Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, reikalaujantis ypatingo dėmesio tiek savo, tiek būsimo vaikelio sveikatai. Vienas iš svarbiausių diagnostinių įrankių, padedančių stebėti nėštumo eigą ir laiku nustatyti galimus sutrikimus, yra šlapimo tyrimas. Tai greitas, informatyvus ir nebrangus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą. Nėštumo metu atliekami įvairūs šlapimo tyrimai, padedantys diagnozuoti ir stebėti tokias dažnas komplikacijas kaip gestacinis diabetas, preeklampsija, šlapimo takų infekcijos ir kitos. Laiku atlikti tyrimai leidžia užkirsti kelią galimoms problemoms ir užtikrinti sklandžią nėštumo eigą.
Šlapimo tyrimas padeda diagnozuoti besimptomę bakteriuriją. Tai būklė, kai šlapime aptinkama bakterijų, tačiau nėščioji jaučiasi gerai ir neįtaria apie šią būklę. Dažniausiai besimptomė bakteriurija pasireiškia pirmąjį nėštumo trimestrą. Šią būklę gali sukelti E. coli bakterija. Jeigu bakteriurija laiku nenustatoma arba negydoma, ji gali sukelti infekcinį inkstų uždegimą (kuris dažnai gydomas ligoninėje) ar kitas ligas. Nėštumo metu gydymas antibiotikais įprastai skiriamas tiek šlapimo takų infekcijos atveju, tiek ir esant besimptomei bakteriurijai. Nėščiosioms galima vartoti antibiotikus, tačiau svarbu parinkti saugius antibiotikus nėštumo metu. Gydymo gali neprireikti, jei išsiaiškinama, kad šlapimo tyrimo atsakymas dėl bakterijų yra klaidingai teigiamas, t.y. Tą galima įtarti, jeigu šlapimo tyrime yra aptinkama didesnė nei įprasta bakterijų įvairovė arba jei bakterijų kiekis yra sąlyginai nedidelis - infekcijos atveju įprastai aptinkama daug, bet vienos rūšies bakterijų (pvz., E. coli).
Dažniausios nėštumo komplikacijos ir jų atspindys šlapime
Dažniausios nėštumo metu pasitaikančios komplikacijos - gestacinis (nėščiųjų) diabetas, preeklampsija, šlapimo takų infekcija ir šlapimo pūslės uždegimas. Visų minėtųjų ligų žymenys aptinkami šlapime.
Gestacinis diabetas
Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis cukraus (gliukozės) kiekis - visiškai normalu. Tačiau jei kelis kartus iš eilės fiksuojamas padidėjęs cukraus lygis arba vieno tyrimo metu buvo nustatytas labai didelis cukraus kiekis kraujyje, tai gali reikšti, kad nėščioji serga gestaciniu diabetu. Siekiant tai išsiaiškinti, atliekamas gliukozės tyrimas. Gestacinis diabetas yra dažniausias nėščiųjų medžiagų apykaitos sutrikimas. Daugumai moterų gliukozės toleravimas sutrinka II nėštumo trimestrą, kai, daugėjant priešingai nei insulinas veikiančių hormonų, didėja audinių atsparumas insulinui, o kasa nepajėgia jo pakankamai pagaminti. Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) (vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. po gliukozės stimuliacijos) atliekamas pirmo apsilankymo metu arba 24-28 nėštumo savaitę.
Preeclampsia ir šlapimo takų infekcijos
Baltymų perteklius šlapime gali būti šlapimo takų infekcijos, inkstų pažeidimo ar kitų sutrikimų požymis. Jeigu šlapime fiksuojamas baltymų perteklius, o nėščiosios kraujospūdis yra aukštas, tai gali būti ir preeklampsijos požymis. Jeigu šlapimo mėginyje aptinkama baltymų, bet kraujospūdis normalus, galima įtarti šlapimo takų infekciją. Bendras šlapimo tyrimas nėštumo metu vertina šlapimo lyginamąjį svorį, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Šis tyrimas padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje, o vėliau - padeda nustatyti preeklampsiją. Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 nėštumo savaitę.
Ketonai ir dehidratacija
Ketonų (acetono, acetacto rūgšties, β-hidroksibutirato) organizme atsiranda skylant riebalams. Ketonų kiekis padidėja, kai negaunama pakankamai angliavandenių (įprasto energijos šaltinio). Jeigu nėščioji kenčia nuo stipraus pykinimo ar vėmimo arba nėštumo metu numetė nemažai svorio, skubiai atliekamas šlapimo tyrimas ir prioritetas skiriamas ištirti, ar šlapime nėra ketonų. Tamsus, silpnos juodosios arbatos atspalvio šlapimas dažniausiai signalizuoja, kad nėščiajai gresia arba jau prasidėjo dehidratacija ir būtinai reikia gerti daugiau vandens. Dėl dehidratacijos, kaip ir dėl šlapimo takų infekcijos, gali grėsti priešlaikinis gimdymas.
Bendras šlapimo tyrimas: ką reiškia rodikliai?
