Kūdikio raidos etapai dažnai kelia tėvams daugybę klausimų, o vienas iš tokių - dantukų dygimas. Tai natūralus procesas, tačiau jis gali sukelti nepatogumų tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Kada tikėtis pirmųjų dantukų, kokie požymiai rodo jų dygimą ir kaip palengvinti šį laikotarpį? Atsakymus į šiuos ir kitus svarbius klausimus rasite šiame straipsnyje.

Kada tikėtis pirmųjų mažylio dantų?

Mažylio dantų dygimo laiką lemia genetiniai ir kiti faktoriai. Tėveliai gali pamėginti sužinoti, kada jiems patiems išdygo pirmieji dantukai - jų vaikams dantys dažnai pasirodo panašiu metu. Pastebima, kad dantų dygimo laiką lemia ir kūdikio gimimo laikas ar svoris. Pavyzdžiui, jei mažylis gimė mažo svorio ar šiek tiek per anksti, tuomet pirmieji dantys gali išdygti šiek tiek vėliau, nei įprastai. Pastebima, kad dažniausiai pirmieji dantukai išdygsta tarp šešto ir aštunto mažylio gyvenimo mėnesių (paprastai tai centriniai kandžiai, susiformuojantys apatiniame žandikaulyje), o viršutinio žandikaulio kandžių galima tikėtis aštuntą - dvyliktą gyvenimo mėnesiais (tačiau tai tikrai nėra taisyklė). Pirmieji krūminiai dantys dažniausiai pasirodo tarp pirmojo gimtadienio ir pusantrų metų amžiaus. Būna, kad dantukas išdygsta jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Pasitaiko, kad dešimties - dvylikos mėnesių kūdikio šypsena vis dar bedantė. Jeigu iki pusantrų metų nėra nei vieno dantuko, reikėtų kreiptis į gydytoją odontologą. Šiaip ar taip, visi pieniniai dantukai turėtų pasirodyti iki trečiojo vaiko gimtadienio.

Pirmieji kūdikio dantukai: ką reikėtų žinoti? Pagaliau, po kelių savaičių suintensyvėjusio pirštukų čiulpimo ir neaiškaus irzlumo, kūdikio burnytėje pamatėte pro dantenas prasikalusią mažytę balzganą pirmojo dantuko viršūnėlę! Maždaug per dvejus ateinančius metus jūsų mažylio bedantė šypsena pasikeis į dviem mažučių baltų dantukų eilėmis šviečiančią burnytę. Dažniausiai dantukai pradeda dygti 4-7 mėnesį. Pirmieji pasirodo du apatiniai priekiniai dantukai, tačiau tiek amžius, tiek dantukų dygimo tvarka gali skirtis. Visi dantukai išdygsta maždaug per dvejus metus.

Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji iš jų (dažniausiai - apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kurį vaikai dažniausiai turi iki 6 metų.

Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Gali pasitaikyti atvejų, kai kūdikiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis (dažniausiai - apatiniais centriniais kandžiais) arba jie išdygsta praėjus vos kelioms dienoms po gimimo. Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos.

Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6 mėn., o paskutiniai suaugusio žmogaus dantys tik apie 17-25-uosius metus. Pirmieji pasirodo kandžiai. Tai viršuje ir apačioje esantys priekiniai dantys. Iš viso tiek vaikai, tiek suaugusieji turi 8 kandžius - 4 viršutiniame žandikaulyje ir 4 apatiniame. Pieniniai kandžiai paprastai išdygsta 6-13 mėn., o nuolatiniai - 6-8 metų. Antrieji 13-19 mėn. mažylių burnytėse kaltis pradeda pirmieji krūminiai dantys. Jiems iškritus jų vietą 6-7 metais pakeičia nuolatiniai krūminiai. Vėliau tarp kandžių ir pirmųjų krūminių išdygsta iltiniai dantys. Jų tiek suaugę, tiek vaikai turi po 2 kiekviename žandikaulyje. Pieniniai iltiniai dantys iškrenta maždaug 9-12 gyvenimo mėnesiais, o vietoj jų apie 10-12 gyvenimo metus išauga nuolatiniai. Paskutiniai vaikų burnytėse 25-33 mėn. išdygsta antrieji krūminiai. Krūminiai dantys yra didžiausi iš visų ir jie svarbiausi kramtant maistą.

