Į gyvenimą pasibeldus naujagimiui, visas tėvelių dėmesys skiriamas naujajam šeimos nariui. Tėveliai rūpinasi mažylio sveikata, nerimauja, ar jų kūdikis, palyginti su kitais, nėra per mažas ar per didelis, per lengvas ar per sunkus, ar tinkamas mažylio kūno masės indeksas. Naujagimio svorio augimas - tai geros sveikatos ir vystymosi rodiklis, tad tiek namuose savarankiškai, tiek ir lankantis pas gydytojus yra matuojamas kūdikio ūgis ir svoris. Kūdikių svorio lentelė - pagalbinė priemonė tėvams bei sveikatos priežiūros specialistams, padedanti stebėti, kaip mažylis vystosi. Kūdikių svoris - tai svarbus parametras, padedantis sekti, kaip vystosi jūsų mažylis.

Tėveliai, į kurių šeimą naujagimis atskubėjo anksčiau laiko, neturėtų labai nerimauti, jog jų kūdikio svoris neatitinka įprastų rodiklių. Kiekvienas gimęs kūdikis yra toks vienintelis ir nepakartojamas, tad ir kūdikio svoris gali pilnai neatitikti rekomenduojamo svorio. Įprastai nerimauti pradedama, jei kūdikiui vystantis, jis priauga per mažai svorio. Viena dažniausių motinų baimių - ar mažylis gauna užtektinai pieno ir pakankamai pasisotina? Naujagimių tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę. Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno.

Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų naujagimis nepriauga svorio ar net jo netenka - svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės. Susirūpinti vertėtų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai. Labai tikėtina ir normalu, kad kiekviena šeima siekia, kad jų mažylis augtų kuo sveikesnis ir kuo optimaliau didėtų jo svoris. To siekti galima vieninteliu būdu - stebėti vaikelio svorio augimo pokyčius. Šis rodiklis ypač pirmaisias gyvenimo mėnesiais yra vienas iš svarbiausių, vertinant bendrą kūdikio sveikatos būklę. Bet kokie nukrypimai, pastebėti iš anksto, užtikrins galimybę laiku imtis reikiamų priemonių, ir vaikelis galės toliau sėkmingai augti ir vystytis.

Kūdikio svorio augimo stebėjimo svarba

Naujagimių ir kūdikių svorio pokyčių stebėjimas yra tiesiogiai susijęs su keliais svarbiais dalykais:

• Padeda užtikrinti bendrą vaiko savijautą ir sveikatą, nes nuoseklus svorio priaugimas yra svarbus sparčiai augančių smegenų veiklai, optimaliam kaulų ir raumenų vystymuisi bei viso organizmo funkcionavimui.
• Gali signalizuoti apie galimus sutrikimus, infekcijas ar kitas sveikatos problemas.
• Tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams suteikia pasitikėjimą ir ramybę vertinant ar vaikelis auga normaliai, ar atitinka nustatytas normas ir kriterijus.

Vaikų augimo ir brendimo vertinimas yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę veiksnių. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus.

Pasaulinės ir nacionalinės augimo normos

Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Vertinant mažylių augimo rodiklius šiuo leidiniu vadovaujasi mūsų šalies pediatrai bei šeimos gydytojai.

Pasauliniu lygmeniu siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje. Tyrimas apėmė 6 skirtingas šalis: Braziliją, Ganą (vakarų Afrikos šalis), Indiją, Norvegiją, Omaną (Arabijos pusiasalio šalis) ir JAV. Jame dalyvavo daugiau nei 8000 kūdikių ir vaikų, kurie turėjo atitikti griežtus kriterijus: turėjo būti pilnai išnešioti, sveiki, natūraliai gimę ir žindomi bent 4-6 mėnesius.

Buvo prieita prie šių išvadų:

• Žindymas yra biologinė norma ir per šią prizmę reikia vertinti ir lyginti vaikų augimo rodiklius.
• Visame pasaulyje žindomi vaikai ir kūdikiai auga ir vystosi labai panašia tendencija.
• Vaiko augimui mitybiniai ir aplinkos faktoriai turi didesnę įtaką nei genetika.
• Nustatyta, kad normaliai besivystantys ir augantys žindomi vaikai yra šiek tiek lengvesni bei aukštesni nei anksčiau manyta.
• Žindomų kūdikių svorio augimas pirmaisiais mėnesiais buvo spartesnis, bet vėliau lėtėjo.
• Mamos pienu maitinami kūdikiai, net jei jų svoris tam tikrais laikotarpiais buvo mažesnis nei mišiniu maitinamų kūdikių, vis tiek augo sveiki ir turėjo mažesnę antsvorio ir nutukimo riziką vėlesniame gyvenime.

Šios augimo kreivės tapo visuotiniais augimo standartais, kurie padeda sveikatos specialistams visame pasaulyje vertinti kūdikių augimą ir vystymąsi. Lenteles galima rasti puslapyje WHO.

