Gyvūnų globos organizacijos veikia svarbiu tikslu - teikti pagalbą beglobiams ir benamiams gyvūnams, užtikrinant jiems reikiamą priežiūrą ir ieškant naujų namų. Naujoji Vilnia, kaip ir daugelis kitų vietovių, susiduria su iššūkiais, susijusiais su gyvūnų globa. Šiame straipsnyje apžvelgsime situaciją Naujojoje Vilnioje, nagrinėdami įvairius aspektus: nuo organizacijų istorijos ir veiklos iki gyvūnų laikymo sąlygų, finansavimo ir savanorių darbo.
Istorija ir organizacijų pavadinimai
Pradedant kalbėti apie Naujosios Vilnios prieglaudą, reikia suprasti, kad šią organizaciją ilgą laiką identifikavo trys pavadinimai, kurie atspindėjo skirtingus jos veiklos etapus ir problemas:
- Gyvybės vagonėliai - Juridinio statuso neturintis simbolinis pavadinimas, kuris, nors ir skambėjo gražiai, iš tiesų vaizdavo siaubingomis sąlygomis, ankštuose narveliuose, dažnai be dienos šviesos ir gryno oro besikankinančius „išgelbėtus“ šunis. Iš ankstesnių savanorių teko išgirsti, kad keli gyvūnai buvo net mirtinai uždusę dėl deguonies trūkumo. Laimei, iki šiol bent jau niekas nesudegė, nes vagonėlių šildymo sistema avarinės būklės, kai kurie šildytuvai net lydytis pradėję. Panašūs „gyvybės vagonėliai“ buvo ir Stalino laikais, tik kad juose panašiomis sąlygomis laikė ne gyvūnus, o žmones.
- Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius (sutrumpintai vadinamas LGGD arba LGGDVS) - Asociacija, nuo kurios viskas ir prasidėjo. Iš pradžių pradėjo veiklą Grindos teritorijoje Fabijoniškėse ir, nepaisant nuolatinių tarpusavio pykčių, pilnu pajėgumu gyvavo iki 2013 metų, kai grupelė savanorių bandė pakeisti prieglaudos vadovę. Prasidėjo metus trukusi teisminė kova dėl valdžios ir pinigų.
- VšĮ Beglobis - Viešoji įstaiga, įkurta teismų metu, 2013 metų pabaigoje. Įkūrimo tikslas, kaip suprasta, buvo permesti visus prieglaudos turtus iš Asociacijos į naują įstaigą, nes vadovavimas LGGDVS buvo pakibęs ant plauko. Nors vadovė Danutė Navickienė, grubiai pažeisdama įstatymus, slepia šį faktą, bet tai yra vieša paslaptis.
Vienintelis dalykas, ką dar turi LGGDVS - žemės sklypas Naujojoje Vilnioje, Skydo 44A ir kasmet vis dar įbyrančiais keliais tūkstančiais GPM 2% paramos.
Teisminės kovos ir organizacijų valdymas
Gyvūnų globos istorijoje Naujojoje Vilnioje ne kartą vyko teisminiai ginčai dėl valdžios ir finansų. Kai prieglaudoje savanoriauti pradėjo nauji žmonės, situacija tapo dar sudėtingesnė. Prasidėjo „draskymasis“ dėl valdžios ir solidžių šešiaženklių sumų banko sąskaitose. Pjautynės truko apie metus, įvairių instancijų teismai keitė prieglaudos vadovę keletą kartų, taigi klestėjo anarchija. Vėliau paaiškėjo, kad grubių teisinių pažeidimų padarė tiek prieglaudos vadovė, tiek grupelė merginų, bandžiusių ją nuversti ir suorganizavusių abejotiną visuotinį susirinkimą. Pats susirinkimas buvo labai netinkamai suorganizuotas, todėl jau nuo pirmų akimirkų buvo aišku, kad teismus laimės senoji vadovė Danutė Navickienė. Tiesa, teismuose išryškėjo ir įdomių niuansų - vadovė pradėjo ginčyti savo pačios išduotų LGGDVS narių pažymėjimų teisėtumą (nes išdavinėjo juos pažeisdama Asociacijų įstatymą ir LGGDVS steigimo dokumentus).
