Vaiko gimimas yra vienas svarbiausių ir džiaugsmingiausių įvykių žmogaus gyvenime. Jis atneša ne tik naujų pareigų ir rūpesčių, bet ir stiprių emocijų - meilės, džiaugsmo, prasmės. Tačiau kartu su šiomis emocijomis į šeimą dažnai įžengia ir įtampa, nuovargis bei nesusikalbėjimas. Daug porų susiduria su konfliktų pagausėjimu būtent po vaiko gimimo. Tai jautrus, bet svarbus klausimas, kodėl taip nutinka ir ką galima padaryti, kad santykiai ne tik išliktų, bet ir sustiprėtų?
Vaiko gimimo registravimo procedūra
Klientų aptarnavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyris registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu (toliau - vaiko gimimo pažymėjimas). Pareiškimas apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateikiamas raštu. Gimimas registruojamas bet kurioje tėvų pasirinktoje civilinės metrikacijos įstaigoje.
Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Jeigu vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Rasto vaiko gimimas registruojamas remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu, o apie rasto vaiko gimimą - per tris paras nuo vaiko radimo. Registruojant rasto vaiko gimimą, civilinės metrikacijos įstaigai kartu su rašytiniu valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu pateikiamas policijos įstaigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, vietą ir laiką bei vaiko gimimo pažymėjimas.
Jei gavusi pareiškimą įregistruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaiga nėra gavusi iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaiko gimimo pažymėjimo, ji atideda vaiko gimimo registravimą iki bus gautas šis pažymėjimas, išskyrus atvejus, kai jį pateikia pareiškėjas.
Negyvas gimęs vaikas registruojamas remiantis medicininiu perinatalinės mirties liudijimu ir sudarant gimimo įrašą, kuriame nurodoma, kad jis gimė negyvas, taip pat nurodomas bendras motinai gimusių gyvų ir negyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik negyvą gimusį kūdikį. Tokiu atveju asmens kodas nesuteikiamas.
Reikalingi dokumentai vaiko gimimo registracijai
Norint įregistruoti vaiko gimimą, reikės šių dokumentų:
- Prašymas.
- Tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
- Sveikatos priežiūros įstaigos sudaryto vaiko gimimo pažymėjimo kopija.
- Santuokos sudarymą liudijantis dokumentas, jeigu vaiko tėvai susituokę ir šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
- Santuokos nutraukimą liudijantis dokumentas, jeigu vaiko tėvai išsituokę ar buvusio sutuoktinio mirties faktą liudijantis dokumentas, jeigu vaikas gimė našlei, jei šie duomenys nėra įtraukti į gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
- Prašymas dėl tėvystės pripažinimo, jeigu vaiko tėvai nėra susituokę.
- Jei prieglobsčio prašytojas ar neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis, kuris nėra prieglobsčio prašytojas, neturi galiojančio kelionės dokumento ir jam nėra išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, pateikiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotas dokumentas, kuriame turi būti asmens veido atvaizdas ir asmens duomenys (vardas (vardai), pavardė (pavardės), gimimo data, pilietybė, interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio (ILTU) kodas iš Lietuvos migracijos informacinės sistemos.
Elektroninės paslaugos ir išmokos
Nuo 2017 m. popieriniai gimimo liudijimai nebėra išduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento (AT kortelės ar paso), civilinės metrikacijos skyriuje bus galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą.
Gimus vaikui, taip pat turėsite deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą. Parvykus iš gimdymo namų paskambinkite į savo poliklinikos registratūrą ir praneškite apie naujagimį. Lietuvoje gimusio vaiko registravimas Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas nepriklausomai nuo jo pilietybės. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje.
Užsienyje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą Lietuvoje: Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu per mepis.registrucentras.lt (reikia turėti galimybę prisijungti prie sistemos per el. bankininkystę ar su el. parašu).
