skyriai. Lietuvių bendruomenės Švedijoje veikla apima visą Švediją, o į valdybą renkami kandidatai iš visų esamų skyrių. Bendruomenė turi skyrių Pietų Švedijoje - Skonėje, sostinėje Stokholme ir Geteborge. Šiuo metu bendruomenės pirmininkė - Rūta Gailiutė-Žičkienė, lietuvių jaunimą Švedijoje telkia Darius Kvainauskas.
Sunku būtų keliais žodžiais nupasakoti daugiau nei 70 metų trunkančią, kupiną iššūkių ir džiaugsmų Lietuvių bendruomenės Švedijoje veiklą. Bendruomenė - spalvinga ir įvairiapusiška, po jos stogu telpa skirtingų kartų, galbūt net skirtingų emigracijos bangų atstovai, kurie dirba lietuviškos tapatybės puoselėjimo labui, o jos stiprybė yra darbas išvien. Nors lietuvių bendruomenė Švedijoje nėra didelė, čia gyvenantys tautiečiai stengiasi išsaugoti savo kalbą ir kultūrą, dalindamiesi ja su vietos gyventojais.
Lituanistinės mokyklos Švedijoje
Lituanistinių mokyklų kūrimas ir veikla stipriai susiję su bendruomenėje puoselėjama lietuvybe bei jos perdavimu mažųjų lietuviukų kartai. Stokholmo lietuvių „Saulės“ lituanistinė sekmadieninė mokykla, įkurta 1996 m., buvo pirmoji tokio pobūdžio mokymo įstaiga visoje Vakarų Europoje. Jos įkūrėja Aldona Seghal prisimena, kad mokykla pradėjo veikti nuo vaikų mokymo piešti, rašyti, skaityti ir dainuoti. Per daugiau nei du dešimtmečius ši mokykla išsiplėtė ir dabar joje mokosi net 70 Švedijos lietuvių vaikų.
Mokytoja Karolina Musteikytė pastebi, kad vis dažniau į šią mokyklą savo vaikus atveda ir mišrios šeimos, suprasdamos savo šaknis ir tėvų kalbą. Nors vaikai mokykloje praleidžia tik keletą valandų per mėnesį, tas įspūdis, anot A. Seghal, lieka visam gyvenimui.
Lietuvos ambasada Švedijoje bei Švietimo taryba Švedijos Karalystėje kasmet kviečia visus Švedijoje gyvenančių lietuvių vaikus mokytis gimtosios lietuvių kalbos. Lietuvių kalbos vaikai jau gali mokytis virš 20 Švedijos savivaldybių mokyklų.
Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai taip pat kviečiami lankyti savaitgalines lituanistines mokyklas: Stokholmo „Saulę“, Geteborgo „Draugystę“ ar Vesteroso mieste įsikūrusią lituanistinę mokyklą, kur turės puikią galimybę pabendrauti su savo bendraamžiais, mokytis lietuvių kalbos aktyviai dalyvaudami įvairiose veiklose ir kartu švęsti Lietuvai svarbias šventes.
„Draugystės tiltas“: tarptautinis lituanistinių mokyklų sąskrydis
Švedijos lietuvių bendruomenėje, Stokholmo lituanistinėje „Saulės“ mokykloje užgimė pasaulio lietuviams gerai žinomas projektas - „Draugystės tiltas“. Tai tarptautinis Europos lituanistinių mokyklų vasaros sąskrydis, skirtas ne tik mokytojams, bet ir mokiniams, jų tėveliams, lietuvių bendruomenių, diplomatinių atstovybių ir Lietuvos vyriausybinių organizacijų atstovams, visiems, kurie domisi savo šaknimis, lietuvių kalba, rūpinasi vaikų ateitimi. Jis padeda vaikams susirasti naujų draugų, lankančių lituanistines mokyklas kitose šalyse, dalyvauti įvairiose veiklose, o svarbiausia, bendrauti savo gimtąja lietuvių kalba.
Tėvai ir sąskrydžio svečiai tuo metu gali susipažinti su lietuvių bendruomenių bei lituanistinių mokyklų veikla, padiskutuoti ugdymo, švietimo ir bendruomeniškumo klausimais, dalyvauti paskaitose įvairiomis lituanistinio ugdymo užsienyje temomis, taip pat - kūrybinėse edukacinėse dirbtuvėse. Pedagogams ir kitiems švietimo atstovams tai yra puiki galimybė susipažinti su lituanistinio švietimo naujovėmis, padiskutuoti aktualiais lituanistinio švietimo klausimais ir pasidalyti informacija bei gerąja patirtimi, gauta vaikų ugdymo, dėstymo ir kitose švietimo srityse.
