Finansinis raštingumas - tai gebėjimas efektyviai valdyti savo finansus, priimti veiksmingus finansinius sprendimus. Tai procesas, apimantis supratimą apie taupymą, investavimą ir skolinimąsi. Finansiškai raštingas žmogus sugeba atlikti mokėjimus, vykdyti kasdienius įsipareigojimus, pasirūpinti savo saugumu ir ateitimi, kartu sugebėdamas įvertinti prisiimamas rizikas.
Ugdyti finansinio raštingumo kompetenciją ir gebėjimą elgtis su pinigais pravartu pradėti dar vaikystėje, kai gaunami pirmieji pinigai - kai esame pratinami taupyti ar užsidirbti atliekant paprasčiausius namų ruošos darbus. Neretai, vos 5-6 metų vaikas, jau sprendžia kam skirti pirmus močiutės dovanotus pinigus. Mokytis beveik visi pradeda šeimoje ir iš šeimos ateina didžiausias, stipriausiai susiformavęs žinių ir įgūdžių bagažas.
Tačiau nereikia pamiršti, kad suaugusiems finansinio raštingumo žinių irgi trūksta, tad labai gali būti, kad mūsų, atsineštos žinios netikslios ar nulemtos susiformavusių mitų. Todėl itin svarbu šias žinias stiprinti ir gilinti mokykloje bei kitais patikimais būdais.
Mes visi kasdien vienaip ar kitaip darome sprendimus, susijusius su mūsų pinigais. Finansų pasaulis keičiasi labai greitai, technologijos tobulėja, su sukčių bandymais išvilioti pinigus tenka susidurti daugumai gyventojų. Tačiau jis susijęs ne tik su asmeniniu gyvenimu, bet ir su tavo karjera. Juk žinoti finansinio raštingumo pagrindus reikia daugelyje sričių: personalo vadyboje, rinkodaros, prekybos, gamybos srityse ir t.t.
Lietuvos bankų asociacija atlieka suaugusiųjų žinių tyrimus, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) - paauglių. Visi jie rodo viena - mūsų žinios yra vidutinės. Mokytis finansinio raštingumo ir juo domėtis - būtina nuolat.
Neretai finansų planavimas yra iššūkis net suaugusiems - Lietuvos banko inicijuota apklausa rodo, kad net 69 proc. respondentų vertina savo finansinio raštingumo lygį prastai. Specialistai sutinka - finansinio raštingumo pagrindas turi atsirasti dar vaikystėje.
Kaip mokyti vaikus finansinio raštingumo?
Nereikia laukti, kol vaikai pradės mokytis ekonomikos mokykloje - apie pinigus su jais reikėtų pradėti kalbėti dar ankstyvoje vaikystėje. Tėvai gali įtraukti vaikus į kasdienio šeimos biudžeto planavimą, pavyzdžiui, ruošiantis atostoms. Be to, jei vaikams suprantama kalba pasakosite, kaip uždirbami pinigai, jie pamažu pradės suprasti, kaip jie atsiranda ir kad, jų kiekis šeimoje nėra neribotas.
Leiskite užsidirbti patiems
Puikus būdas pradėti mokytis - susitarti konkrečias užduotis, už kurias vaikai patys uždirbs pinigų ir juos galės išleisti savo norams. Su atžalomis sudėliokite aiškų planą užduočių, nutarkite, per kiek laiko jas reikės atlikti. Tai gali būti jaunesnio brolio ar sesers priežiūra, daržo ravėjimas, uogų rinkimas, mašinos plovimas ir pan. Jei vaikas sėkmingai įvykdo užduotį, už tai gauna atlygį. Pavyzdžiui, nereikėtų vaiko skatinti pinigais už gerus pažymius mokykloje ar savo kambario tvarkymą.
Įtraukite į šeimos biudžeto planavimą
Atviras kalbėjimas apie pinigus, o ypač su vaikais, nėra dažnas mūsų kultūroje. Nepaisant to, išmokyti vaiką elgtis su pinigais ne mažiau svarbu, nei paskatinti juos užsidirbti. Vaikas turėtų žinoti, kad išleisti gali tik tiek, kiek uždirba arba tik dalį sutaupytos sumos. Įtraukite vaiką į savo namų ūkio biudžeto planavimą - peržiūrėkite, kas sudaro nuolatines jūsų šeimos išlaidas. Tuomet kartu aptarkite, kaip pasirenkate prioritetus ir kam šį mėnesį skirsite pajamas. Tokių pokalbių metu vaikai ne tik mokosi sudaryti biudžetą, bet dažnai ir pateikia vertingų idėjų.