Kokie požymiai rodo galimą dantukų dygimą?

Apie dantų dygimo procesą perspėja pakitusios vaiko dantenos - jos paburksta, pakinta jų spalva. Pastebimai padidėja seilėtekis ir pakinta kūdikio elgesys - mažylis pradeda intensyviau čiulpti pirštus ir kumščius bei kišti į burną įvairius daiktus, gali pradėti kandžiotis ir įvairiais būdais mėginti pasikasyti niežtinčias dantenas. Vaikelis gali tapti irzlus ir nepatenkintas - ypač jei dantų dygimas jam sukelia nemalonius pojūčius. Sunkesniais atvejais sutrinka miegas, padidėja jautrumas, pakyla temperatūra, atsiranda bėrimų aplink lūpas ir virškinimo problemų, sumažėja mažylio apetitas.

Pagrindiniai mažylių dantų dygimo požymiai: paraudusios ir paburkusios dantenos, didelis kūdikio noras kandžiotis ir pirštų čiulpimas, gausesnis seilėtekis, nedideli veido bėrimai aplink lūpas, didesnis vaikučio irzlumas, dažnesni prabudimai naktį ar kiti miego sutrikimai, sumažėjęs apetitas, nežymus karščiavimas.

Kai kurie vaikai pirmųjų dantų dygimą išgyvena lengvai, kiti - sunkiau. Štai patarimas kaip pagelbėti savo vaikui tokiu metu: išbandykite priemones, kurios šalčio pagalba slopina skausmą bei uždegimo simptomus. Didelis kūdikio noras kandžiotis ir kišti pirštus į burnytę.

Jei kūdikis irzlus, tėvams ir aplinkiniams kaipmat kyla klausimų, kodėl mažylis nepatenkintas. Galbūt jis alkanas ar nori miego? Galbūt laikas pakeisti sauskelnes ar perrengti nepatogius rūbelius? Galbūt kūdikiui tiesiog nuobodu ir jis nori būti nešiojamas bei kalbinamas? Pučia pilvuką ar kažką skauda? Gal vis dėlto jau dygsta pirmieji dantukai ir tai yra pagrindinė jo irzlumo priežastis? Nerandant neramumo priežasčių tenka vis tikrinti, ar dar nėra pirmųjų dantukų dygimo požymių. Kai kurie tėveliai tai daro kone kiekvieną dieną, ir, atrodo, pasidaro net lengviau, kai jau pamato baltuojantį dantuko kampą. Kiti jau išdygusius dantukus atranda visai netikėtai.

Būtina suprasti, kad kai kurie negalavimai gali būti susiję visai ne su dantų dygimu. Kartais dantys išdygsta be jokių lengvai pastebimų vaiko elgsenos pokyčių - tuomet reikėtų tik džiaugtis, nes kai kurių vaikų tėvai ši laikotarpį apibūdina kaip sunkiausias gyvenimo dienas. Taip yra dėl to, kad skausmo suvokimas yra labai subjektyvus dalykas - vieni mažyliai jį iškenčia lengviau, nei kiti. Reikėtų nepamiršti ir to, kad vieni tėvai daug jautriau reaguoja į kūdikio siunčiamus signalus, skiriasi jų požiūris ir vaikų auginimo metodai.

Kaip palengvinti dantų dygimo laikotarpį?

Rekomenduojami saugūs vietinio poveikio preparatai, padedantys sumažinti kūdikio jaučiamus nemalonius simptomus. Anaftin Baby yra specialus gelis, pritaikytas tepti pažeistas dantenų vietas dantų dygimo laikotarpiu. Šis biologinis gelis padeda mažinti paraudimą ir malšinti skausmą. Poveikis pasiekiamas suformuojant nematomą plėvelę, kuri apsaugo dantenas. Anaftin Baby turi specialų aplikatorių, kuriuo itin patogu švelniai pamasažuoti pažeistas dantenų vietas. Geriausia šį natūralų gelį tepti mažyliui pavalgius ir prieš miegą - tuomet susidariusi plėvelė ilgiau išlieka ant pažeistų vietų.

