Valstybės diena - Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 d. minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją.
1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas liepos 6-ąją paskelbė švenčių diena. Tai buvo visiškai nauja valstybės šventė, įprasminusi ilgą Lietuvos valstybingumo tradiciją. Šią tradiciją buvo ypač aktualu pabrėžti 1990-1991-aisiais, kai Lietuva vadavosi iš okupacijos ir dėjo didžiules pastangas sugrįžti į Europos ir pasaulio valstybių bendriją. Liepos 6-osios šventimo tradicijos formuojasi nuo 1991-ųjų, kai pirmąjį kartą buvo surengtas Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienos šventimas.
Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena jau buvo minima ir nepriklausomoje Lietuvoje prieš sovietinę okupaciją. Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. E. Gudavičius 1989-aisiais, kaip 1253 m. įvykusią karūnaciją per šv. Kazimiero atlaidus.
Prof. Edvardo Gudavičiaus tyrimai patvirtino, kad karalius Mindaugas yra pirmasis Lietuvos valdovas. Istoriniuose šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas 1219 m. kaip vienas iš penkių vyresniųjų Lietuvos kunigaikščių. Tą kartą Lietuvos kunigaikščiai sudarė taikos sutartį su Voluinės kunigaikščiais. Praėjus 20 metų istoriniai šaltiniai liudijo „Mindaugo Lietuvą“ - jo sukurtą Lietuvos valstybę, kurią dar reikėjo apsaugoti nuo vidaus opozicijos, kaimyninių valstybių puldinėjimų, krikštu ir diplomatija atvesti į krikščioniškų valstybių bendriją. Šią užduotį Mindaugui iš dalies pavyko įgyvendinti - 1253 m. Kulmo vyskupas Henrikas karaliaus karūnomis vainikavo Lietuvos kunigaikštį Mindaugą ir jo žmoną Mortą. Prof. Edvardas Gudavičius nustatė tikėtiną karūnacijos datą - 1253 m. liepos 6-ąją. 1251 m. įvykęs Mindaugo krikštas ir 1253 m. vykusi karūnacijos ceremonija leido jaunai Lietuvos valstybei tapti to meto lotyniškosios viduramžių Europos politinės sistemos dalimi ir įteisino Lietuvos karaliaus Mindaugo, kaip suverenaus Europos monarcho, valdžią. Nors katalikiška Lietuvos karalystė gyvavo vos 10 metų, svarbiausias karaliaus Mindaugo karinės, politinės ir diplomatinės veiklos laimėjimas - suvienyta Lietuvos valstybė - išliko, nepaisant istorinių iššūkių. Mindaugo karūnacijos diena tapo svarbiu, simboliniu atskaitos tašku, įprasminusiu Lietuvos valstybės pripažinimą Europoje.
1990 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos politikams rūpėjo panašūs iššūkiai - nuvesti Lietuvą į Europą ir įtvirtinti jos tarptautinį pripažinimą. Rengiant šį įstatymą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas kreipėsi į Lietuvos žmones ir organizacijas, 1990 m. rugpjūčio 28 d. paskelbdamas kreipimąsi dienraštyje „Lietuvos aidas“, kuriuo prašė siųsti savo siūlymus dienraščio redakcijai ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai, kokias šventes Lietuvos žmonės ir organizacijos pageidautų švęsti. Tuo metu galiojęs įstatymas dėl švenčių buvo priimtas 1990 m. vasario 9 d., dar iki Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Nors šiame įstatyme jau buvo įrašyta vasario 16-oji, tačiau jame taip pat buvo numatytos ir okupacinį režimą įtvirtinančios šventės. Štai kodėl buvo imtasi Švenčių dienų įstatymo peržiūros. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komisija rengdama Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymą konsultavosi ir bendradarbiavo su Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutu. Buvo ieškoma šventinės dienos, kuri atspindėtų ilgametę Lietuvos valstybingumo tradiciją. Dalis Lietuvos istorikų, teisininkų ir dvasininkų pasiūlė į švenčių dienų sąrašą įtraukti liepos 6-ąją.