Akcentuokite taupymo svarbą
Vaikas turi suprasti, kad ne visada užteks pinigų norimai prekei įsigyti iš karto, bet brangesniam pirkiniui galima susitaupyti. Kartu apskaičiuokite, kiek pinigų reikia kiekvienam mėnesiui atidėti norimam daiktui, kad galėtumėte jį įsigyti numatytu laiku. Taip pat su vyresniais vaikais verta pasikalbėti ir apie ilgalaikį taupymą, pavyzdžiui, studijoms universitete. Galite sutarti, kad jų ateičiai taupote kartu, tik jūsų indėlis bus didesnis. Vaikas, žinodamas, kad jo sutaupytą sumą padvigubinsite ar nors nedidele dalimi padidinsite, turės didesnę motyvaciją stengtis.
Pasitelkite išmanias technologijas
Pradėjusiam eiti į mokyklą vaikui jau galima atidaryti atskirą banko sąskaitą ir turėti savo mokėjimo kortelę. Kortelė vaikui gali būti efektyvi pinigų laikymo priemonė - uždirbti pinigai nepasimes ir vaikas, vizualiai jų nematydamas, nepasiduos pagundai juos greičiau išleisti. Sąskaitos atidarymas yra greitas ir paprastas procesas, o specialaus dizaino vaikams ar jaunimui skirta mokėjimo kortelė bus ne tik praktiška atsiskaitymo priemonė, bet ir pagalba tėvams, įvertinant, kaip ir kur vaikas leidžia pinigus - prireiks tik susieti su savo asmenine kortele.
Nepamirškite dalinimosi
Mokymasis dalintis su kitais ne tik pradžiugina žmones, bet ir suteikia moralinį pasitenkinimą turinčiam, kuo dalintis. Paaiškinkite atžalai, kaip svarbu padėti tiems, kuriems to reikia labiau. Jei šeimos finansinė padėtis leidžia, apsvarstykite galimybę į savo šeimos biudžetą įtraukti sumą, skirtą aukojimui. Galite paskatinti vaiką paaukoti dalį savo santaupų įvairioms iniciatyvoms, labdaros organizacijoms, gyvūnų prieglaudoms ir pan. Leiskite vaikui pačiam nuspręsti, ką jis nori palaikyti. Taip vaikai sužinos, kad su pinigais galima ne tik įgyvendinti savo norus, bet ir padėti kitiems.
Atsakingas skolinimasis
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus momentas - atsakingas skolinimasis. Svarbu supažindinti vaiką su pinigų skolinimosi ir grąžinimo principais, nes daugeliui prireikia paskolos tam tikriems tikslams pasiekti, pavyzdžiui, būstui ar automobiliui įsigyti. Pradėkite nuo paprastų pavyzdžių - paaiškinkite, kad norėdami pasiskolinti mokykloje iš draugo saldumynams, turi suprasti, kad tai nėra dovana, vėliau šiuos pinigus reikės grąžinti.
Finansinis raštingumas vaikams | Sužinokite finansų ir biudžeto sudarymo pagrindus
Finansinio raštingumo svarba ir dabartinė situacija Lietuvoje
Pasaulinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) tyrimo rezultatus apie finansinį raštingumą. Paaiškėjo, kad Lietuvos penkiolikmečiai iš visų tyrime vertintų europiečių atsidūrė priešpaskutinėje vietoje. Kartu su Slovakija turime finansiškai neraštingiausius jaunuolius. Tiesa, suaugusiųjų finansinio raštingumo kompetencijų tyrimai apie lietuvius taip pat nesako nieko gero.
Prisimenu savo sūnaus pirmos klasės mokytojos pasakojimą apie nutikimą pirmomis rugsėjo dienomis, kai įėjusi į klasę ji rado verkiančią mergaitę. Ši paaiškino mokytojai, kad turi tėvų duotą vieną eurą, tačiau arbata valgykloje kainuoja 10 centų ir ji negalinti jos nusipirkti. Tai, kas mums gali atrodyti savaime suprantama, pirmokui, pirmą kartą perkančiam už savo kišenpinigius, gali būti neįveikiamas uždavinys.