* Specialūs žiedai-kramtukai. Leiskite kūdikiui čiulpti švarų, vėsų guminį žiedą - kramtuką arba tiesiog drėgną rankšluostuko kraštą. Niekuomet neduokite tokių priemonių, kurios yra mažos ir jomis mažylis gali užspringti.

* Dantenų trynimas.

* Skausmo palengvinimas. Yra įvairių vaistų, kurie palengvina dantų dygimo skausmą. Jais reikia tepti pačias dantenas.

Ko gero, dauguma žino, kad suaugusio žmogaus burnoje paprastai iš viso yra 32 nuolatiniai dantys. Jei gerai suskaičiavote, vadinasi pastebėjote, kad mažylių burnytėse jų yra kur kas mažiau. Vaikai savo burnoje iš viso turi 20 pirmųjų, vadinamų pieniniais, dantų. Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6 mėn., o paskutiniai suaugusio žmogaus dantys tik apie 17-25-uosius metus.

Kai iškrenta pirmasis pieninis dantukas, namuose pradeda lankytis Dantukų fėja. Jos vizitai kartosis ir kartosis - kol po kokių 7 metų iškris paskutinis krūminis pieninukas. Dažniausiai pirmieji pradeda klibėti ir iškrenta anksčiausiai išdygę dantukai, t.y., pieniniai apatiniai kandžiai. Tai atsitinka apie 5-7 metus. Tuo pačiu metu vaikas netenka ir pieninių viršutinių centrinių kandžių. Šoniniai viršutiniai ir apatiniai kandžiai iškrenta 6-8 metais. Po poros metų, t.y., 8-11 metais, iškliba pirmieji pieniniai krūminiai dantukai, tuo pačiu metu ar metais vėliau vaikas atsisveikina ir su apatinėmis iltimis. Paskutiniai krentantys pieniniai dantukai dažniausiai yra viršutinės iltys ir abiejų žandikaulių antri krūminiai.

Nuolatinių dantų užuomazgos pradeda formuotis jau vaikeliui gimus, o pieniniai dantukai būna beveik susiformavę vaisiaus žandikauliuose jau nėštumo metu (14-19 savaitę). Nuolatinio danties užuomazga pamažu bręsta ir artėja kaule pieninio dantuko šaknies viršūnės link, taip stimuliuoja šaknies rezorbciją - tirpimą. Pieninio danties šaknis trumpėja, kol galiausiai lieka tik prie dantenų vos besilaikantis paslankus vainikas, kuris nesunkiai iškrenta. Tuo metu netoli dantenų krašto jau būna priartėjęs nuolatinis dantukas, kuris visai netrukus, pašalinus pieninuką, pasirodo burnytėje. Dantis pradeda dygti, kai yra susiformavęs visas vainikas ir 1/2-3/4 šaknies. Jei pieniniai dantukai nebuvo pažeisti, jų šaknys tirpo tolygiai, tai iškritus pieninukui, nuolatinio dantuko ilgai laukti nereikia. Retais atvejais iškritus pieniniam dantukui nuolatinis neišdygsta. Taip gali atsitikti, jei nesusiformuoja nuolatinio danties užuomazga. Dažniausiai neišdygsta šoniniai kandžiai viršutiniame žandikaulyje ir antri kapliai apatiniame. Pastebima, kad neretai tai būna paveldimas bruožas. Kartais nutinka taip, kad nuolatinis dantis negali pasirodyti burnytėje, nes jam trūksta vietos dantų lanke, yra susiformavęs pernelyg didelis danties vainikas ar migruodamos kaule vietomis pasikeičia dantų grupės. Per anksti netekus pieninio danties, alveolinės ataugos viršūnėje gali susidaryti storas kaulinio audinio sluoksnis, trukdantis dygti nuolatiniam dančiui.

