Kūdikio traukuliai miegant gali būti labai bauginantis tėvams reiškinys. Svarbu žinoti, kad ne visi traukuliai yra pavojingi ir daugelis jų praeina savaime, ypač jei jie susiję su karščiavimu. Tačiau, atpažinti simptomus ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti, yra gyvybiškai svarbu.

Kas yra traukuliai?

Traukuliai yra staigus, nekontroliuojamas raumenų susitraukimas, kuris gali pasireikšti įvairiai. Vaikams jie gali pasireikšti kaip viso kūno trūkčiojimas, galūnių sustingimas, akių vartymas ar net trumpalaikis sąmonės netekimas. Priepuolio metu vaikas gali trumpam nustoti kvėpuoti, oda gali išblykšti ar pamėlti.

Kūdikių traukuliai miegant: priežastys ir simptomai

Šiuos traukulius dažniausiai patiria vaikai nuo pusės metų iki ketverių-penkerių metų amžiaus. Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Toks staigus kūno temperatūros pokytis labiausiai tikėtinas virusinių infekcijų metu, dažniausiai per 24 val. Vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblykšta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia. Vaikas nereaguoja į tėvų balsą.

Priepuolis gali trukti nuo dešimties sekundžių iki trijų minučių, jam praėjus mažylis gali atrodyti kiek sutrikęs, tačiau praėjus šiek tiek laiko atrodo ir elgiasi įprastai.

Karštiniai traukuliai - tai traukulių tipas, kurį sukelia aukšta kūno temperatūra. Karštiniai traukuliai pasireiškia 3-4 vaikams iš 100 karščiuojančiųjų, dažniausiai - 6 mėn.-5 m. amžiaus vaikams. Dažniausiai tokie traukuliai pasireiškia 12-18 mėn. vaikučiams. Kyla 50 % tikimybė, kad kūdikiams (mažyliams, jaunesniems nei 1 m. amžiaus) pirmą kartą pasireiškę traukuliai, vėl pakilus aukštai temperatūrai, pasikartos. Karštinių traukulių požymiai: traukuliai dažniausiai pasireiškia kaip konvulsijos (nesuvaldomas kūno drebėjimas), trūkčioja visas kūnelis. Kiti simptomai gali būti lengvai išreikšti: akių vartymas arba galūnių sustingimas, įsitempimas. Dažnai trunka trumpiau nei 2-3 min. ir praeina savaime. Priepuoliui praėjus, vaiko būsena grįžta į normalią, jo elgesys tampa įprastas.

Infantiliniai spazmai yra epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Dažniausiai šie priepuoliai prasideda pirmaisiais gyvenimo metais, įprastai - 3-6 mėnesių kūdikiams. Infantiliniai spazmai pasireiškia kaip įtemptų galūnių linktelėjimai arba loštelėjimai atgal, rankų atmetimai į šalis. Įprastai jie yra simetriški, t. y. abiejų pusių galūnės trūkteli vienu metu, tačiau judesiai gali būti ryškesni vienoje pusėje. Būdingos spazmų serijos. Infantiliniai spazmai yra siejami su smegenų pažeidimu.

Kūdikių spazmai (KSM) yra reta, bet rimta epilepsijos forma, paprastai pasireiškianti kūdikiams ir mažiems vaikams. Jai būdingi staigūs, trumpi raumenų susitraukimai, dažnai sukeliantys savitą priepuolių modelį. Kūdikių spazmai yra traukulių sutrikimo rūšis, paprastai pasireiškianti 3-12 mėnesių amžiaus kūdikiams. Šiai būklei būdingi spazmų sankaupos, kurios gali pasireikšti staigiais rankų, kojų ir liemens trūkčiojančiais judesiais. Šie spazmai gali pasireikšti serijomis, dažnai sukeldami būdingą „salaam“ pozą, kai kūdikis pasilenkia į priekį per juosmenį.

Hipoklikemija arba cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas naujagimiams gali pasireikšti traukuliais, trūkčiojimu, drebėjimu. Siekiant išvengti hipoglikemijos, naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val.

