Paprastasis anyžius (lot. Anisum vulgare) - tai vienmetis, 50-150 cm aukščio žolinis augalas, priklausantis Skėtinių (Salierinių) šeimai. Jo sinonimas - anyžinė ožiažolė (Pimpinella anisum L.). Šis augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono ir Pietų Europos, auginamas ir kitose pasaulio šalyse. Vaistinei žaliavai naudojami anyžiaus vaisiai (Fructus Anisi vulgaris). Žmonija anyžių pažįsta jau ne vieną tūkstantį metų.
Anyžius išsiskiria savo plunksniškais lapais ir gelsvais žiedais, kurie formuoja skėtį. Stiebas status, lapai trijų rūšių: apatiniai - ilgakočiai, dantyti, viduriniai - plunksniški, viršutiniai - triskilčiai. Žiedai balti, susitelkę skėčio pavidalo žiedyne. Auginamas pietų Europoje.
Anyžiaus sėklos yra mažos, plokščios ir tamsiai rudos spalvos. Jos turi saldų, kartu kartoką skonį, primenantį kmynus arba krapus, ir yra naudojamos daugelyje virtuvių visame pasaulyje. Jos dažnai naudojamos kepiniuose, pavyzdžiui, duonoje, pyraguose ir desertuose, taip pat įvairiuose gėrimuose, pvz., anyžiaus traškučiuose ar aromatizuotuose alkoholiniuose gėrimuose. Anyžiaus sėklos yra turtingas fosforo, geležies, kalcio, magnio, mangano, cinko ir vitaminų B grupės šaltinis. Jos taip pat yra gausios eterinių aliejų, kurie suteikia joms būdingą kvapą ir skonį.
Pagrindinės veikliosios anyžiaus medžiagos yra eteriniai aliejai, anetolis bei metilchavikolis. Jo sudėtyje yra maždaug apie 2-3% eterinių aliejų, kurių pagrindinė veikioji medžiaga - anetolis (sudaro apie 80-90%) ir metilchavikolis (sudaro apie 10%). Būtent jie sėkloms suteikia specifinį kvapą ir skonį. Anyžiaus sudėtyje taip pat yra medžiagų, kurios veikia panašiai kaip estrogenai.
Anyžius pasižymi priešuždegiminiu, vidurius laisvinančiu, virškinimą gerinančiu ir atsikosėjimą gerinančiu poveikiu. Tradiciškai anyžiumi yra gydomi virškinimo sutrikimai, dujų sankaupos žarnyne, sloga. Jis gerina atsikosėjimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina mėnesinių skausmus, gali palengvinti gimdymo skausmus bei sustiprinti lytinį potraukį. Anyžiaus preparatai naudingi gydant vyriškąją menopauzę, nemigą, priklausomybę nuo tabako, vidurių užkietėjimus, astmą. Anyžiaus preparatai taip pat gali būti naudingi traukulių gydymui.
Anyžiaus nauda nėštumo metu
Nors nėštumo metu reikėtų būti atsargiems vartojant bet kokius žolinius preparatus, anyžius gali būti naudingas tam tikrais atvejais. Liaudies medicinoje anyžiaus vaisiai būdavo vartojami maitinančių motinų pieno gamybai skatinti. Anyžiaus sėklose yra cheminės medžiagos anetolio, kuris didina prolaktino kiekį ir taip stimuliuoja pieno gamybą. Moterims, norinčioms padidinti pieno kiekį, rekomenduojama išgerti vieną puodelį anyžių arbatos per dieną.
Anyžius skatina pieno sekreciją, menstruacijų atsiradimą, bei gali pagreitinti gimdymą. Anyžiaus dedama į tinktūras, malšinančias kūdikių žarnų spazmus. Anyžiaus aliejus puiki viršutinių kvėpavimo takų sekreciją skatinanti, bei kosulį slopinanti priemonė. Jo arbata ypač veiksminga esant varginančiam sausam kosuliui.