Jei pieniniai dantukai dygo vėliau nei daugumai, tai tikėtina, kad dantukų kaita irgi prasidės vėliau. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tikrai dažnai pasitaiko, jog belaukdami, kada iškris pieniniai dantukai, tėveliai nepastebi dygstančio pirmo nuolatinio krūminio dantuko, kuris pasirodo neiškritus nė vienam pieniniam krūminiam, o paaugus žandikauliui ir atsiradus vietos už visos pieninių dantų eilės.

Dantukai pradeda kristi apie 5-7 metus nuo apatinių ir viršutinių centrinių pieninių kandžių. Vėliausiai išdygsta antrieji krūminiai viršutiniame žandikaulyje - 10-14 metais. Patys paskutiniai apie 17-21 metus dar pasirodo treti krūminiai - „protiniai“ - dantys. Tiesa, jie yra dažniausiai neišdygstantys dėl vietos trūkumo dantų lanke, dėl netaisyklingos padėties ar net ir visai nesusiformuojantys.

Ar normalu, jei dar neiškritus pieniniam dantukui šalia pasirodo nuolatinis? Kartais sutrinka normali pieninio danties šaknies rezorbcija (tirpimas). Taip dažnai būna, jei pieninukas anksti buvo gydytas šalinant dantuko nervą, ar buvo supūliavęs. Šaknų tirpimas gali visai sustoti ar vykti netolygiai - gali tirpti tik viena šaknis iš dviejų ar tik viena jos pusė. Dėl to dantukas tvirtai laikosi, tuo tarpu nuolatinis priartėja ir net pasirodo burnytėje, deja, ne savo vietoje. Tuomet reikia skubiai pašalinti pieninį dantį ir palikti laisvą kelią nuolatiniam dygti.

Ar reikia klibinti dantukus? Iš anksto klibinti dantukų nereikia. Kai jau pradeda klibėti, vaikučiams jie pradeda šiek tiek kliudyti, erzinti, niežėti dantenas. Tada vaikai patys ima klibinti juos, taip paspartina dantukų keitimąsi ir dažnai net patys išsirauna. Vaikai, dažniausiai tie, kurie visus dantukus iki tol išklibino patys, linkę „derėtis“ ir prašo palikti tai padaryti jiems patiems.

Anksti besikeičiantys dantukai rodo ankstesnį brendimą. Ortodontinis gydymas efektyviausias, lengviausias ir pasiekiama rezultatų per trumpiausią laiką, jei atliekamas augimo periodu. Kol yra tik pieniniai dantys, apie nuolatinių dantų būsimą padėtį dar kalbėti anksti. Kartais jau pieninio sąkandžio metu diagnozuojamos kai kurios sąkandžio anomalijos. Pieniniame sąkandyje ortodontinis gydymas taikomas itin retai. Išimtis - jei anksti netenkama pieninių dantų. Dantukams pradėjus keistis, dažniausiai jau galima matyti, ar jie dygsta taisyklingai. Pasikeitus centriniams kandžiams ir išdygus pirmiems krūminiams nuolatiniams dantukams ir įtariant dantų padėties ar sąkandžio anomalijas, derėtų kreiptis į ortodontą konsultacijai.

Dantys yra būtina mūsų organizmo dalis, padedanti ne tik sukramtyti maistą, bet ir susikalbėti. Dantys yra būtina mūsų organizmo dalis, padedanti ne tik sukramtyti maistą, bet ir susikalbėti. O spindinti sveikų ir tvarkingų dantų šypsena yra vienas gražiausių veidą puošiančių aksesuarų. Įprastai, kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi po du dantų rinkinius: pieninius (vaikiškus dantis) ir nuolatinius (suaugusiojo dantis).

Dantų struktūra ir tipai

Dantį sudaro keli skirtingi sluoksniai: emalis, dentinas, pulpa ir cementas. Emalis, kuris yra pati kiečiausia medžiaga, esanti žmogaus kūne, dengia danties išorę. Daugiausiai jis sudarytas iš akmens kietumo mineralo, vadinamo kalcio fosfatu. Po juo eina antrasis sluoksnis - dentinas, kuris yra kiek minkštesnis už emalį. Giliausiai danties viduje slypi pulpa. Tai gyva dalis, kurią sudaro nervai ir kraujo ląstelės. Dar viena danties dalis yra vadinama cementu.