Nebrandi kūdikių nervinė sistema lemia trūkčiojančius judesius, galūnių sudrebėjimus ir pan. Tai tik miego metu būdingi judesiai, pasireiškiantys 1-3 iš 1000 naujagimių. Dažniausiai mioklonijos prasideda (jeigu prasideda) per pirmąsias 15 naujagimio gyvenimo dienų ir tęsiasi iki 6-7 mėn. Mioklonijas gali išprovokuoti stipresnis supimas, netikėtas prisilietimas, pozos pokytis (pavyzdžiui, sauskelnių keitimas miegančiam mažyliui) ir pan.

Kai kuriais kūdikių spazmų atvejais reikšmingą vaidmenį atlieka genetiniai veiksniai. Tam tikri genetiniai sindromai, tokie kaip tuberozinės sklerozės kompleksas (TSC) ir Dauno sindromas, yra susiję su didesniu IS dažniu.

Nors gyvenimo būdas ir mitybos veiksniai nėra tiesioginės kūdikių spazmų priežastys, jie gali turėti įtakos bendrai smegenų sveikatai.

Ką daryti, jei kūdikiui prasidėjo traukuliai?

Nepanikuokite. Tai yra svarbiausia. Pasirūpinkite vaiko saugumu. Jeigu mažyliui prasidėjo traukuliai, paguldykite jį ant šono arba ant nugaros. Atlaisvinkite kvėpavimo takus. Pasukite vaiko galvą į šoną, kad, pradėjęs vemti ar atpylęs, neužspringtų. Laukite, kol traukuliai liausis. Tiesiog laukti ir nieko nedaryti yra bene sunkiausia užduotis.

Paskambinkite gydytojui.

Numuškite temperatūrą. Jei lauksite gydytojo namuose, pasistenkite sumažinti vaiko kūno temperatūrą: tam tiks drungni (bet ne šalti!) kompresai. Temperatūrą galima numušti ir medikamentiniu būdu, tačiau pasitarkite su gydytoju, kokius vaistus būtų geriausia naudoti. Įprastai rekomenduojama vartoti vaistus (ibuprofeną ar paracetamolį) esant aukštesnei nei 38,5 °C temperatūrai. Tačiau, jeigu jūsų vaikeliui įvyko traukulių priepuolis, temperatūrą medikamentais reikėtų slopinti jai pasiekus 37,5-38 °C.

Jeigu traukuliai įvyko pirmą kartą gyvenimą, būtina vykti į skubios pagalbos skyrių, kad vaikas būtų ištirtas neurologijos skyriuje. Visada būtina ištirti vaiką ir sužinoti, ar tai nėra epilepsijos pradžia.

Dauguma traukulių priepuolių pasibaigia savaime ir dažniausiai nereikia skubios medicininės pagalbos. Jeigu jūsų vaiką ištiko traukulių priepuolis, svarbiausia - apsaugoti jį nuo susižalojimo. Užtikrinkite, kad vaikas gulėtų ant tvirto paviršiaus, šalia nebūtų daiktų, baldų kampų. Vaikas turi gulėti ant šono, nes gulint ant nugaros didėja užspringimo rizika, jam atgavus sąmonę. Vykstant traukuliams, nieko nekiškite į burną, nebandykite žadinti. Geriausia būtų užtikrinti, kad vaikas nenukristų, gulėtų ant šono ir laukti jo pabaigos.

Pasireiškus traukulių priepuoliui svarbu fiksuoti laiką, kada jis prasidėjo. Skubios medicininės pagalbos reikia, jeigu priepuolis užsitęsia ilgiau nei 5 min. Jeigu traukulių priepuolis įvyko pirmą kartą gyvenime ir nepraeina per 3-5 min., skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Nepalikite vaiko be priežiūros.

Priepuoliui praėjus savaime per 2-5 min., vykite pas šeimos gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų profesionaliai įvertinta vaiko būklė. Jeigu pasireiškė traukuliai, o vaiko kūno temperatūra normali, būtina vykti į gydymo įstaigą. Vaikų ligų gydytojas patikrins, ar vaikas serga infekcine liga.