Svorio augimo normos ir tendencijos

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki. Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml). Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje. Ir tai yra normalu ir priimtina.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės. Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. Taip gali būti dėl to, kad maitinant iš buteliuko, dėl stiprios tėkmės sumaitinamas maisto kiekis yra didesnis už vaiko poreikį. PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl rekomenduojama, kad net ir mišiniu maitinami kūdikiai būtų stebimi, siekiant užtikrinti, kad jų svorio augimas būtų sveikas ir subalansuotas.

Iš esmės yra tikimasi tokių vaiko svorio augimo tendencijų:

• Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos). Normalu prarasti 5-7% nuo gimimo svorio, kai kuriais atvejais ir iki 10% ar net daugiau, tačiau tai gali būti indikacija, kad reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių, su kuriais susiduria mama ar vaikelis.
• Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti.
• Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį.
• Per pirmuosius 3 mėn. turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/ mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio.
• Iki 4-6 mėnesio padvigubinti gimimo svorį.
• Iki 12 mėnesio - patrigubinti gimimo svorį.

Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y. procentilę*. Jeigu matavimo rezultatai neperžengia nustatytų kraštutinių ribų, nėra labai svarbu, ties kuriuo skaičiumi yra jūsų vaiko rodiklis, bet yra tikimasi tolygaus ir nuoseklaus augimo.

Sunerimti verta, kai:

• Augimas ne toks spartus, kokio tikimasi.
• Nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse.
• Netenka svorio.

Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis. Jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.

*Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgio, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais. Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje. Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais.

Kūdikio vystymosi etapai ir svoris

Nuolat stebint vaiko vystymąsi, svarbu atkreipti dėmesį į jo svorį. Svorio augimas yra vienas iš pagrindinių rodiklių, parodančių, ar vaikas vystosi tinkamai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų tėvai akylai stebi jo vystymąsi ir augimą. Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka, gera mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Svarbu, kad nebūtų lėtinių ligų bei veiksnių, trikdančių ląstelių augimą.

Pirmasis gyvenimo pusmetis yra itin svarbus augimo tempui. Šiuo laikotarpiu kūdikiai vidutiniškai priauga apie 700-800 g kas mėnesį. Antrąjį pusmetį svorio prieaugis sulėtėja ir siekia apie 400-500 g kas mėnesį. Tačiau kiekvieno kūdikio svorio augimo tempas yra labai individualus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Vieną mėnesį mažylis gali priaugti daug svorio, kitą - mažiau. Dažnai pasitaiko, kad pirmąjį antrąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis labai akivaizdus. Vėliau augimas tarsi sustoja - taigi organizmas pats reguliuoja svorį. Taip pat nustatyta, kad kūdikio svoris dažniausiai didėja tarsi laiptuota kreive - laiptuko šuolį keičia horizontalė ir tai yra normalu.

Pavyzdžiui, ketvirtasis mėnuo yra visiškai kitoks. Nuo keturių iki septynių mėnesių mažylis priauga maždaug 750 gramų per mėnesį. Kūdikio kaulai taip pat greitai auga - ūgis padidėja vidutiniškai 2,5 cm per mėnesį. Pamažu tobulėjant judesių koordinacijai, kūdikis atranda savo kūno dalis - ypač jį domina kojytės ir pėdos, kurias noriai deda į burną ir „ragauja”. Pamažu jis pradeda suprasti, kam jam reikalingos skirtingos kūno dalys.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio galvos apimtį - pagal ją sprendžiama, kaip vystosi galvos smegenys. Tik gimusio kūdikio galvos apimtis didesnė nei krūtinės. Pirmąjį pusmetį galvos apimtis vidutiniškai paauga nuo 35 cm iki 43-44 cm (1-1,5 cm kas mėnesį). Antrąjį pusmetį toks spartus augimas gerokai sulėtėja ir galvos apimtis padidėja iš viso tik 2-4 cm.

Kai kurių berniukų svorio ir ūgio rodikliai pirmaisiais metais:

• 3 mėnesių berniukas: vidutinis svoris 5.6 - 7.6 kg, vidutinis ilgis 57-64 cm.
• 6 mėnesių berniukas: vidutinis svoris 7.0 - 9.2 kg, vidutinis ilgis 63-71 cm.
• 9 mėnesių berniukas: vidutinis svoris 8.0 - 10.5 kg, vidutinis ilgis 68-76 cm.
• 12 mėnesių berniukas: vidutinis svoris 8.5 - 11.5 kg, vidutinis ilgis 71-80 cm.
• 15 mėnesių berniukas: vidutinis svoris 9.0 - 12.2 kg, vidutinis ilgis 74-83 cm.
• 18 mėnesių berniukas: vidutinis svoris 10.0 - 12.5 kg, vidutinis ilgis 78-87 cm.
• 21 mėnesio berniukas: vidutinis svoris 10.7 - 13.2 kg, vidutinis ilgis 81-90 cm.
• 24 mėnesių (2 metų) berniukas: vidutinis svoris 11.0 - 13.8 kg, vidutinis ilgis 83-93 cm.