Kandžiai. Tai priekiniai dantys, kuriais mes kandame maistą. Jie yra plokšti ir turi ploną kraštą. Iltiniai. Ir vaikai, ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 iltinius dantis kiekvienoje eilėje. Pirmieji nuolatiniai iltiniai dantys vaikams pradeda augti apie 10-12 metus. Kapliai. Šie dantys jau gerokai didesni už priekinius, su daugybe keterų, kurios padeda smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 kiekvienoje eilėje. Jie išsidėstę iškart už iltinių dantų. Krūminiai. Jie yra didžiausi iš visų dantų, turintys didelį plokščią paviršių su keteromis, kurios padeda galutiniam maistą sukramtyti ir jį susmulkinti prieš nuryjant. Paprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 nuolatinių krūminių dantų: 6 apatiniame ir 6 viršutiniame žandikaulyje. Tuo tarpu vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar yra vadinami protiniais. Šie dantys įsitaiso tolimiausiuose žandikaulio kampuose. Iš viso jų yra 4. Jie pradeda dygti apie 17-25 metus, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali visai neišdygti arba likti įstrigę kaule ir niekada nepasirodyti paviršiuje. Labai dažnai šie dantys neišdygsta tinkamai ir didina infekcijos riziką bei blogina aplinkinių dantų padėtį. Be to, juos labai sunku išvalyti dėl nepatogios padėties, todėl protiniai dantys greitai genda.

Dantų sluoksniai ir tipai: Kandžiai - priekiniai dantys, skirti maisto kandimui. Jie yra plokščios formos su plonu kraštu. Tiek vaikai, tiek suaugusieji turi po 8 kandžius: 4 viršutiniame ir 4 apatiniame žandikaulyje. Vaikai ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 dantis viršutinėje ir apatinėje eilėje. Kapliai - jie jau gerokai didesni už priekinius, su daug keterų, padedančių smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 viršuje ir apačioje. Šie dantys išsidėstę iškart už iltinių. Maži vaikai kaplių neturi. Krūminiai - tai didžiausi dantys iš visų. Jie turi didelį plokščią paviršių su keteromis, skirtomis galutiniam maisto susmulkinimui prieš jį nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 tokių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar vadinami protiniais, kurių iš viso yra 4.

Dantis sudaro šie pagrindiniai sluoksniai: Emalis - išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga. Tai lemia struktūrinis kalcio apatito (hidroksiapatito) nanokristalų išsidėstymas. Dentinas - šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį. Jis yra gelsvos spalvos. Pulpa - gyva danties dalis, sudaryta iš nervų ir kraujo ląstelių. Cementas - jungiamojo audinio sluoksnis, laikantis dantų šaknis prie dantenų ir žandikaulio. Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi.

Pieninių ir nuolatinių dantų priežiūra

Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Tai padeda sumažinti seilėtekį ir pagerinti savaiminį burnos apsivalymą.

Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vyresniems vaikams (nuo 3 metų) rekomenduojamos nedidelį (250-500 ppm), o paaugliams didesnį (1000-1100 ppm) fluoro kiekį turinčios pastos. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai. Tai pat labai svarbus tinkamo pavyzdžio rodymas.

Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. jau galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą.

Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, pasmaližiavus išsiskalauti burną.

Vos išdygus pirmajam dantukui, reikia pradėti jį valyti. Šiam tiklikui rekomenduojama įsigyti specialų antpirštį su šereliais, skirtą kūdikių dantims valyti. Jis puikiai tiks ne tik pirmiesiems dantukams valyti, bet ir dantenoms masažuoti bei dantų dygimo metu atsirandantiems nemaloniems pojūčiams mažinti.

Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki 7-8 metų, nes iki to laiko dar nėra galutinai išlavinta smulkioji motorika, dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas. Ir nors labai lengva patarinėti, bet mėginkite dantų valymą paversti žaidimu, valykitės drauge, dainuodami. Norėdami rasti kompromisą tarp savarankiškos asmenybės ugdymo ir švarių dantų, tiesiog iš pradžių leiskite vaikučiams patiems valyti dantukus, o tada pervalykite. Patikėkite, tai šiek tiek pigiau - ir laiko, ir finansiniu požiūriu - nei vėliau gydyti apleistus dantis.

Mamos pienas taip pat turi cukraus, t. y. laktozės, kuri, esant aktyviai burnos mikroflorai, sukelia dantų ėduonį. Mišinėliuose, tirpiose arbatose, sultyse itin gausu angliavandenių, todėl idealiausias gėrimas prieš miegą ir naktį - vanduo. Nieko gera neduoda ir močiučių patarimas patepti dantenas medumi, kai dantukai kalasi skausmingai. Medus kenkia dantų audiniams. Šis produktas - vienas agresyviausių ėduonies sukėlėjų dėl lipnios struktūros ir sudėties, kurioje gausu angliavandenių, - taip pat nerekomenduojamas vaikams iki vienų metų dėl didelės alergijų rizikos.

Jei jūsų mažylis geria iš buteliuko, į jį pilkite tik paprastą vandenį, mamos pieną arba pieno mišinį. Tos pačios taisyklės laikykitės ir kai kūdikis pradeda gerti iš puodelio su snapeliu. Tai įvyksta maždaug apie šeštąjį mėnesį. Pirmaisiais kartais būkite kantri - kūdikiui gėrimas iš puodelio yra naujas įgūdis, kurio jis mokosi po žingsnelį. Nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis pradeda ragauti kietą maistą, geriausias gėrimas yra vanduo ir tik vanduo. Dienos metu siūlykite jo kūdikiui kuo dažniau. Kūdikiams iki metų reikėtų duoti virintą ir atvėsintą vandenį. Neduokite mažyliui vaisių sulčių, taip pat cukrumi ar medumi pasaldintų bei gazuotų gėrimų. Jie nerekomenduojami kūdikiams iki 12 mėn. amžiaus. Net sultys, ant kurių pakuočių nurodyta, jog jos neturi pridėtinio cukraus, savyje turi natūralių cukrų, kurie lygiai taip pat gali sukelti dantų kariesą, dar vadinamą „buteliuko kariesu“. Burnos bakterijos minta cukrumi ir išskiria rūgštį, kuri gadina pieninius dantukus. Nesusigundykite tokiais gėrimais kaip „kūdikių arbatėlės“ ar „sulčių gėrimai“. Jie visi taip pat turi cukraus! Jei jūsų mažylis prieš užmigdamas geria iš buteliuko ar puodelio su snapeliu, paimkite buteliuką iš karto, kai tik jis baigs gerti. Niekuomet nepalikite kūdikio užmigti apsižiojus buteliuką ar puodelį, nes keli kūdikio burnytėje likę pieno lašai išskiria kenksmingas medžiagas ir ima vystytis dantų kariesas. Užmigimas su buteliuku burnoje horizontalioje padėtyje pavojingas ne tik dantukams - jis didina užspringimo riziką, taip pat gali sukelti ausies infekciją.

Pirmasis apsilankymas pas odontologą

Kad nereikėtų gąsdinti odontologais Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki pirmojo gimtadienio. Gal šio vizito pyplys ir neatsimins, sėdės jums ant kelių, greičiausiai net nenorės žiotis, bet bus įvertinta jo dantų būklė, rekomenduota tolesnė priežiūra. Labai svarbu vaikutį pratinti prie vizitų pas odontologą. Vaikas pamažu žaidimo forma susipažins su jam neįprasta aplinka, gydytoju, veidrodėliu ar siurbtuku ir pamatys, kad aplinka draugiška ir smagi, procedūros nebaugios, o gal namo parsineš net prizą. Itin svarbus ir tėvų psichologinis nusiteikimas: nesakykite vaikui, kad „neskaudės, nebijok“, nes tokiais žodžiais tik nuteiksite, kad jo laukia kažkas baugaus, skausmingo. Pasitaiko atvejų, kai vaikučiai priešinasi ir nesileidžia net apžiūrimi, nors dantų būklė tokia, kad gydytojas odontologas tiesiog privalo įsikišti. Tokiu atveju galimas gydymas, taikant bendrąją nejautrą. Vis dėlto šiuo metodu žavėtis neraginčiau.