"Swedbank" Finansų instituto atliktas tyrimas atskleidė, jog beveik 70 proc. Lietuvos šeimų savo finansus planuoja intuityviai, o su vaikais apie pinigus kalbasi vos 12 procentų. Tai labai nuviliantis skaičius, nes šeima - ir ne tik Lietuvoje - yra vienas pagrindinių finansų valdymo mokytojų. Neretai ir patiems suaugusiems žinių labai trūksta ir jie vadovaujasi mitais ir nuojautomis, be to, yra ir socialinės rizikos šeimų, kurios nesugeba prisiimti tiek atsakomybės už vaiko ugdymą, kiek turėtų idealiu atveju. Todėl priešmokyklinė darželio grupė turėtų būti starto taškas, kai atsakomybės dalį prisiimtų ir valstybė.
Vėliau mokykloje vaikas jau privalo suprasti, kad norai ir šeimos finansinės galimybės dažniausiai skiriasi. Mokinys turi planuoti savo kad ir nedideles pajamas ir žinoti, kad galima rasti būdų papildomai užsidirbti. Nekalbu apie startuolius, kurie pradeda verslą būdami 12 ar 13 metų. Į tai galima pažvelgti paprasčiau: internete parduoti išaugtus brolių ar seserų rūbus, padėti tėvams jų versle, kaimynams ūkyje ir panašiai. Mokinys iš mokyklinių uždavinių sprendimo taip pat turėtų pajausti pinigų vertę ir realią daiktų kainą.
Šalia formalaus ugdymo programų mokyklos turi galimybes įgyvendinti ir papildomas iniciatyvas. Pavyzdžiui, įsitraukti į iniciatyvos „Būsiu___“ veiklas, kai į mokyklas apie savo profesiją papasakoti ateina savo sričių profesionalai. Arba „Junior Achievement“, kuris padeda vaikams suprasti verslo pasaulį - kurti savo mikroįmones, verslo planus, planuoti biudžetą ir panašiai. Finansinio švietimo dėlionė turi būti sudėliota taip, kad mokyklą baigęs jaunuolis galėtų priimti racionalius finansinius sprendimus. Juk baigus mokyklą, o ypač persikėlus į kitą miestą ar valstybę, reikės rinktis, kur gyventi, kokiu transportu važinėti, kaip maitintis, spręsti, ar reikės paskolos studijoms, ar pavyks derinti papildomą darbą ir studijas.
"Swedbank" Finansų instituto tyrimai atskleidžia, kad vidutinės studentų Lietuvoje patiriamos išlaidos yra artimos 300 eurų per mėnesį. Jei mokinys iki tol kišenpinigių gaudavo po 2 eurus kasdien, tai žengus žingsnį į studentų pasaulį jam 300 eurų yra didžiuliai pinigai. Išmokti suplanuoti išlaidas taip, kad pinigų užtektų visam mėnesiui, gali būti sudėtinga, bet tai yra būtina. Kai jaunas žmogus jau turi skolų ar pradelstų mokėjimų bei norų ne pagal savo kišenę, greitųjų kreditų vilionės tuomet tampa daug patrauklesnės. Taigi, finansinio raštingumo pagrindai gali nulemti, kaip pasisuks jauno žmogaus gyvenimas. Maža to, tai gali lemti ir valstybės raidos kelią.
To paties PISA tyrimo duomenys rodo, kad yra didžiulis vaikų finansinio raštingumo atotrūkis tarp mokinių iš Vilniaus, didžiųjų miestų ir rajonų bei kaimiškų vietovių mokyklų. Kompleksinis, integruotas finansinio raštingumo ugdymas yra būtinas. Ir kuo anksčiau vaikai jį gaus, tuo geresnių rezultatų pasieksime.
Visai neseniai paskelbtame visuomenės finansinio švietimo plane numatytos gairės, kaip Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) įtrauks finansinį ir mokesčių raštingumą į formaliojo ugdymo programas bei sudarys galimybes pedagogams tobulinti ir palaikyti kvalifikaciją finansinio ir mokesčių raštingumo srityje. Tai yra daugiau nei sveikintina iniciatyva. Tik dabar reikėtų visiems kartu pagalvoti, kokių veiksmų imtis toliau, kad planas neliktų tik pats save pateisinančiu dokumentu.
Pagrindiniai finansinio raštingumo principai vaikams
Finansinio raštingumo įgūdžiai XXI a. svarbūs kaip niekada anksčiau - šią tiesą žino daugelis tėvų. Tačiau nuo ko pradėti ugdyti vaikus? Su kuriomis finansinio raštingumo taisyklėmis būtina supažindinti savo atžalas?