Šiandien liepos 6-oji žinoma kiek kitu pavadinimu - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Šią dieną Mačionių kaimas mini kasmet susirinkdami prie Mačionių kultūros namų. Atsinešame vaišių, kepame kiaušinienę, skaitome eilėraščius apie Valstybės dieną ir 21 val. Valstybės diena - Lietuvos šventė, kuri švenčiama liepos 6 dieną, minint pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Mindaugo karūnavimo diena švenčiama jau daugelį metų. Ji buvo minima dar ir tarpukario metais. Ši diena simbolizuoja Lietuvos pradžią ir suklestėjimą, nuo jos prasideda vieningos Lietuvos istorija. Jau 10 metų kasmet liepos 6 d. 21 val. viso pasaulio lietuviai kviečiami vienybės vardan sugiedoti „Tautišką giesmę“. Giesmę giedojo visa Lietuva, miestai ir miesteliai, kaimai ir bendruomenės - visi kas myli Lietuvą. Giesmę giedojo ir tie, kurie šiuo metu išvykę ir gyvena kitur, tačiau jie turbūt tai pat labai myli Lietuvą.
Tautišką giesmę giedojo ir Elektrėnų socialinės globos namų Pakalniškių padalinio gyventojai. Smagiai leido vakarą, klijavo trispalves vėliavėles, klausėsi muzikos, dainavo. Vakaras subūrė gyventojus pasidžiaugti savo prisiminimais, kiekvienas stengėsi prisiminti savo įsimintiniausią ir gražiausią istoriją.
Liepos 6-ąją minima Lietuvos valstybės įkūrėjo kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventė - Valstybės diena. Žmonės ją dažniausiai vadina tiesiog Mindauginėmis. Nepaisant to, kad Mindaugo karūnavimo diena yra palyginti nauja šventė, šiandien ją pamėgsta vis daugiau žmonių. Nuo kitų valstybinių švenčių ji skiriasi mažesniu oficialių renginių skaičiumi ir kasmet populiarėjančiais su Lietuvos istorija, kultūra susijusiais viešais renginiais, kurie rengiami įviriose Lietuvos vietose ir užsienyje.
Liepos 6-oji globos namuose simboliškai minima kasmet. Saulėtą popietę pasitikome ragaudami bendruomenės slaugytojos pagaminto ir energiją skleidžiančio kokteilio, kurio ragaudamas galėjai pajusti citrinos bei apelsino skleidžiančią šilumą bei gerą energijos pliūpsnį. O Mindaugo karūnavimo dieną užbaigėme bendrai. Darbuotojų giedamas himnas ant Griežės piliakalnio susiliejo su senolių giedamu himnu globos namuose.
Jau tradicija tapo liepos 6-ąją ir Krosnoje sugiedoti Tautišką giesmę - visiems kartu su artimaisiais, draugais, bičiuliais, kaimynais ir visais lietuviais, kur jie begyventų, Lietuvoje ar užsienyje. Idėja visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną gimė 2009-aisiais, švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį. Šiemet, pasitinkant 2018 m., Lietuvos valstybės šimtmetį, himnas buvo giedamas ir ant 100 Lietuvos piliakalnių.
Šventės akcentai Krosnoje:
- Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Krosnoje šventinės nuotaikos nestigo. Žvakių šviesa, gausios vaišės ir šokiai bei dainos - taip sutikta Valstybės diena Krosnoje.
- Eilėmis Lietuvą ir susirinkusius su Valstybės diena sveikino poetė Laimužė - Laima Stankevičienė. O Krosnos kultūros namų renginių organizatorius Gintautas Česnulis perskaitė Lazdijų rajono mero Artūro Margelio sveikinimą Valstybės dienos proga.
- Renginių organizatorius Gintautas Česnulis priminė, kad itin svarbu mylėti savo kraštą, gerbti kiekvieno žmogaus darbą, stengtis, kad patiems būtų malonu savame miestelyje ir akiai pasižvalgyti, ir širdžiai.
Paroda Krosnos kultūros namuose:
- Lyg mažas stebuklas susirinkusius Krosnos kultūros namuose pasitiko VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro Dienos socialinės globos skyriaus lankytojų paroda, skirta Lietuvos Valstybės dienai paminėti. Atrodo, tokios paprastos priemonės (kukurūzai, sagos, makaronai, popierius), o iš jų gimė dailūs paveikslėliai, šio centro lankytojų rankomis taip kruopščiai sudėlioti, kad belieka tik stebėtis.
- Šie išraiškingi, itin paveikūs darbeliai sušildė, palietė jautriausias sielos stygas. Didinga karūna paveikslėlyje - atrodo, tuoj bus karūnuotas Mindaugas. Iš kito paveikslėlio į susirinkusius žvelgia išdidus jau karūnuotas Karalius Mindaugas. Juk Valstybės diena primena - ant mūsų Karaliaus Mindaugo galvos buvo uždėta karūna.