Anyžiaus nauda virškinimui yra viena iš svarbiausių jo savybių. Dėl savo karminatyvinių (dujų mažinančių) savybių anyžius padeda reguliuoti virškinimo procesus, sumažina pilvo pūtimą ir skatina sveiką žarnyno mikroflorą. Anyžius skatina perteklinių skysčių sekreciją iš virškinamojo trakto ir yra vartojamas, norint sumažinti dujų susikaupimą žarnyne. Pasižymi silpnai liuosuojančiu poveikiu, gerina virškinimo trakto veiklą.
Kvėpavimo takų ligoms, tokios kaip bronchitas ar astma, anyžiaus eterinis aliejus gali būti naudojamas inhaliacijoms arba įkvėpimui, kuris padeda atpalaiduoti kvėpavimo takus ir skatina skreplių išsiskyrimą. Eterinis aliejus, išekstrahuotas iš anyžiaus vaisių, skystina gleives ir skreplius gerklėje ir plaučiuose. Anyžių arbatos lengvina atsikosėjimą ir taip pat buvo naudojamos astmos gydymui.
Anyžius taip pat turi raminamųjų savybių ir gali padėti gydant kvėpavimo takų ligas. Jo raminamasis poveikis gali padėti sumažinti streso ir nerimo lygį, skatinti geresnį miegą. Anyžius padės nugalėti nemigą, sukeltą įtampos ir streso. Farmacijos pramonėje vartojamas anyžių aliejus.
Senovės Romėnai juo gardindavo duoną bei vartojo profilaktiškai kaip gerą virškinimą saugančią priemonę. Patiekaluose anyžių galima derinti su riešutais, medumi, razinomis, lauro lapais, kalendra, pankoliu ir cinamonu. Anyžiaus neretai dedama į vaisių arbatas, giras ir kisielius, pomidorų padažus, mėsos padažus, marinatus. Anyžius yra sudėtinė indiškų prieskonių curry ir garam masala dalis.
Indijoje anyžiaus sėklos yra kramtomos po valgio. Anyžiaus sėklos dedamos į likerius ypač anisette ir ouzo, iš jų spaudžiamas aliejus.
Anyžius yra vertinga ir senovinė žolelė, turinti ilgą istoriją ir plačiai naudojama tiek maisto pramonėje, tiek tradicinėje medicinoje. Maisto pramonėje anyžiaus sėklos ir eterinis aliejus naudojami gėrimams, saldumynams, pyragams ir kitokiems patiekalams pagardinti. Sveikatos priežiūros srityje anyžius yra vertinamas dėl jo virškinimą skatinančių, atsikosėjimą palengvinančių ir raminamųjų savybių.
Vartojimas ir paruošimas
Paprastai vartojamos anyžių arbatos. Jos paruošimas labai paprastas. Reikia 2 šaukštelius smulkintų anyžiaus sėklų užpilti stikline verdančio vandens. Po 10-15 minučių arbata jau būna paruošta. Taip pat, gali būti vartojamas aliejus.
Esant nemaloniam burnos kvapui ruošiamos anyžiaus sėklų arbatos. Tereikia užpilti sėklas verdančiu vandeniu ir tokiu būdu pasiruošite natūralų tirpalą, kuriuo reikia skalauti burną. Beje, anyžius įeina į daugelio dantų pastų sudėtį.
Užpilo ruošimas ir vartojimas: 1 arbatinis šaukštelis smulkintų anyžiaus vaisių užpilamas stikline verdančio vandens, paliekama 20 min uždengtame inde, kad prisitrauktų. Užpilas nukošiamas. Geriama po 1 valgomo šaukšto.
Norint paskatinti pieno išsiskyrimą, paprastai užtenka išgerti vieną šios arbatos puodelį per dieną. 2 šaukšteliai smulkintų anyžiaus sėklų užpilami 1 stikline verdančio vandens.
