Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu skatinti vaiko motorinę raidą, kuri apima vis daugiau sudėtingų judesių ir koordinacijos. 10 mėnesių amžiaus kūdikis jau aktyviai tyrinėja aplinką, bando naujus judėjimo būdus ir tobulina turimus.
Motorinė raida 10 mėnesių
Dešimtojo mėnesio pabaigoje kūdikis turi gebėti atlikti šiuos psichomotorinės raidos įgūdžius:
Judėjimas ir padėtys
- Gulėjimas ant pilvo: Sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais. Pasirėmęs rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų.
- Stovėsena ant keturių: Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių. Šioje padėtyje galima stebėti siūbavimą išilgai kūno - pirmyn ir atgal.
- Nekoordinuotas ropojimas: Kūdikis dar neturi visiškai išvystytos "kryžminės koordinacijos" (kairė koja-dešinė ranka).
- Atsisėdimas: Iš kniubščios padėties, lenkdamas klubus ir sukdamas liemenį gali atsisėsti. Iš padėties ant pilvo arba ant keturių spontaniškai arba prisilaikydamas už baldų vaikas gali atsisėsti, pasisukdamas per bet kurį šoną.
- Sėdėjimas: Ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara ir beveik ištiestomis kojomis. Sėdėdamas gali sukiotis į abi puses, neprarasdamas pusiausvyros. Tokioje stabilioje sėdimoje padėtyje kūdikis jau gali žaisti ilgesnį laiką.
- Atsistojimas: Prisilaikydamas pats savarankiškai stovi. Kojos yra žymiai sutvirtėjusios, todėl pastatytas ir nusitvėręs už baldų ar kitų tam tinkančių daiktų jis gali pastovėti ilgiau negu pusę minutės. Prilaikant už savo rankų, sėdinčiam kūdikiui pavyksta atsistoti.
10 mėnesių kūdikis tvirtai sėdi savarankiškai, atsisėda, bando nekoordinuotai ropoti, prisitraukia prie baldų ir atsistoja.
Rankų judesiai ir smulkioji motorika
- Pincetinis griebimas: Mažą daiktą kūdikis paima ištiestu smiliumi ir prieš jį atsuktu nykščiu. Vaiko dėmesį patraukia vis smulkesnės detalės, vis mažesni objektai ir mažos skylutės. Kūdikis lėtai artina ranką prie trupinio, ištiesia smilių, jam priešais atsuka nykštį, o tada smiliaus bei nykščio galais kaip pincetu paima trupinį. Kiti pirštai neturi dalyvauti. Įgūdį turi būti įvaldžiusios abi rankos.
- Daužymas kaladėlėmis: Beldžia dviem kaladėlėmis viena į kitą kelis kartus. Vaikas į abi rankas pagriebęs po kaladėlę, gali ne sykį tikslingai suliesti jas ir padaužyti vieną į kitą.
- Smiliumi čiupinėjimas: Smiliumi čiupinėja objekto detales. Vaikas ištiestu smiliumi čiupinėja lėlės detales, pvz., burną, akis. Vaiko suvokimas jau tiek diferencinis, kad jis ne tik suvokia bendrą visumą, bet pastebi jos atskiras detales ir mėgina jas optiškai bei taktilškai tyrinėti.
Pirštukų judesiai vis tikslesni. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai.
Percepcija (suvokimas) ir žaidimai
- Sąmoningas daiktų metimas: Vaikas sąmoningai numeta žaislą. Vaikas paima vieną ar kelias kaladėles ir iškart po kelių žaidimo sekundžių su dideliu pasitenkinimu jas lanku numeta žemėn. Šis žaidimas suteikia vaikui džiaugsmo dėl kelių dalykų. Jam gali būti svarbus erdvinių santykių pajutimas, sukeltas garsas bei patyrimas, kad jis pats gali aktyviai disponuoti daiktais. Be to, vaikas paprastai gauna socialinio pastiprinimo iš aplinkos, kadangi aplinkiniai juokiasi, vaikui taip elgiantis, ir vėl grąžina jam numestus daiktus. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas.
- Tyrimas per burną: Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.