Registruojant vaiką internetu, sugaišite ne daugiau, kaip 10-15 minučių. Pateksite į Elektroninių valdžios vartus, kur trėsite prisijungti prie sistemos jums patogiu būdu (pavyzdžiui, su mobiliuoju el. paštu). Pareiškėjo (jūsų) duomenys turėtų būti supildyti automatiškai. Iš sąrašo "pateikiami dokumentai" pasirinkite reikiamą dokumento tipą, tai padarę spauskite Pasirinkti ir įkelkite sveikatos priežiūros įstaigos išduotą vaiko gimimo pažymėjimo kopiją (skenuotą ar nufotografuotą dokumentą) arba spauskite Naudoti elektroninį dokumentą, jei turite eVGP numerį ir sekite nurodymus.
Taip pat, gimusiam naujagimiui priklauso vienkartinė išmoka, jei bent vienas iš vaiko tėvų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 539 Eur vienkartinė išmoka vaikui. Bendra tvarka - kiekvienam vaikui iki 18 metų (bet ne ilgiau kaip 23 metų) yra skiriama mėnesinė išmoka tėvams - 85,75 Eur.
Vaiko gimimo įtaka tėvų santykiams
Vaiko gimimas dažnai lydimas stiprių jausmų - džiaugsmo, meilės, prasmės. Tačiau kartu su šiomis emocijomis į šeimą dažnai įžengia ir įtampa, nuovargis bei nesusikalbėjimas. Daug porų susiduria su konfliktų pagausėjimu būtent po vaiko gimimo. Tai jautrus, bet svarbus klausimas, kodėl taip nutinka ir ką galima padaryti, kad santykiai ne tik išliktų, bet ir sustiprėtų?
Dar prieš vaiko gimimą santykiai turi tam tikrą ritmą, daugiau erdvės vienas kitam, bendri pomėgiai, spontaniškumas. Gimus vaikui, prioritetai pasikeičia iš esmės. Visa energija ir dėmesys natūraliai krypsta į naują gyvybę, o partnerystė tarsi atsiduria „antrame plane“. Ši situacija savaime nėra bloga - tai natūrali vystymosi dalis. Tačiau jei nesame tam pasiruošę, pokyčiai gali sukelti daug nesusipratimų: skirtingi lūkesčiai, nuovargis ir miego trūkumas, emocinė distancija, o tai gali paveikti ir mūsų asmeninės vaikystės prisiminimus, prieraišumo stilius ar nerealizuotus lūkesčius.
Dauguma porų mano, kad jų konfliktai po vaiko gimimo kyla dėl "smulkmenų", kaip pavyzdžiui: kas naktį kelsis prie vaiko? Kas pavargęs labiau? Kada vėl bus „kaip anksčiau“. Tačiau iš tiesų, tokio tipo ginčai dažnai yra tik paviršius. Po juo slypi gilesnės emocinės dinamikos, susijusios su mūsų vidiniais modeliais, susiformavusiais ankstyvame gyvenime. J. E. Young schemų terapijoje teigia, kad žmogus nuo vaikystės formuoja tam tikras „schemas“ - giliai įsišaknijusius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Gimus vaikui, šios schemos gali labai suaktyvėti, ypač kai jaučiame nuovargį, spaudimą ar emocinį atstūmimą.
Prieraišumo teorija rodo, kad mūsų ankstyvi santykiai su tėvais ar globėjais formuoja vidinius modelius, pagal kuriuos vėliau kuriame artimus ryšius. Šie modeliai ypač stipriai suaktyvėja gimus vaikui. Saugus prieraišumo stilius leidžia poroms bendrauti atvirai, reaguoti į vienas kito poreikius, išlikti artimiems net ir įtampoje. Nerimastingas stilius dažnai sukelia stiprų emocinį poreikį būti matomam, patvirtintam. Vengiantis prieraišumas pasireiškia sunkumu atpažinti ir reikšti emocinius poreikius.