Jeigu aukštos temperatūros nėra ir vaiką pirmą kartą ištiko traukuliai, gydytojas pabandys nustatyti traukulių priežastis. Svarbu išsiaiškinti, ar yra buvę traukulių priepuolių kitiems šeimos nariams, giminaičiams. Taip pat reikalinga žinoti, ar vaikas nėra patyręs galvos traumos. Bus atliekamas kraujo tyrimas, vaizdiniai galvos smegenų tyrimai (KT ar MRT). Tiriant vaiką dėl epilepsijos būtinas tyrimas - elektroencefalografija (EEG). Jis parodo elektrinį smegenų aktyvumą. Kartais reikia atlikti nugaros smegenų punkciją ir ištirti nugaros smegenų skystį, įtariant infekcinį procesą (pvz., meningitą, kitą smegenų infekciją).

Jeigu jūsų vaiką ištiko traukulių priepuolis, būtinai kreipkitės į gydytoją. Nereikia vaikui dėti į burną pašalinių daiktų, kad jis neprikąstų liežuvio.

Kada traukuliai nereiškia epilepsijos?

Kad ir kokie jie atrodytų baisūs, dėl šių trumpų traukulių priepuolių panikuoti nereikėtų. Jei traukuliai kartojasi dažnai, greičiausiai tai nėra karščiavimo sukelti traukuliai - tikėtina, kad juos lemia kitos priežasties, o karščiavimas veikia tik kaip katalizatorius. Jei tai pirmas kartas, reikėtų dėl visa ko ištirti, ar karščiavimas yra vienintelė traukulių priežastis.

Traukulių priepuolis - dar ne epilepsija. Traukulius vaikui gali išprovokuoti aukšta kūno temperatūra, galvos smegenų trauma, apsinuodijimas įvairiomis medžiagomis. Gali būti, kad karščiuojančiam mažyliui pasireikš traukuliai, bet tai nebus epilepsijos priepuolis.

Beveik visi vaikystėje patyrę priepuolius mažyliai vystosi normaliai.

Epilepsija ir jos diagnostika

Jeigu vaikų neurologas diagnozavo epilepsiją, tai traukulių priepuolis, pasireiškiantis staiga, be aiškios priežasties, kai nebuvo patirta galvos smegenų trauma ar sirgta liga, kuri sukeltų aukštą kūno temperatūrą. Kartais traukulių priežastis nustatoma, tuomet diagnozuojama simptominė epilepsija. Vis dėlto neretai ji lieka neaiški, tada diagnozuojama kriptogeninė epilepsija.

Epilepsijos priežastys nėra visiškai aiškios. Išskiriamos 3 priežasčių grupės: nėštumo laikotarpis (genetika, infekcijos, smegenų vystymosi sutrikimai), gimdymo laikotarpis (gimdymo trauma, kraujosruvos, infekcijos) ir laikotarpis po gimimo (liekamieji reiškiniai po infekcijų, traumos, kraujotakos sutrikimų, navikai, deguonies trūkumas).

Jeigu vaiko galvos smegenų neuronai dėl minėtų priežasčių yra jautresni, epilepsijos priepuolį gali paskatinti išoriniai veiksniai - provokatoriai. Tai gali būti miego stoka; fizinis, emocinis nuovargis; karščiavimas; medžiagų apykaitos pokyčiai vaikelio organizme; mirganti šviesa.

Kai traukuliai apima visą kūną, tai vadinama generalizuotais toniniais-kloniniais arba grand mal traukuliais. Vyksta ritmiški kūno judesiai, vaikas tuo metu būna be sąmonės, nereaguoja į aplinką. Absansai (dar vadinami petit mal traukuliais) - tai priešingas traukulių tipas. Būsena, kai vaikas nustoja žaidęs ar užsiėmęs kita veikla ir ima spoksoti į vieną tašką, nereaguoja į aplinką, neatsiliepia kviečiamas. Dažniausiai tai trunka 1-2 sekundes.