- Už šį nepaprastą šviesulį - parodą, skirtą Valstybės dienai paminėti - Krosnos kultūros namų renginių organizatorius Gintautas Česnulis įteikė padėką VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorei Jolantai Marcinkienei. Juk VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro Dienos socialinės globos skyriaus lankytojai jau ne pirmą kartą Krosnos kultūros namuose surengė parodą, tad juos sieja graži draugystė.
Tautiška giesmė ir bendruomenės dainos:
- Mojuodami trispalvėmis „rankytėmis“, kurias visiems maloniai dovanojo VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro Dienos socialinės globos skyriaus lankytojai, susirinkusieji vieningai sugiedojo Tautišką giesmę Krosnai ir visiems, kas tądien važiavo pro šią vietovę ir net stabtelėjo pasiklausyti. Ir dar neskubėjo skirstytis susirinkusieji. Jie tuoj užtraukė dainą, kurią „kažkada dainavo mūsų senoliai“.
Meniniai pasirodymai ir svečiai:
- Vasariškai nusiteikę VšĮ Lazdijų kultūros centro Krosnos kultūros namų moterų vokalinio ansamblio „Svaja“ (vadovas Gintautas Česnulis) dainininkės dovanojo renginio dalyviams savo dainas ir gerą nuotaiką, o jų žavios šypsenos tiesiog užbūrė.
- O štai kapčiamiestiečiai - Kapčiamiesčio laisvalaikio salės kapela „Kapčius“ - kad užgrojo, uždainavo, net prakaitas vyrus išmušė, o šokėjai tik sukosi ir sukosi. Oi moka tie Kapčiamiesčio vyrai visus ant kojų sukelti!
- „Kur tik važiuojame, visur vežame draugystės pyragą - atvežėme ir jums“,- sakė Kapčiamiesčio laisvalaikio salės renginių organizatorė Lina Valentienė, įteikdama gardėsį Krosnos kultūros namų renginių organizatoriui Gintautui Česnuliui.
- VšĮ Lazdijų kultūros centro Kapčiamiesčio laisvalaikio salės vokalinio ansamblio „Sagucis“ dainininkės buvo pasirinkusios šiai progai itin derančią aprangą, jos pasipuošė ir trispalvėmis apyrankėmis. Ansamblietės atvežė Kapčiamiesčio dainas krosniškiams, tarsi perteikdamos savo krašto gamtos grožį, miškų ošimą, Baltosios Ančios žolynų kvapą, vandens tekėjimą ir žmonių darbštumą bei meilę savo Tėvynei.
- „Kai girdžiu savo žmones dainuojančius, grojančius - man taip gera“,- prisipažino kapčiamiestiečių vadovė Lina Valentienė.
- O susirinkusieji tylomis tikrai nesėdėjo - jie šoko, linksminosi, vaišinosi ir į laikrodžius nesižvalgė.
Bendruomenės įsitraukimas:
- Renginyje susirinkę gyventojai kalbėjo apie Valstybės dienos reikšmę, svarbą jiems patiems, jų vaikams ir vaikaičiams, visai valstybei. Garbaus amžiaus ponia sakė, jog džiaugiasi matydama čia jaunų žmonių, nes mūsų valstybės ateitis jų rankose.
- Kiti gi sakėsi, kad stengiasi nepraleisti progos sugiedoti himną su savais žmonėmis, tad atidėję visus darbus ir atskubėję į kultūros namus. Tretiems tai proga atsikvėpti po nesibaigiančių kaimiškų darbų.
Kasmet liepos 6 d. 21 val. viso pasaulio lietuviai raginami vienybės vardan sugiedoti „Tautišką giesmę“. Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį. Tyrimų duomenimis, 2015 m. Tautišką giesmę giedojo 46 proc. gyventojų.
2009 metų liepos 6-ąją, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, „Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyva pasaulio lietuviai pirmą kartą tuo pačiu metu visame pasaulyje giedojo Lietuvos valstybės himną „Tautišką giesmę“. Idėja tokiu būdu parodyti viso pasaulio lietuvių vienybę rado platų atgarsį ir stiprų palaikymą visuomenėje. Palaipsniui susiformavo tradicija kasmet liepos 6-ąją 21 val. 2019 m. balandžio 26 d. buvo dar kartą pakeistas valstybės šventės liepos 6-osios pavadinimas, šiai dienai suteikta dar viena intencija, įprasminanti pasaulio lietuvių vienybę.
Lietuva švenčia Valstybės dieną