Daug moterų po gimdymo išgyvena emocinę vienatvę, apie kurią mažai kalbama. Jos nori būti „pakankamai geros mamos“, dažnai save spaudžia būti stipriomis, nepriklausomomis, rūpestingomis. Tuo pat metu jos trokšta artumo, palaikymo, bet… nesako. Vyrai taip pat išgyvena gilius pokyčius, nors apie juos kalbama mažiau. Daugelis vyrų išmokyti, kad yra „vyriška“ kontroliuoti emocijas, būti stipriam, nekalbėti apie vidinius išgyvenimus. Gimus vaikui, jie dažnai jaučiasi pasimetę: kaip būti gera atrama partnerei, kai patys nežino, ką jaučia?
Kaip susikalbėti, kai viskas keičiasi?
Kai gimsta vaikas, keičiasi ne tik dienotvarkė - keičiasi vaidmenys, identitetai ir emociniai poreikiai. Tai tarsi žemės drebėjimas poros dinamikoje. Ir vis dėlto, net jei jaučiasi, kad viskas slysta iš po kojų, galima išmokti kurti naują pusiausvyrą.
1. Sąmoningas savęs pažinimas - pirmas žingsnis. Svarbu stabtelti ir pažiūrėti į save: kaip aš reaguoju į artumą? Kaip kalbu apie savo poreikius? Ką darau, kai jaučiuosi atstumtas (-a)?
2. Atvira komunikacija - ne apie kaltę, o apie artumą. Susikalbėjimas nereiškia „išsakyti viską, kas netinka“, tai reiškia gebėjimą išsakyti, kaip man yra, be kritikos ir gynybos. Vietoj: „Tu manęs niekad nepalaikai“ → gali skambėti: „Kai būnu pavargus (-ęs), man labai svarbu jausti tavo artumą. Ar galim rasti būdą, kaip tai padidinti?“
3. Maži intymumo gestai - didelė vertė santykiuose. Intymumas - tai ne tik fizinis artumas, bet ir jausmas, kad esu svarbus (-i), kad galiu būti savimi. Gimus vaikui, romantinis ryšys dažnai pasitraukia į šalį, tačiau yra labai svarbu jį išlaikyti.
4. Pagalbos ieškojimas - brandos ženklas, ne silpnumas. Kai kurie sunkumai neišsisprendžia tik dviese, ypač jei abu partneriai turi aktyvias schemas ar skirtingus prieraišumo stilius. Tokiu atveju kreipimasis į psichologą ar porų terapiją gali būti ne santykių „pabaigos ženklas“, o jų išgelbėjimas.
Vaiko gimimas suvienija tėvus ar išskiria? Tėvų santykių kokybė priklauso nuo to, kokiu požiūriu jie vadovaujasi šeimoje: infantiliu, pagrįstu pretenzijomis arba meile, pagarba sau ir kitiems, rūpinimusi savimi ir kitais, susitarimais ir kt. Jeigu iki vaiko gimimo poros sukūrė empatija, parama ir pagalba grįstus tarpusavio santykius, o vaiko gimimas buvo abiejų laukiamas, jie ir gimus vaikui rodys vienas kitam empatiją. Jeigu vaikas nebuvo laukiamas, jo gimimas abiem ar vienam iš tėvų bus našta.
Svarbus tėčių vaidmuo kuriant ryšį su kūdikiu. Mamos ryšys su kūdikiu prasideda žymiai anksčiau nei tėčių, nes mamos į jį investuoja visą nėštumo laikotarpį, o tėčiams ši galimybė atsiranda tik kūdikiui gimus. Tėčiai yra ne mažiau svarbūs negu mamos vaiko gyvenime. Tėvų santykiai su jų pačių tėvais, jų tėvų taikyti auklėjimo modeliai, savęs priėmimas / nepriėmimas lemia tai, kaip jie elgiasi su savo vaikais. Norint užmegzti tarpusavio ryšį su vaiku, tiek tėčiai, tiek mamos turi investuoti, t. y. aukoti savo laiką, resursus, laisvalaikį, sveikatą.