„Draugystės tilto“ vėliava kiekvienais metais keliauja iš vienos šalies į kitą. Šis lituanistinių mokyklų sąskrydis buvo pirmąkart surengtas 2005 m. Stokholme, per septyniolika metų, kartais užsukdamas ir po kelis kartus, apkeliavo Airiją, Vokietiją, Angliją, Italiją, Ispaniją, Norvegiją, Islandiją, Daniją.
Švedijos švietimo sistema: bendrasis kontekstas
Švedijos švietimo sistema susideda iš kelių pakopų:
- Ikimokyklinis ugdymas: apima ikimokyklinio ugdymo įstaigas (1-6 m. vaikams) ir savanoriškas vienmetes priešmokyklinio ugdymo klases (6-7 m. vaikams).
- Privalomas pagrindinis ugdymas: devynmetis, skirstomas į šešiametį pradinį (7-13 m. vaikams) ir trimetį žemesnįjį vidurinį (13-16 m. jaunuoliams).
- Vidurinis ugdymas: trimetis bendrasis aukštesnysis vidurinis (gimnazijos) arba profesinis (technikos gimnazijos; 16-19 m. jaunuoliams).
- Aukštasis mokslas: universitetai (institutai) ir universitetiniai koledžai.
Visas mokslas, įskaitant suaugusiųjų švietimą ir mokymą (išskyrus aukštųjų mokyklų užsienio studentams nuo 2011 m.), yra nemokamas.
Švedijos ikimokyklinėse įstaigose didelis dėmesys skiriamas socializacijai, kalbos supratimui, savarankiškumui ir praktiniams įgūdžiams. Būdinga klausymosi pedagogika, ugdymo planas yra lankstus, daugiau laisvės ir improvizacijos, stebimi vaikų interesai ir tai padiktuoja, kokia bus savaitės tema. Švedijos mokyklose visiems mokiniams užtikrinami nemokami, subalansuoti pietūs, todėl tėvams nereikia rūpintis pagrindiniu maistu. Vis dėlto dauguma mokyklų skatina tėvus pasirūpinti lengvais užkandžiais (dažniausiai tai vaisiai) ir vandens gertuve, ypač jei vaikas į mokyklą atvyksta anksti arba lieka joje iki vėlyvos popietės. Saldumynai, traškučiai ar kiti perdirbti užkandžiai mokyklose dažniausiai draudžiami.
Priešmokyklinė klasė (förskoleklass) Švedijoje iš esmės yra pereinamasis etapas tarp darželio ir pradinės mokyklos, todėl savo turiniu ir dienotvarke ji labai primena darželį. Joje pirmenybė teikiama ne akademiniams rezultatams, o socialinių, emocinių ir bendravimo įgūdžių ugdymui. Vaikai mokosi bendrauti, laikytis bendrų taisyklių, išklausyti kitus, susikaupti ir palaipsniui priprasti prie klasės aplinkos. Švedijoje ugdymas grindžiamas vaikų brandos principu, todėl sistemingas akademinis mokymas - skaitymo technika, rašyba, skaičiavimas - dažniausiai prasideda tik pirmoje klasėje. Iki tol svarbiau ugdyti savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti ir pasitikėjimą savimi.
Švedijos mokyklos neturi teisės reikalauti dėvėti uniformas, nes tai prieštarauja vaikų teisei į saviraišką. Pradinukams reikalinga neperšlampama apranga - tai gali būti atskiri vandeniui atsparūs drabužiai (striukė ir kelnės) arba vientisas kombinezonas. Artėjant šaltajam sezonui prireiks šiltesnės rudeninės ar žieminės striukės, taip pat žieminio kombinezono. Sportui reikalingi sportiniai bateliai ir sportinė apranga. Mokykloje rekomenduojama turėti atsarginių drabužių komplektą - apatinių, kelnių, džemperį ar megztinį. Artėjant žiemai pravers ir daugiau pirštinių pageidautina - neperšlampamų. Visus drabužius rekomenduojama pažymėti vaiko vardu. Tam puikiai tinka specialūs vardiniai lipdukai ar tiesiog užrašas su žymekliu ant etiketės.
Švedijos mokyklose visiems mokiniams užtikrinami nemokami, subalansuoti pietūs. Tačiau dauguma mokyklų skatina tėvus pasirūpinti lengvais užkandžiais (dažniausiai tai vaisiai) ir vandens gertuve. Saldumynai, traškučiai ar kiti perdirbti užkandžiai mokyklose dažniausiai draudžiami.