Dažnai tėvai klausia, ar gali čiulptukas ir piršto čiulpimas pakenkti vaiko sąkandžiui ateityje? Kaip tai vertina odontologai? Reikėtų stebėti, ar kūdikis neturi tokių įpročių: nuolatinis kvėpavimas pro burną, lūpų kramtymas, liežuvio kišimas tarp dantų ar piršto čiulpimas. Pastebėję netipinius reiškinius, pasikonsultuokite su pediatru. „Ir čiulptuko, ir piršto čiulpimo padariniai turi būti koreguojami pieninio sąkandžio formavimosi etapu, todėl jokio chirurginio įsikišimo nereikia.“, - paaiškina gydytoja odontologė Gabrielė Petrauskaitė. Jei vaikas nustos čiulpti pirštą ar čiulptuką iki 5-5,5 m., sąkandžio pokyčiai bus grįžtami ir dantys dygs tvarkingai. Dažnai šią problemą jau gimdymo namuose pastebi akušerės ir nukreipia pas specialistus. Ne visais atvejais problemą būtina spręsti chirurginiu būdu, kartais trumpas pasaitėlis žįsti netrukdo. Kitais atvejais, kai reikia chirurginio įsikišimo, atliekama vos kelių minučių trukmės chirurginė procedūra. Procedūrą atliekama ir klinikoje „RG clinic“, kurioje chirurgas Raimundas Golubevas priima naujagimius nuo pirmųjų gyvenimo dienų.

Burnos higiena - visos šeimos reikalas. Kūdikiai gimsta burnoje neturėdami kariesą sukeliančių bakterijų. Ir, deja, tik tėvai (ar kiti prižiūrintys asmenys) padaro taip, kad tokių bakterijų jo burnytėje atsirastų. Kūdikį kietu maistu pradėkite primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Atminkite, kad mažylis iš prigimties tikrai neteikia pirmenybės saldumynams ir saldiems gėrimams. Šių produktų vaikas paragauja tik jūsų dėka. Sulaukusiam metų savo mažyliui drąsiai duokite ragauti visų sveikų patiekalų nuo šeimos stalo. Vaikai išmoksta valgyti stebėdami savo tėvus ir kitus šeimos narius. Taigi, tik nuo jūsų ir kitų suaugusiųjų priklauso, kokius patiekalus ant šeimos stalo matys augantis kūdikis. Kūdikio primaitinimo etapas neretai tampa gera paskata visai šeimai pradėti maitintis sveikiau. Taigi, skirkite laiko ir pasidomėkite sveikais produktais bei kokius patiekalus iš jų galėtumėte pagaminti. Susiplanuoti meniu ir pasisemti gerų idėjų galite iš maisto gaminimo tinklaraščių. Žmonės, atradę sveikos mitybos teikiamą naudą ir įvaldę tokių patiekalų gaminimo įpročius, noriai tuo dalijasi su kitais!

Pirmųjų (pieninių) dantukų svarba Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Priešingu atveju infekcija gali sutrikdyti nuolatinio danties vystymąsi ir dygimą.

Nuolatinių dantų dygimas Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Norint užtikrinti gerą jų būklę, svarbi reguliari priežiūra. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti dantų gydymą be skausmo.

Skirtingo tipo nuolatinių dantų dygimo laikas:

Trečiasis krūminis (protinis): dygsta apie 17-21 metus. Protinių dantų dygimas - labai individualus. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai jie prasikala daug vėliau arba iš viso neišdygsta.

tags: #pirmieji #dantukai #krenta

• Veikla Aukštelkių socialinės globos namuose
• Metodai ikimokyklinio ugdymo planų rengimui
• Gimimo data ir Daktaro karjera
• Sapno apie kūdikį vandenyje reikšmė
• Kaip pradėti primaitinti kūdikį