Tinka kai vargina užkimimas. 1 arbatinis šaukštelis anyžiaus sėklų užpilti 1 stikline vandens ir pavirinti 1 minutę. Palikti pritraukti 30 minučių ir po to nukošti. Geriama po 1/4 stiklinės 3 kartus per dieną.
Senovinis receptas nuo kosulio: 1 arbatinį šaukštelį anyžiaus sėklų užpilti 1 stikline vandens, pavirinti 15 minučių. Po to palikti pritraukti 20 minučių ir nukošti. Po to įmaišyti 1 valgomąjį šaukštą medaus ir 1 valgomąjį šaukštą konjako.
Fitoterapija, arba gydymas vaistažolėmis - vienas seniausių gydymo būdų. Nors daugelyje šalių gydomuoju poveikiu pasižyminčios žolelės - itin populiarios, medikai jas vertina gana skeptiškai, ypač nėštumo metu. Tačiau tyrimai rodo, kad, priklausomai nuo regiono, nėštumo metu žolinius preparatus naudoja nuo 22,3 iki 82,3 proc. nėščiųjų. Tad veikiausiai visiškai saugių vaistažolių ir augalinių preparatų nėštumo metu nėra, nes vienas augalas gali turėti net iki 50 farmakologiškai aktyvių komponentų. Pavyzdžiui, melisų, mėtų arbatos nėštumo metu lyg ir tiktų, nes ramina, padeda pagerinti apetitą, slopina pykinimą ir kt. Tačiau vartojant per daug šių arbatų galimas priešingas efektas: vaistažolės gali sukelti galvos skausmą ar net persileidimą.
Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos
Nėštumo metu reikėtų būti atsargiems vartojant anyžių, ypač jo eterinį aliejų, kuris yra labai koncentruotas. Nėščiosioms ypač reikėtų vengti maisto papildų, į kurių sudėtį įeina vaistinių augalų koncentratai. Apskritai kalbant apie maisto papildus nėštumo metu reikėtų žinoti, kad saugūs - tik specialiai skirti nėščiosioms ir žindyvėms. Paprastuose kompleksiniuose maisto papilduose dėl vienų medžiagų pertekliaus organizmui gali būti sunkiau įsisavinti kitas medžiagas, apsunkinama kepenų ir inkstų veikla.
Per dideli kiekiai vaikams sukelia apsinuodijimą.
Žmonėms, sergantiems uždegiminėmis odos ligomis (pvz. egzema), anyžiaus negalima skirti.
Alergija: Anyžius neskiriamas skėtinių šeimos augalams bei anyžiams alergiškiems žmonėms.
Odos ligos: Jo negalima skirti esant egzeminiams odos pakitimams ar odos uždegimams.
Maitinimas krūtimi: Anyžius neskiriamas maitinančioms motinoms. Nors liaudies medicinoje anyžiaus vaisiai būdavo vartojami maitinančių motinų pieno gamybai skatinti, tačiau dėl galimo šalutinio poveikio ar sąveikos su vaistais, nėštumo ir žindymo laikotarpiu bet kokių žolinių preparatų vartojimą reikėtų derinti su gydytoju.
Peroraliniai kontraceptiniai preparatai: Anyžius sąveikauja su peroraliniais kontraceptiniais preparatais.
Nors anyžius dažniausiai yra saugus, jis gali sukelti šalutinį poveikį kai kuriems žmonėms, ypač esant per dideliam vartojimui. Galimi šalutiniai poveikiai apima alergines reakcijas, virškinimo sutrikimus, galvos svaigimą ir mieguistumą. Ypač svarbu vengti per didelio anyžiaus eterinio aliejaus vartojimo, kuris gali būti labai stiprus.