- Vaikai nuolat stebi aplinkinius ir mokosi iš jų bei juos supančio pasaulio. Visų pirma, reikėtų išsklaidyti mitą, kad pinigai yra tik suaugusiųjų reikalas. Įtraukite vaikus ir parodykite jiems, kaip taupote, leidžiate pinigus, investuojate, stebite rinką ir pan.
- Viena esminių taisyklių, kurios svarbu išmokyti savo atžalas - kad reikia taupyti.
- Finansų planavimo įgūdžiai būtini kiekvienam. Tad pamokykite vaikus, kaip formuoti biudžetą ir laikytis finansinės drausmės, panaudoti ar įdarbinti likusius pinigus.
- Skatinkite vaikus su pinigais elgtis atsakingai, mokykite, kad geri dalykai ne visuomet gaunami iškart, vos užsinorėjus. Viskam reikia taupyti.
- Papasakokite vaikams, kodėl svarbu aukoti labdarai. Savo pavyzdžiu pademonstruokite jiems, kokiais būdais tai daryti.
- Skolinimasis yra finansinio pasaulio dalis. Kartais paskola yra racionaliausias būdas pasiekti tikslo - pavyzdžiui, įsigyti būstą ar automobilį. Svarbu įdiegti suvokimą, kad kreditas gali būti naudingas tik tada, kai juo naudojamasi tinkamai.
- Mokesčiai - tai neišvengiamybė, todėl kuo anksčiau vaikai apie juos sužinos, tuo geriau. Vyresniems vaikams galite pademonstruoti, kaip deklaruoti pajamas.
- Draudimas - racionalus būdas pasirūpinti savo finansine apsauga, vaikams tai taip pat itin svarbi pamoka.
- Mokydamiesi finansinio raštingumo pagrindų vaikai neišvengs klaidų. Nesistenkite nuo jų visuomet apsaugoti ir leiskite klysti. Tai padės jiems per asmeninį patirtį išsiaiškinti, kaip geriausia valdyti savo pinigus. Klaidos - vertinga edukacinio proceso dalis, tad nebūkite vaikams pernelyg griežti.
Finansinio raštingumo ugdymo svarba
Finansinis raštingumas vaikams apima žinių, supratimo ir įgūdžių rinkinį, kuris padeda jiems įgyti finansinį supratimą ir gebėjimus valdyti savo pinigus. Tai yra svarbus aspektas vaikų ugdymo, nes finansinės žinios ir įgūdžiai gali padėti jiems įgyti sveikus finansinius įpročius ir paruošti juos ateičiai.
Finansinės gerovės ugdymas
Mokant vaikus finansiniam raštingumui, suteikiama galimybė jiems įgyti žinių ir įgūdžių, kurie padės jiems kurti ir išlaikyti finansinę gerovę ateityje. Jie išmoksta apie pinigų valdymą, biudžetavimą, taupymą ir investavimą, kas yra pagrindiniai elementai, reikalingi siekiant finansinės sėkmės.
Skatinama finansinė atsakomybė
Finansinio raštingumo mokymas padeda vaikams suprasti, kad jie yra atsakingi už savo finansinę situaciją ir sprendimus. Jie išmoksta daryti sąmoningus finansinius pasirinkimus, vertinti pasekmes ir sugebėti valdyti savo pinigus atsakingai. Tai skatina finansinę atsakomybę ir savarankiškumą.
Mokymasis planuoti ir pasiekti tikslus
Finansinis raštingumas moko vaikus planuoti savo finansinę ateitį ir nustatyti tikslus. Jie išmoksta daryti finansinius planus, kurie padeda jiems pasiekti ilgalaikius tikslus, pavyzdžiui, santaupų kaupimą, investavimą ar būsto įsigijimą. Šis įgūdis yra naudingas ne tik finansinėje, bet ir asmeninėje bei profesinėje srityje.
Prevencija nuo finansinių sunkumų
Turint stiprų finansinį raštingumą, vaikai yra geriau pasiruošę įveikti finansines sunkumus ir netikėtumus. Jie išmoksta valdyti skolas, išlaikyti geros kredito istorijos ir vengti skolinimosi nekontroliuojamais būdais. Tai padeda jiems išvengti finansinių spąstų ir užtikrinti finansinę saugumą.