Tekdavo kalbėtis su viena iš savanorių, kuri pasakojo, jog vadovė savavališkai grąžino nario įnašą (banko pavedimo paskirtyje prirašydama, kad nario įnašas neteisėtas, nors sunku įsivaizduoti, kaip jis toks apskritai gali būti) ir išbraukė iš narių sąrašo (kurio oficialaus net ir nebuvo sudaryto, kaip teisme paaiškėjo), o tai dar vienas grubus Asociacijų įstatymo ir Asociacijos įstatų pažeidimas. Tokie veiksmai buvo linkę vadinti asociacijos narių sąrašo klastojimu. Juo prieglaudos vadovė Danutė Navickienė siekė kuo labiau sumažinti jai priešiškų LGGDVS narių skaičių, kad šie vėliau negalėtų dar kartą bandyti suorganizuoti visuotinio narių susirinkimo ir šįkart vadovę pakeisti teisėtu būdu.
Galiausiai apeliacinis teismas pripažino, kad susirinkimas suorganizuotas pažeidžiant tvarką ir jį anuliavo, valdžią ir pinigėlius išsaugojo senoji vadovė. Tiesa, įdomus niuansas - po dviejų mėnesių jau ji pati suorganizavo identišką ir, daugelio nuomone, akivaizdžiai neteisėtą LGGDVS susirinkimą, į kurį nekvietė visų narių, įskaitant mažiausiai vieną steigėją. Keista ir gaila, kad jos pačios į teismą nė vienas narys jau nepadavė.
Finansinės problemos ir ataskaitų viešinimas
Tiek viešosios įstaigos, tiek asociacijos (draugijos) kasmet privalo viešinti savo metines ataskaitas. Iš šių ataskaitų galima pamatyti, kiek organizacija turi pinigų, kiek patyrė išlaidų, gavo pajamų, kokio turto turi. Natūralu, kad savo pinigus arba fizines jėgas aukojantys žmonės nori pamatyti, kodėl milžiniškos pinigų sumos gyvūnų nepasiekia. Toks buvo ir ne vienas savanoris, pamažu pradėjęs prašyti ataskaitų, pamažu tapęs dideliu priešu, išvadintas durniumi ir psichiniu ligoniu. Ataskaitų gražiuoju iškrapštyti nepavyko, po daug laiko teko kreiptis į policiją, į VMI, į Registrų centrą. Bet kol kas nieko nepešta. Beglobio vadovė Danutė Navickienė prieš įstatymus lygi tik tada, kai jie jai naudingi.
Iki 2015 metų visuomenei buvo pristatoma vargana Naujosios Vilnios prieglauda, kurioje stinga pinigų gyvūnų maistui, sveikatai, narvams, būtiniausioms priemonėms, net kraikui, ką jau kalbėti apie mintis oficialiai įdarbinti bent vieną žmogų. Tačiau 2015 metais, teismų metu nutekėjo detalūs banko sąskaitų išrašai, kurie dalinai paviešinti interneto portaluose. Paaiškėjo tai, ką daugelis numanė jau seniai: vienoje sąskaitoje buvo daugiau nei 240 000 Lt, kitoje - mažiausiai 165 000 Lt, nežinia, kiek kitose, neaišku, kur dingsta per PayPal sistemą gautos lėšos, nes pinigų pervedimo iš šios sistemos į prieglaudos sąskaitas nėra. Vadovė teismų metu persivedinėjo solidžias pinigų sumas į savo sąskaitas banke, vėliau kandidatavo į Vilniaus tarybą ir netyčia paviešino labai įdomiai atrodančią pajamų ir turto deklaraciją, kuri pradėjo kelti dar daugiau abejonių. Savanorių klausimai apie šiuos faktus buvo ignoruojami arba pateikinėjami vis kitokie atsakymai, kol galai nebesueina tiek, kad reikia būti visišku kvailiu, jog patikėtum.
Savanorių darbo sąlygos ir požiūris
Apie požiūrį į savanorius šioje organizacijoje galima rašyti kelių tomų romanus, nes kiekvienas kiek ilgiau užsibuvęs savanoris tikrai ras ką pasakyti. Iš šono žiūrint, viskas lyg gražu, bendraujama normaliu tonu ir solidžiai. Kol neįsivažiuoji arba kol nepradedi klausinėti nepatogių klausimų. Rėkimas, grasinimai ir nuolatiniai priekaištai yra savanorių kasdienybė. Tiesa, ne visada, galioja paprasta išimtis: jei su kažkuo prasideda didžiuliai nesutarimai, visi kiti laikinai pasidaro geriausi draugai. Draugas buvo ir vienas savanoris, kai vadovai pradėjo rietis dėl pinigų teismuose. O tik teismai pasibaigė, pakilo iš antros vietos į pirmą nepageidaujamųjų sąraše, nes pradėjo per daug kapstytis po melą, įstatymų pažeidimą ir nuolat nesueinančius galus įvairiose istorijose. Iškart buvo pareikalauta padėti raktus ant stalo ir čiuožti lauk. Argumentai? Aiškių argumentų nebuvo. Tiesiog, dink iš prieglaudos! Nesvarbu, kad tu bent po tris kartus per savaitę valai priterštus šunų narvus ir iki išnaktų jais rūpiniesi. Ne! Tu reikalauji įstatymų laikymosi ir atskaitomybės, todėl čiuožk iš čia, tokie savanoriai mums nereikalingi. O kaipgi gyvūnai, kuriais rūpinaisi? Vadovų nuomone, tų gyvūnų likimas - ne jais besirūpinusių savanorių reikalas.