10 mėnesių kūdikio raidoje svarbus augantis supančio pasaulio suvokimas.
Kalbos raida ir socialinis bendravimas
Kalbos vystymasis
- Dialogas: Fonetiškai teisingas išmoktų skiemenų mėgdžiojimas. Vaikas žvilgsniu fiksuoja mamą ir aiškiai pakartoja jam ištartus skiemenis taip, kad kalbėjimo-atsakymo žaidimą tarp motinos ir vaiko galima laikyti dialogu. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti.
- Kalbos supratimas: Pasukdamas galvą, vaikas ieško pavadinimo jam žinomo daikto arba asmens. Suradęs bent akimirką į jį žvelgia, o jei tai žmogus, nusišypso. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus.
Kalboje vyrauja „dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti.
Paprasta mankšta kūdikiams, kuri juos paskatins greičiau ropoti ir vaikščioti
Socialumas ir emocijos
- Drovisdumas: Aiškiai drovisi svetimų žmonių. Vaikas ir ilgiau pabuvęs su nepažįstamuoju, vis dar vengia prisilietimu kontaktuoti su juo; tik būdamas visai prie mamos, jaučiasi pakankamai saugus, kad galėtų atsigręžti į nepažįstamą asmenį. Nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
- Bendravimo poreikis: Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.
- Emocijų raiška: Pirmuosius gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą.
Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų.
Kaip padėti 10 mėnesių kūdikiui tobulėti?
Norint paskatinti kūdikio motorinę raidą, svarbu sudaryti jam saugią ir stimuliuojančią aplinką. Tinkamai parinktos prekės kūdikiams padeda mažyliui augti, tyrinėti aplinką ir ugdyti motoriką. Sensoriniai žaislai, tokie kaip įvairių tekstūrų kamuoliukai, lavina pojūčius, gerina rankų ir akių koordinaciją bei skatina smalsumą. Veiklos kubai su skirtingomis užduotimis lavina smulkiąją motoriką.
Profesionalus kineziterapeutas gali padėti įvertinti vaiko raidą, pasiūlyti tinkamus pratimus ir padėti tėvams suprasti, kaip skatinti mažylio motorinį vystymąsi. Reguliari mankšta padeda stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir suteikia kūdikiui daugiau pasitikėjimo savimi judant.
Patarimai tėvams
- Skatinkite atsistojimą: Leiskite mažyliui žaisti, klūpant prie baldų ar žemesnio stalo. Nepasiekęs norimo daikto, jis bandys temptis į viršų ir stotis. Pamodeliuokite taisyklingą atsistojimą - iš klūpimos padėties statyti vieną koją, ja atsispirti ir pristatyti antrą koją.
- Skatinimas judėti: Padėliokite vaikui rūpimus daiktus 1 m atstumu - taip priversite jį pažingsniuoti pristatomu žingsneliu.
- Saugi aplinka judėjimui: Venkite vaikštynių, nes manoma, kad jos gali sulėtinti savarankiško vaikščiojimo įgūdžių formavimąsi.
- Smulkiosios motorikos lavinimas: Leiskite plėšyti arba glamžyti popierių.
- Eisenos lavinimas: Kūdikį, kuris jau pradeda vaikščioti, paskatinkite kažką neštis rankoje. Tai apsunkina centrinės nervų sistemos darbą, nes ji turi atlikti kelias užduotis - kontroliuoti ėjimą ir nepamesti iš rankos daikto.
- Kalbos skatinimas: Kalbėkite su kūdikiu jo kalba, tačiau būtinai kartokite ne tik kūdikio tariamus garsus, bet ir normalius žodžius. Kai kūdikis sako „niam niam“, patvirtinkite, kad jį suprantate ir pasakykite trumpą, paprastą, bet taisyklingą sakinį: „Taip, niam niam. Valgysime jogurtą.“
- Žvilgsnio sekimas: Kūdikiui pradėjus sekti jūsų žvilgsniu ir įsižiūrėjus į konkretų objektą, būtinai jį garsiai įvardinkite.
Tinkamai skatinant vaiko raidą, galima padėti jam greičiau pasiekti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