Bendras šlapimo tyrimas - tai laboratorinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti inkstų, šlapimo takų, šlaplės, lyties organų ir kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius. Šio tyrimo metu visų pirma įvertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Spalva priklauso nuo to, ką žmogus valgo, kokius medikamentus vartoja ir nuo sutrikusios šlapimo sudėties. Vartojant daug skysčių jis būna šviesesnis, ištroškusio žmogaus - tamsesnis. Įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto (pavyzdžiui, burokėliai šlapimą nudažo rausva spalva), vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos. Esant kepenų funkcijos sutrikimams, į šlapimą patenka eritrocitų, ir šlapimas nusidažo rausvai. Rudai geltonas arba žalsvai rudas šlapimas pasidaro sergant gelta. Tamsiai geltonas arba oranžinis šlapimas būna karščiuojant arba vartojant per mažai skysčių.
Gavus bendrojo šlapimo tyrimo atsakymų lapelį, svarbu suprasti pagrindinius rodiklius:
- SG (lyginamasis svoris): rodo, ar gerai funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis turėtų būti 1,010-1,025, tačiau gali šiek tiek svyruoti, priklausomai nuo paros laiko ir suvartojamo skysčių kiekio.
- pH: parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Šis rodiklis turėtų būti 5-7.
- LEU (leukocitai): leukocitų kiekis sveiko žmogaus šlapime turėtų būti iki 10/μl.
- NIT (nitritai): parodo, ar žmogaus šlapime yra bakterijų.
- PRO (baltymai): rodo baltymų buvimą šlapime. Sveiko žmogaus šlapime baltymų paprastai nerandama arba itin mažas jų kiekis - 0-0,3 g/l.
- GLU (gliukozė): tai gliukozės koncentracijos šlapime rodiklis.
- KET (ketonai): tai ketonai, atsirandantys žmogaus šlapime skylant riebalams organizme. Sveiko žmogaus šlapime ketonai neaptinkami.
- BIL (bilirubinas): tai bilirubinas, kuris yra hemoglobino skilimo produktas.
- URB (urobilinogenas): sveiko žmogaus šlapime randama iki 3,4 μmol/l.
- ERY (eritrocitai): leistina norma iki 5/ml. Eritrocitų kiekis šlapime padidėja sergant inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligomis.
Kaip teisingai surinkti šlapimo tyrimui
Pirmiausia vaistinėje reikės įsigyti specialų indelį šlapimo tyrimui. Tiesa, kartais indelį gali duoti pati klinika, ypač jei mėginį bus prašoma surinkti vizito pas gydytoją dieną. Norint gauti tiksliausius rezultatus, svarbu laikytis šių nurodymų:
- Kruopščiai nusiplaukite rankas.
- Atskirkite lytines lūpas ir apsiplaukite vulvą.
- Kelias sekundes šlapinkitės į tualetą, tada po srove pakiškite indelį, kol surinksite apie trečdalį ar pusę indelio, tuomet baikite nusišlapinti į tualetą.
- Ant indelio užsukite dangtelį ir kuo greičiau mėginį pristatykite į laboratoriją. Šlapimą rekomenduojama į laboratoriją pristatyti maždaug per 1 valandą nuo surinkimo. Jeigu nėra galimybės per 1-2 valandas pristatyti tyrimui, indelį galima laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 12 valandų.
Vidurio srauto švaraus šlapimo mėginių surinkimas
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Be bendro šlapimo tyrimo, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs kraujo ir šlapimo tyrimai, padedantys įvertinti bendrą moters ir vaisiaus būklę:
- Bendras kraujo tyrimas (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht): Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Nėštumo eigoje atliekamas pagal poreikį (jei moteris serga anemija, atliekamas gydymo korekcijai ir kontrolei). Taip pat atliekamas 32 savaitę.
- Kraujo grupės ir Rh nustatymas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Tyrimas kartojamas 27-28 savaitę, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+).
- Infekcinių ligų tyrimai: Nėštumo metu svarbu atlikti tyrimus dėl virusinio hepatito B, sifilio, ŽIV, taip pat rekomenduojami tyrimai toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių.
- Genetinių anomalijų tyrimai: Atliekami 11-13 savaitę ir 14-22 savaitę, siekiant įvertinti riziką kūdikiui gimti su Dauno, Edvardso ar Patau sindromais, taip pat nervinio vamzdelio pažeidimu.
- Raudonukės, toksoplazmozės, citomegalo viruso tyrimai: Nors ne visoms nėščiosioms rekomenduojama tirtis dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės, raudonukės virusas yra ypač pavojingas nėštumo metu.
- B grupės streptokoko (BGS) pasėlis: Imamas 35-37 nėštumo savaitę iš makšties ir išangės, siekiant nustatyti riziką naujagimiui.
- Herpes simplex viruso (HSV) tyrimas: Rekomenduojama tirtis turinčioms simptomų ar kurių partneris serga.
Reguliarūs apsilankymai pas nėščiųjų priežiūros specialistą, bendraujant su gydytoju ir atliekant rekomenduojamus tyrimus, yra svarbiausi siekiant užtikrinti sveikiausią įmanomą nėštumo eigą ir paruošti motinystei.