Taip pat svarbu atsiminti, kad berniukai paprastai auga greičiau nei mergaitės, ypač pirmaisiais mėnesiais. Tačiau kiekvienas kūdikis yra unikalus, o vystymosi etapai gali skirtis.

Kada verta sunerimti?

Nors svorio ir ūgio normos yra svarbus orientyras, svarbiausia yra nuoseklus ir stabilus vaiko augimas. Jei matavimo rezultatai neperžengia nustatytų kraštutinių ribų, nėra labai svarbu, ties kuriuo skaičiumi yra jūsų vaiko rodiklis, bet yra tikimasi tolygaus ir nuoseklaus augimo.

Sunerimti verta, kai:

• Augimas ne toks spartus, kokio tikimasi.
• Augimo kreivė nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse.
• Vaiko svoris nuolat mažėja.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį kartu. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis. Jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.

Jei žindomas 1-6 mėn. kūdikis yra per mažo svorio, nepatartina nenutraukti žindymo, tačiau vertėtų pasitarti su žindymo konsultante. Labai svarbu įvertinti, ar kūdikis tinkamai apžioja krūtį ir efektyviai ištraukia pieną; žindyti pagal poreikį.

Kūdikio svorio kritimas pirmosiomis dienomis yra visiškai įprastas ir normalus. Taip nutinka dėl to, kad apie 3⁄4 naujagimio kūno masės sudaro vanduo, kurio dalis iš naujagimio organizmo palaipsniui pašalinama. Nustatyta, kad vidutiniškai naujagimiai netenka 6-7 proc. svorio. Daugiau svorio (iki 7-10 proc.) netenka motinos pienu maitinami naujagimiai. Jeigu nukrenta daugiau nei 7 proc. svorio, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Kai kurie vaikai auga lėčiau už savo bendraamžius, nes paveldėjo tai iš savo tėvų. Tai vadinama konstituciniu augimo atsilikimu: apibūdina vaikus, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau auga normaliu greičiu. Jiems būdingas „kaulų amžiaus“ atsilikimas, tai yra jų kaulų brendimas vėluoja lyginant su jų faktiniu amžiumi. Tokie vaikai neturi jokių kitų ligų, galinčių sutrikdyti augimą, požymių, bet turi tendenciją vėlyvesnei lytinio brendimo pradžiai ir brendiminiam augimo šuoliui. Jie auga ilgiau, todėl dažniausiai pasiekia normalų galutinį ūgį.

Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis: žemų tėvų vaikai turi tendenciją būti žemo ūgio. Jie irgi neturi kitų ligų simptomų. Abiem šiais atvejais šeimas galima nuraminti, jog jų vaikas sveikas, ir gydyti nereikia. Kai kuriems vaikams, kenčiantiems nuo užgaulių ir patyčių dėl jų žemo ūgio ir vėluojančio lytinio brendimo, gali prireikti psichologinės pagalbos, užtikrinant kad ilgainiui jie subręs ir užaugs.

Įvairios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų ar kitų sistemų pažeidimai, gali sutrikdyti vaiko augimą. Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augimą. Ternerio (Turner) sindromas - viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių mergaitėms, sąlygojama vienos lytinės X chromosomos nebuvimo ar struktūrinių pokyčių. Žemas ūgis ir kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, lemiantis lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimus, pastebimi daugiau nei 90 proc. šiuo sindromu sergančių mergaičių ir moterų.

Kraujo tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti hormonų sekrecijos ar chromosomų anomalijas ar atmesti kitas ligas, galinčias sąlygoti augimo sutrikimą. Kad nustatytume, ar hipofizė skiria užtektinai augimo hormono, vaikų endokrinologai atlieka specialius stimuliacinius mėginius. Jei nustatoma liga, lėmusi augimo sulėtėjimą, specifinis gydymas turėtų pagerinti ir augimo procesą. Augimo hormono injekcijos vaikams, sergantiems augimo hormono nepakankamumu, Ternerio sindromu ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, gali normalizuoti augimo greitį ir galutinį ūgį.

Negalima pamiršti ir emocinių bei socialinių problemų, kurias išgyvena žemo ūgio vaikai. Tėvelių (globėjų) pareiga - padėti savo vaikams išsiugdyti savigarbą, akcentuojant stipriąsias puses, nepriklausomai nuo to, kokio ūgio ji ar jis yra.

tags: #kudikio #svoris #pirmaisiais #metais

• Kaip išvengti nereikalingų pirkinių kūdikiui
• Principai ir praktika virtualiame ikimokykliniame ugdyme
• Romantinės komedijos fenomenas
• Eilėraštukai vaikams
• Vaiko apklausos ypatumai