Reikėtų apibrėžti, ką vadiname prieglaudos vadovais: Danutė Navickienė - oficiali LGGDVS ir VšĮ Beglobis vadovė - ir jos dešinioji ranka - Skirmantas Ramoška - faktinis prieglaudos vadovas - valdovas. Greta jų yra dar kelios moteriškės „dėl skaičiaus“, kurios tik į susirinkimus suvažiuoja, palinksi galvomis ir konstatuoja, kad „blogieji“ savanoriai nieko nedirba ir netgi yra kalti dėl prieglaudos gyvūnų ligų. Jeigu oficiali vadovė dar šiek tiek prognozuojama ir sukalbama (neskaitant rėkimo ant savanorių ir vadinimo jų psichiniais ligoniais), tai antrajam normalu yra ir gražiuoju gyvūnų nepaliekančioms savanorėms grasinti susidorojimais arba tiesiog prieiti ir labai pavojingai iš kaktos trenkti į galvą.
Bet ko norėti iš žmogaus, kurį sutikus Vilniaus centre, vietoj elementaraus „labas“, išgirsti „eik greičiau, nes vėl į galvą gausi“? Ir taip su valstybės piliečiais elgiasi Žemės ūkio ministerijos Valstybės tarnautojas, kurio reputacija privalo būti nepriekaištinga.
Tiesą sakant, po Skirmanto Ramoškos išpuolių, 2015 m. pavasarį iš prieglaudos pasišalino didelė dalis savanorių. Vieni bijo neprognozuojamo vadovų elgesio ir galimo smurto, kiti tiesiog galutinai nusivylė bet kokia įstaigos perspektyva. Dalis žmonių iš šios veiklos pasitraukė visiškai, kiti išsivaikščiojo po kitas Vilniaus prieglaudas - SOS Gyvūnus, Lesę, Tautmilės prieglaudą. Kažkodėl visi kiti šių žmonių pagalbą gyvūnams priima išskėstomis rankomis.
Gyvūnų laikymo sąlygos ir žiaurus elgesys
Gyvūnų globos problemos Naujojoje Vilnioje yra akivaizdžios. Patikrinimų metu nustatyti dokumentacijos trūkumai sukėlė inspektoriams neaiškumų dėl atsakomybės už laikomus gyvūnus. Teritorija, kurioje laikomi gyvūnai, buvo nevalyta, užteršta gyvūnų išmatomis. Gyvūnams skirtas pašaras buvo sumestas tiesiai ant žemės lauke. Kačių laikymo vietose tvyrojo amoniako kvapas, patalpos buvo netvarkingos, o pašarai ir tuštinimosi dėžutės laikomi šalia. Kai kurios katės klajojo palaidos po teritoriją ir galėjo lengvai pabėgti.
Nepaisant to, patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnų laikymo sąlygos tiesioginės grėsmės gyvybei nekėlė, jiems buvo padėta vandens ir pašaro. Įvairaus amžiaus šunys buvo laikomi vagonėliuose ir lauko voljeruose, aptvaruose, kuriuose buvo įrengtos būdos pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, kai kuriuose pakreikta šiaudų. Specialistės teigimu, šiai gyvūnų laikymo vietai nebus suteiktas veterinarinis patvirtinimas, o gyvūnų globėjų veiklos klausimas bus sprendžiamas nedelsiant.
Lietuvos gyvūnų globos draugija sulaukė pranešimo apie spąstuose įkliuvusį ir besikankinantį gyvūną - naminę katę. Privataus namo kieme spąstus gyvūnui paspendė, manoma, savo balandžių saugumu susirūpinęs šeimininkas. Katė su spąstuose prispausta letenėle išbuvo apie 6-7 valandas. Šeimininkas pareiškė, jog jam yra nusispjauti, nes auginąs balandžius, kurių vieno vertė - 500 litų. Šeimininko žmona buvo namuose, tačiau nemėgino katės išlaisvinti. Atvykę gyvūnų globėjai rado katę su nulaužtais užpakalinių kojų nagais. Moteris, išbėgusi į kiemą, ėmė rėkti, jog gyvūnų globėjai įsiveržė į privačią teritoriją, tačiau neneigė, jog spąstai - jų. Gyvūnų globos draugijos atstovai nuvežė nelaimėlę pas veterinarą ir viliasi, jog letenos kraujotaka atsistatys bei jos nereikės amputuoti.