Ilgalaikė finansinė nepriklausomybė
Mokant vaikus finansiniam raštingumui, jiems suteikiama galimybė siekti ilgalaikės finansinės nepriklausomybės. Jie išmoksta valdyti ir auginti savo turtą, gauti pasyvias pajamas ir pasiekti finansinę laisvę ateityje. Tai suteikia jiems didesnę kontrolę ir galimybę pasirinkti, kaip jie nori gyventi savo gyvenimą.
Mokyti vaikus finansinio raštingumo yra investicija į jų ateitį. Tai padeda jiems įgyti reikalingas žinias ir įgūdžius, kurie padės jiems būti finansiškai atsakingais, pasiekti savo tikslus ir turėti sėkmingą finansinę ateitį.
Biudžetavimo svarba vaikams
Finansinio biudžetavimo mokymas vaikams yra labai svarbus, nes jis padeda jiems išmokti atsakingai valdyti savo pinigus ir kurti sveikus finansinius įpročius.
Pinigų valdymo įgūdžiai
Finansinio biudžetavimo mokymas padeda vaikams suprasti, kaip valdyti savo pinigus efektyviai. Jie išmoksta identifikuoti savo pajamas ir išlaidas, suvokti, kaip jų pinigai yra paskirstyti ir kaip juos galima taupyti arba investuoti. Tai padeda jiems kurti finansinę sąmoningumą ir valdyti savo finansinę padėtį.
Planavimo ir prioritetų nustatymo įgūdžiai
Finansinis biudžetavimas moko vaikus planuoti savo išlaidas ir nustatyti prioritetus. Jie išmoksta atskirti būtinus poreikius nuo pageidavimų, suprasti, kada ir kaip leisti pinigus ir įgyti gebėjimą padaryti protingus finansinius sprendimus. Tai padeda jiems kurti sveikus finansinius įpročius ir neleisti pinigams pasklisti nekontroliuojamai.
Sąmoningas vartojimas
Finansinio biudžetavimo mokymas padeda vaikams suprasti, kad pinigai yra ribotas išteklius, ir kad jie turėtų atsakingai rinktis, kur ir kaip juos leisti. Tai skatina sąmoningą vartojimą, kuris gali sumažinti nereikalingų pirkinių ir skolų susidarymą.
Skatinimas taupyti
Finansinio biudžetavimo mokymas skatina vaikus įgyti taupymo įpročių. Jie išmoksta išskirti tam tikrą dalį savo pajamų taupymui ir supranta, kad taupymas gali padėti jiems siekti finansinių tikslų ir įveikti finansines sunkumus. Tai svarbus įgūdis, kuris padeda jiems kurti finansinį saugumą ateityje.
Finansinis savarankiškumas
Mokant vaikus finansinio biudžetavimo, jie tampa finansiškai savarankiškesni. Jie mokosi priimti finansinius sprendimus ir atsako už savo pinigus. Tai padeda jiems tapti atsakingais suaugusiais asmenimis ir gerai pasiruošti finansinėms iššūkiams, su kuriais jie susidurs gyvenime.
Finansinio biudžetavimo mokymas vaikams padeda jiems įgyti įgūdžius, kurie yra būtini siekiant finansinės gerovės ir sėkmingos ateities. Tai padeda jiems suprasti pinigų vertę, kurti sveikus finansinius įpročius ir pasiruošti finansinėms atsakomybėms, su kuriomis jie susidurs gyvenime.
Vaikų finansinio raštingumo ugdymo patarimai
Tyrimai rodo, kad pinigų stygiaus problemos Lietuvoje pastaraisiais metais padažnėjo tėvams, gyvenantiems su vaikais iki 18 metų. Šią problemą lemia prastas tėvų indėlis į vaikų mokymą apie finansus. Nors vaikai mokykloje mokomi skaičiuoti, jų finansinis raštingumas vis dar lieka antrame plane.
Remiantis Kembridžo universiteto mokslininkų išvadomis, vaikų mokymas apie finansų valdymą turėtų prasidėti nuo septynerių metų. Būtent tada pradeda sparčiai formuotis vaikų supratimas, tokio amžiaus vaikai jau moka paprasčiausius matematinius veiksmus - pridėti, atimti ar padauginti.
Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė teigia, kad vaikus supažindinti su pinigais galima ir dar anksčiau. „Vertėtų rodyti pavyzdį, ką su pinigais galima daryti, kaip vyksta pirkimo procesas parduotuvėje. Vaizdinė medžiaga giliau išlieka vaiko atmintyje ir padeda greičiau įsisavinti pamokas. Kuo anksčiau vaikai pradės gilintis į finansus, šeimos biudžeto subtilybes, tuo lengviau bus ateityje, o tėvai jaus mažesnį spaudimą“, - teigia D. Stoškuvienė.
Išugdyti taupymo įprotį
Vaikai nuo mažens mato, kaip yra leidžiami pinigai, kaip už juos tėvai perka žaislus, saldainius ir kitus daiktus. Tiesa, jie dar nesupranta, kad pinigus reikia ne tik leisti, bet ir taupyti. Taupymas ugdo discipliną, planavimo įgūdžius, kurie vaikams ypač naudingi, kai jie sulaukia pilnametystės. Be to, taupymas suteikia saugumo ir nepriklausomybės pojūtį.
Suteikti galimybę taupyti
Stoškuvienė primena, kad vaikai turėtų pajusti, ką reiškia nuosavi pinigai. Tai jiems leistų priimti savarankiškus sprendimus juos panaudojant. Todėl tėvams reikėtų reguliariai duoti vaikams dienpinigių. Žinoma, ilgainiui reikėtų įvertinti, kaip vaikas juos panaudoja ir kam jie skirti. „Tėvai nuo vaikystės galėtų vaikams padovanoti „kiaulę taupyklę“ ar, kadangi gyvename naujais laikais, limitą mobilioje „piniginėje“, kur vaikai galėtų taupyti kišenpinigius didesniam pirkiniui. Ilgainiui vaikai įpras gautus pinigus ne tik išleisti, bet ir atsidėti ateičiai“, - sako D. Stoškuvienė.
Iškelti taupymo tikslus
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mažesnio amžiaus vaikams reikėtų iškelti trumpalaikius, o ne ilgalaikius taupymo tikslus, jog pats procesas neprailgtų. Antraip vaikui gali nusibosti, jis praras kantrybę ir liausis taupęs. „Tyrimai rodo, kad bręstant vaikai natūraliai išsikelia vis didesnius tikslus, kurie užtrunka ilgiau, o buvusi taupymo patirtis jiems leidžia lengviau pasiekti norimą tikslą. Vaikų sąmoningumas auga, jie supranta, kad norint pasiekti didesnį tikslą, reikia turėti daugiau kantrybės, disciplinos ir įdėti daugiau darbo“, - teigia D. Stoškuvienė.
Atskirti būtinybę nuo norų
Viena svarbiausių finansinio raštingumo pamokų - atskirti būtinybę nuo norų. Svarbu padėti vaikams atskirti būtinas išlaidas nuo emocinių užgaidų. Reikia paaiškinti paprastus dalykus, jog maistas, išlaidos už būstą, drabužiai ar išlaidos mokslui yra pamatiniai dalykai, be kurių gyvenimas yra sunkiai įmanomas. Priešingai nei saldainiai, žaislai, bilietas į kiną ar panašūs dalykai. „Tėvai gali vaikus supažindinti su šeimos biudžetu, parodyti, kaip ir kam panaudojami turimi finansai. Realūs pavyzdžiai geriau paveikia vaikų sąmonę, be to, tėvai vaikams yra autoritetas, jie kartoja jų veiksmus, todėl tėvai turi tapti geruoju pavyzdžiu“, - sako D. Stoškuvienė.
Pinigai yra uždirbami
Svarbu, kad vaikai pajustų darbo skonį, suprastų, jog pinigai neatsiranda iš niekur, o yra uždirbami. Tėvai galėtų vaikams skirti tam tikras namų ruošos užduotis, pavyzdžiui, sutvarkyti kambarius, nupjauti žolę ar atlikti kitus darbus, už kuriuos būtų mokamas tam tikras atlygis. Tiesa, D. Stoškuvienė primena, kad nereikėtų mokėti už darbus, kurie ir taip yra vaikų atsakomybė - savo kambario ar augintinio priežiūra ir kt. „Kad vaikai visų pinigų neišleistų iškart, taip pat būtų gerai dienpinigius duoti mėnesiui ar savaitei bei perspėti, kad artimiausiu metu vaikas pinigų daugiau negaus, tad privalo išsiversti tam tikrą laiką. Taip tobulės vaikų planavimo įgūdžiai, augs disciplina.
tags: #dicpinigaitiene #vaikus #mokyti #finansu
