Kazimieras Naruševičius - tai vardas, neatsiejamai susijęs su Panevėžio meno istorija. Jo gyvenimas ir kūryba paliko ryškų pėdsaką ne tik miesto, bet ir visos Lietuvos kultūrinėje erdvėje. Nenuilstantis pedagogas, talentingas tapytojas ir akvarelininkas, aktyvus visuomenininkas - toks buvo Kazimieras Naruševičius, kurio atminimas gyvas iki šiol.
Šis straipsnis skirtas išnagrinėti skulptoriaus Kazimiero Naruševičiaus gyvenimą ir kūrybą. Straipsnyje pateikiama išsami informacija apie jo biografiją, kūrybinį kelią, svarbiausius darbus ir indėlį į Lietuvos meną.
Biografija ir jaunystė
Kazimieras Naruševičius gimė 1920 m. kovo 2 d. Dūdonių kaime, Panevėžio rajone, Jurgio ir Adelės Naruševičių šeimoje. Jau nuo vaikystės menas buvo jo gyvenimo dalis. 1932 m. jis baigė Rėklių pradinę mokyklą, o 1932-1940 m. mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Mokykloje itin mėgo piešti, o jo gabumai nestokojo dėmesio - dar besimokant joje buvo surengta pirmoji personalinė K. Naruševičiaus paroda.
Jaunasis menininkas aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, dainavo Mykolo Karkos vadovaujamame chore, buvo moksleivių literatų būrelio „Meno kuopa“ narys. Paskatintas mokytojo, dailininko Povilo Puzino, daug piešė pieštuku, liejo akvarelę.
Studijos ir kūrybinis kelias
1940-1945 m. Kazimieras Naruševičius Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą. Jo penkerių metų studijos vyko per patį karą. Papildomai Vilniaus universitete Istorijos-filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau - meno istoriją. Studijų metais jis aktyviai dalyvavo studentų veikloje, lankė literatūros vakarus, bendravo su žymiais to meto literatais.
Deja, studijos nebuvo baigtos - 1945 m. liepos 26 d. Kazimieras Naruševičius buvo areštuotas už antitarybinę veiklą ir kalėjo KGB kalėjimuose iki 1946 m. sausio 6 d.
Nors sovietmečio represijos paliko pėdsaką, menininko dvasios nesulaužė. Po karo K. Naruševičius dirbo dailės mokytoju Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje, organizavo dailės ir šokių būrelius. 1950 m. jis grįžo į gimtąjį Panevėžį, kur jo kūrybinis ir pedagoginis kelias tęsėsi.
„Tapyba buvo mano gyvenimo prasmė. Per ją aš išreiškiu save, savo mintis ir idėjas“, - yra sakęs Kazimieras Naruševičius.
Donato Stakučio fotografijų parodos „Gamta aplink mane“ atidarymas
Pedagoginė veikla ir indėlis į Panevėžio kultūrą
Kazimieras Naruševičius visą savo gyvenimą skyrė menui ir jo puoselėjimui. Nuo 1950 m. jis dirbo dailės mokytoju įvairiose Panevėžio vidurinėse mokyklose, o nuo 1966 m. vadovavo Panevėžio meno mėgėjų dailės studijai „Spektras“. Jo iniciatyva 1967 m. Panevėžyje įkurta Vaikų dailės mokykla, o po metų - Vakarinė dailės mokykla. Įžengęs į aštuntą dešimtį metų, nenuilstantis pedagogas įsteigė Panevėžio Marijonų katalikiškąją dailės mokyklą ir jai vadovavo.
Nesuvestas tik į mokytojo vaidmenį, Kazimieras Naruševičius buvo aktyvus visuomenininkas. Jo iniciatyva įkurta Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio sekcija, vėliau peraugusi į skyrių, kuriam jis vadovavo iki 1983 m. Jis laikomas žymiausiu profesionaliosios dailės atstovu ir dailės pedagogu sovietmečio Panevėžyje.
Kūrybos bruožai ir svarbiausi darbai
Kazimiero Naruševičiaus kūryba pasižymi originalumu, giliomis idėjomis ir aukštu meniniu lygiu. Pagrindinis jo kūrybos žanras - peizažas. Jis tapė Lietuvos miestelių vaizdus, kuriems būdingi realizmo, impresionizmo bruožai. Tarp žymiausių jo darbų: „Klaipėda. Rytas uoste“ (1971), „Miesto parkas“ (1973), „Kretingos motyvas“ (1983), „Berčiūnai“ (1984), „Panevėžio motyvas“ (1987). Taip pat jis daug dėmesio skyrė miestelių bažnyčių vaizdavimui: „Kretingos motyvas“ (1984), „Palūšė“ (1986), „Kalnalio varpinė“, „Darbėnai. Senoji lietuvių architektūra“ (abu 1988).
Nuliejo jis ir daugybę akvarelių, tarp kurių: „Uoste“ (1969), „Kabeliai“, „Druskininkų apylinkės“.
Jo kūryba yra įvertinta daugybe apdovanojimų ir pripažinimo. K. Naruševičiaus darbai saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos dailininkų sąjungoje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Panevėžio kraštotyros muziejuje ir miesto Dailės galerijoje.
Atminimo įamžinimas
Kazimieras Naruševičius mirė 2004 m. spalio 12 d., tačiau jo atminimas gyvas iki šiol. 1997 m. jam suteiktas Nusipelniusio panevėžiečio vardas, o 1999 m. - garbės piliečio. 2008 m. jo vardu Panevėžyje pavadinta gatvė. Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius nuo 2005 m. organizuoja tarptautinius tapytojų plenerus, skirtus K. Naruševičiaus atminimui.
Jo atminimą įamžino skulptorius Algimantas Vytėnas, sukūręs K. Naruševičiaus ir jo žmonos Onutės biustus. Taip pat sukurti ekslibrisai, lino raižinys ir antkapinė skulptūra. 2005 m. sukurtas dokumentinis filmas „Spalvotas Kazio Naruševičiaus pasaulis“.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas Kazimiero Naruševičiaus fondas, kuriame sukaupta vertinga medžiaga apie jo gyvenimą ir kūrybą.
tags: #skulptorius #narusevicius #gime #kur