Švedijos mokyklose visiems mokiniams užtikrinamos visos reikalingos priemonės - pieštukai, trintukai, liniuotės, žirklės, klijai ir kiti mokykliniai reikmenys. Tai yra valstybės finansuojamo ugdymo dalis, todėl tėvams nereikia patiems pirkti priemonių. Pagal Švedijos įstatymus mokyklos privalo aprūpinti mokinius visomis reikalingomis mokymo priemonėmis, įskaitant vadovėlius, pratybas ir kitus ugdymui reikalingus išteklius. Vis dėlto kai kuriose mokyklose, ypač parengiamojoje klasėje, vietoj tradicinių vadovėlių dažniau naudojami mokytojų parengti užduočių lapai ar kopijuota medžiaga.
Iššūkiai ir inovacijos Švedijos švietime
Švedijos švietimo sistema susiduria su tam tikrais iššūkiais, tokiais kaip ugdymo kokybės netolygumas, mokytojų trūkumas ir mokinių pasiekimų prastėjimas. Viena iš naujovių - draudimas naudoti ekranus ikimokyklinėse įstaigose. Taip pat, didelis dėmesys skiriamas kitataučių integracijai į visuomenę, padedant jiems stiprinti gimtosios kalbos žinias, mokytis švedų kalbos ir įgyti profesiją.
Su patyčiomis susiduria ir Švedijos mokyklos, tačiau ten daug dėmesio skiriama ne vien stabdyti vykstančias patyčias, bet ir sistemingam prevenciniam darbui, stengiamasi užkirsti kelią pačiai smurto kultūrai kuo anksčiau. Vaikų linijos „Be Patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė pastebėjo, kad Švedijos mokyklose netrūksta iššūkių: mokytojų trūkumas, mokinių kaita, kultūrinė įvairovė ir socialinė segregacija. Tačiau stebina pastangos spręsti iššūkius demokratiškai ir sistemingai, skiriant dėmesio prevencijai ir susitarimams apie vertybes. Mokykla pasidalijo, kad sistemingo darbo dėka pavyko savo aplinką padaryti gerokai saugesnę visiems. Čia yra speciali vyriausiojo mokytojo pozicija, joje dirbantis žmogus atsakingas už vertybių ugdymą. Mokykla taip pat turi saugumo ir gerovės grupes kiekvienai mokinių amžiaus grupei, kurios rūpinasi, kad vaikai mokykloje būtų saugūs tiek fiziškai, tiek emociškai.
Anot jaunesnių ir vyresnių klasių mokinių sąjungų vadovių Emblos ir Lilianos, norint efektyviai mažinti patyčias, būtina į procesus įtraukti ir pačius mokinius, klausyti jų patarimų. Tai galima daryti ir per mokyklos savivaldą, kuri dažnai yra pirmoji pažintis su demokratija. Tyrimai rodo, kad mokiniai, kurie yra įsitraukę į mokyklos savivaldą, turi daugiau motyvacijos padėti bendraamžiams ir labiau nori kurti saugesnę aplinką mokykloje. E. Tamulionytė pabrėžia, kad mokyklose, kuriose mokinių įtaka stipri, patyčių prevencija veikia efektyviau. Stipri mokinių savivalda gerina santykį tarp mokyklos mokinių ir suaugusiųjų, o geras santykis augina ir mokinių saugumo jausmą, ir atsakomybę bei norą mokytis. Mokinių įsitraukimas į savivaldos procesus keičia patyčių kultūrą į atsakingumo ir rūpinimosi vieni kitais kultūrą.
Norint efektyviai kovoti su patyčių reiškiniu, svarbu ir visuomenės bei verslų įsitraukimas. Švedijos „Friends“ organizacija stengiasi pajungti ilgalaikiam bendradarbiavimui įmones ir suteikti visuomenei kuo daugiau prieinamų įrankių kovoti su patyčiomis.
Studijos Švedijoje: kur ir ką mokytis
Pasirodo, jog Švedijoje ugdymo kokybė labai netolygi, to priežastimi įvardijamos augantis privačių mokyklų skaičius, kurios neretai susikoncentruoja tik į pelno siekimą. Švedija - vienintelė šalis, kur privačios mokyklos 100 proc. finansuojamos valstybės lėšomis (pinigus iš tėvų draudžiama imti įstatymu). Be to, sąlygos mokyti labai skiriasi mokyklose, kur, pvz., 100 proc. mokosi imigrantų vaikai. Beje, Švedijoje oficialiai konstatuota, jog švietimas šalyje susiduria su krize, nes mokinių pasiekimai pagal PISA ir TIMSS tolydžio prastėja. Didelė problema šioje Skandinavijos šalyje yra ir mokytojų trūkumas, dėl ko jų atlyginimai vis auga. Keliamas darbo užmokestis duoda rezultatų - mokytojo profesiją pastaraisiais metais renkasi vis daugiau jaunų žmonių.