S. Mikėnas patikino, kad Klonių gatvės 10-ojo namo gyventojai nėra teisūs. „Sodybose ir negyvenamuosiuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų valdytojai ir naudotojai turi teisę naudodami numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti medžiojamus plėšriuosius žvėris ir varninius paukščius. Tačiau svarbiausia - įstatymas leidžia gaudyti medžiojamus PLĖŠRIUS gyvūnus, o ne naminius. Jei į paspęstus spąstus pakliūna kitas nemedžiojamas žvėris - negerai. Katinas nėra laukinis gyvūnas, kad ir valkataujantis", - teigė S. Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas patvirtino, kad panašių atvejų pasitaiko kasmet.
Sergėjus, pašėręs sodybos kates, išgirdo širdį veriantį katės miaukimą ir rado savadarbę gaudyklę su jauku - negyvu balandžiu, šalia kurio blaškėsi sodybos katinas. Paaiškėjo, kad naikinimo aparato autorius - buvęs policininkas, kuris kartą jau baustas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Liudininkų teigimu, tas pats žmogus, kol nebuvo surentęs specialios gaudyklės, nuodijo beglobes kates. Sergėjaus teigimu, buvusio policininko-kačių žudiko praeitą kartą gauta menka baudelė neišgąsdino ir šis žmogus jaučiasi visiškai nebaudžiamas.
Pagalba sužeistiems gyvūnams ir veterinarijos paslaugos
Diskusijose minima ir informacija apie sužeistą kalytę Naujojoje Vilnioje, kuriai reikalinga pagalba. Žmonės dalijasi kontaktais, organizuoja transportą ir ieško veterinarų, galinčių suteikti pagalbą. Po nesėkmingo bandymo pagauti, kalytė dingo ir niekur nepasirodė. Gyventojai kreipiasi į gyvūnų globos organizacijas, prašydami pagalbos.
Vilniuje veikia nemažai veterinarijos klinikų, teikiančių pagalbą gyvūnams. Šios klinikos siūlo platų paslaugų spektrą - nuo ligų profilaktikos iki gyvybiškai svarbių operacijų. Kai kurios populiarios veterinarijos klinikos Vilniuje yra Jakovo veterinarijos klinika, VetFauna, Indrės veterinarijos gydykla, Veterinarijos klinika RuminaVet, Jeruzalės veterinarijos klinika.
| Klinikos pavadinimas | Adresas | Specializacija |
|---|---|---|
| Jakovo veterinarijos klinika | Gerosios Vilties g. | Šunų ir kačių gydymas |
| VetFauna | Nemenčinės pl. | Šunų, kačių, šeškų, graužikų, paukščių bei egzotinių gyvūnų gydymas |
| Indrės veterinarijos gydykla | Žemynos g. | - |
| Veterinarijos klinika RuminaVet | Partizanų g. | - |
| Jeruzalės veterinarijos klinika | Jeruzalės g. | - |
Vilniaus gyvūnų globos namai po rekonstrukcijos
Po rekonstrukcijos duris atvėrė Vilniaus gyvūnų globos namai. Pastate įvestas šildymas, sutvarkytos vandens bei nuotekų sistemos, išlietos grindys, gyvūnams pastatyti nauji Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacines normas atitinkantys voljerai, įkurti priežiūros bei gydymo, sterilizacijos kabinetai. Visa tai savivaldybei atsiėjo per 2,7 mln. eurų. Pasak įstaigos vadovės Agnės Žėbienės, visur yra šildomos grindys, voljerai vienas nuo kito atitverti pertvaromis, stiklai voljerų apačioje tonuoti, kad gyvūnai vienas kito nematytų ir nepatirtų didesnio streso ir nenorėtų vienas kito užpulti. Šiuo metu globos namuose priglausti 33 šunys ir 29 katės - tai sudaro apie 40 proc. vietų globos namuose. Iš viso atnaujintose patalpose galės būti apgyvendinta iki 100 šunų ir kačių, veiks laukinių gyvūnų sterilizacijos kabinetas.
Sostinės meras Valdas Benkunskas pažymi, jog naujose patalpose taip pat vyks ir edukacinės veiklos. Po rekonstrukcijos atsiveria erdvės, kurias galima vadinti aukščiausio lygio, kurios atitinka visus moderniausius gyvūnų priežiūros ir globos standartus.