Poveikis centrinei nervų sistemai: Anyžiuje esantys komponentai gali veikti raminamai, todėl per didelis anyžiaus vartojimas gali sukelti mieguistumą ar letargiją. Hormoninis poveikis: Kadangi anyžius turi fitoestrogenų, jis gali turėti šiek tiek poveikį hormonų balansui. Svarbu pabrėžti, kad šie šalutiniai poveikiai paprastai yra reti ir dažniausiai pasireiškia tik esant pernelyg dideliam anyžiaus vartojimui. Bet kokiu atveju, prieš pradedant vartoti anyžių ar bet kokius kitus žolinius preparatus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Nevartojamas vidun ilgiau kaip 7 dienas. Per parą suvartoti ne daugiau kaip 1 lašą anyžių aliejaus. Jį lašinti į pieną arba grietinėlę.
Apibendrinant, anyžius yra vertinga žolelė, turinti daugybę teigiamų poveikių žmogaus sveikatai. Jis gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė įvairiems sveikatos sutrikimams gydyti, taip pat kaip prevencinė priemonė skatinant sveiką gyvenimo būdą. Anyžius dažniausiai yra laikomas saugiu vartoti maisto priedu ir žolelių papildu, tačiau, kaip ir bet kuris kitas vaistažolių produktas, jis gali sukelti šalutinį poveikį kai kuriems žmonėms, ypač esant pernelyg dideliam vartojimui.
Žvaigždinis anyžius - ne tas pats, kas paprastasis anyžius
Nors žvaigždinis anyžius ir paprastasis anyžius (dar žinomas kaip anyžius) turi tą patį pavadinimą ir būdingą saldymedžio skonį, jie nėra tas pats. Žvaigždinis anyžius gaunamas iš visžalio medžio, priklausančio magnolinių šeimai, kuris auga Azijoje, vaisiaus. Kita vertus, anyžius yra maža sėkla iš žydinčio augalo, priklausančio petražolių šeimai, kuris iš pradžių augo Viduržemio jūros regione.
Nors abu saldų, aromatingą skonį gauna iš junginio, vadinamo anetolu, žvaigždinis anyžius pasižymi gilesniu, miško šilumos poskoniu su cinamono ir gvazdikėlių užuominomis. Anyžiaus sėklos yra švelnesnės ir šiek tiek aštresnės, dažnai naudojamos europietiškuose kepiniuose.
Žvaigždinis anyžius (Illicium verum) yra vienas iš unikaliausių prieskonių. Plačiai naudojamas Azijos virtuvėje ir vertinamas už savo aštriai saldų skonį, primenantį anyžių ir gvazdikėlį. Jis turi šiltą, saldų skonį su šiek tiek aštrumo, todėl dažnai naudojamas tiek saldžiuose, tiek pikantiškuose patiekaluose.
Žvaigždinis anyžius ne tik suteikia patiekalams nepaprastą skonį, bet ir pasižymi vertingomis gydomosiomis savybėmis. Jis yra žinomas dėl savo virškinimą gerinančio poveikio, mažinančio pilvo pūtimą ir skausmus. Be to, žvaigždinis anyžius turi antibakterinių savybių ir gali padėti kovoti su virškinimo sutrikimais, pavyzdžiui, rėmeniu ir pykinimu.
Paprastasis anyžius (lot. Anisum vulgare) - tai aromatingas prieskoninis augalas, naudojamas nuo senų laikų tiek kulinarijoje, tiek liaudies medicinoje. Anyžių sėklos dažnai naudojamos virškinimui gerinti. Anyžių itin naudinga vartoti po valgio. Anyžių arbata ar sirupas tradiciškai naudojami esant peršalimui, kosuliui ar bronchitui. Anyžius gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą. Nors anyžius yra natūralus ir dažnai saugus vartoti, reikėtų laikytis saiko. Didelės dozės ar ilgalaikis vartojimas be pertraukų gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
◼ 9 stebinantys žvaigždinio anyžiaus privalumai sveikatai ~ Neįtikėtini žvaigždinio anyžiaus prieskonio privalumai
Anyžius savo aromatinėmis medžiagomis yra artimas dviem kitiems populiariems prieskoniams: tai pankoliui ir žvaigždiniam anyžiui. Visų šių prieskonių aromatą nulemia ta pati lakioji medžiaga - anetolis.