Diagnostika apima detalią medicininę istoriją, fizinį ištyrimą, laboratorinius ir instrumentinius tyrimus (KT, MRT), elektroencefalogramą (EEG) bei geneto konsultaciją.

Tėvams rekomenduojama nufilmuoti vaikučio priepuolius ir taip padėti gydytojui įvertinti priepuolio tipą, eigą, trukmę.

Kūdikio miegas ir jo svarba

Miegas - procesas, ne mažiau svarbus už maistą ar vandenį. Vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.

Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė.

Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje:

• Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą.
• Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų.
• 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas.
• Lyginant su, pavyzdžiui, dviejų mėnesių kūdikiu, vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas).

Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau laiko jam reikia pabūti pabudus. Tai nereiškia, kad verta laukti, kol mažylis visiškai „išsikraus“ - svarbiausia rasti balansą.

Vaikų miego pokyčiai, kurie neretai yra laikini ir išnyksta, vos pasibaigus juos sukėlusiems veiksniams/situacijoms, yra visiškai normalu. Kaip ir tai, kad kiekvieno vaiko miego trukmė/įpročiai gali skirtis.

Miego regresas - tai laikotarpis, kai kūdikio miegas sutrinka. Jis paprastai pasireiškia 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites, kartais iki 6 savaičių.

Savarankiško miego įgūdžiai - svarbu išmokyti vaiką užmigti savarankiško, be papildomos pagalbos (sūpavimo, maitinimo, tėvų buvimo šalia). Tai gali pareikalauti kantrybės ir nuoseklumo.

Kaip užtikrinti gerą vaiko miegą?

Rutina - nuobodus ir monotoniškas reikalas, tačiau, kalbant apie vaikus, tai - vienas pagrindinių būdų, galintis greičiau „nuskraidinti“ į „miego karalystę“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu (pavyzdžiui, pižamos apsirengimas, dantukų valymas, bučinys tėveliui prieš miegą), mažylio smegenys bei kūnas, matydami artėjančio miego ženklus, pradės tam ruoštis. Svarbiausia - nuoseklumas.

Miego aplinka: norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą. Likus bent valandai iki vaiko dienotvarkėje numatyto miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai.

Vengti pervargimo: Kūdikio pervargimas miego ne tik nepagerina, bet, priešingai, sukelia papildomus iššūkius. Dėl nebrandžios nervų sistemos, pervargę mažyliai sunkiai užmiega, blaškosi, dažnai prabudinėja. Norint to išvengti, dienos metu reikia būti atidiems ir neleisti vaikui „perdegti“.

Kūdikių būdravimo laikas: Tai - orientacinis laiko tarpas, kiek vaikas gali būti pabudęs tarp vieno ir kito miego, dar neperžengdamas pervargimo ribos. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis - 3 valandos.

Pietų miegas: Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną - būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą. Galiausiai, kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego.

Kada kreiptis į gydytoją dėl miego sutrikimų?

Jei pastebite, kad vaikas nuolat rodo nuovargio ženklus anksčiau nei įprastai, tai ženklas, kad realus Jūsų mažylio poreikis yra kitoks. Tokiu atveju daug naudingiau pasitikėti ne teorija, o savo vaiku - sutrumpinti būdravimo tarpą, jį švelniai nuraminti ir pasiūlyti miegą anksčiau.

Jei vaiką, glostydami, užmigdysite, tai nebus jo savarankiško miego įgūdžių lavinimas. Svarbiausia - atsispirti nerekomenduojamoms priemonėms, kurios jau aptartos.

Jei po ilgų ir nesėkmingų bandymų pradeda svirti rankos, kreipkitės į miego konsultantą.

Svarbu: Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra tik informaciniais tikslais ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.

tags: #kudikio #traukuliai #miegant

• Spalvinimo rinkiniai vaikams: nauda
• Kada kūdikis turėtų pradėti sėdėti?
• Paterų istorija
• Pažintis su orais vaikams
• Pianistė Diana Rudokienė