Net ir nedidelis vaiko galvos sutrenkimas gali sukelti nerimą tėvams keliančius požymius, o rimtesnių pažeidimų simptomai iš pradžių būna vos pastebimi. Svarbu žinoti, į ką pirmiausia reikia atkreipti dėmesį.
Daugelis vaikų neužauga nepatyrę mažesnių ar didesnių galvos traumų. Nors šios traumos sukelia nemažą nerimą tėvams, svarbu žinoti, kad daugelis jų yra lengvos ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Tačiau vis tik reikia elgtis apdairiai. Berniukai dažniau už mergaites patiria galvos traumas.
Jeigu vaikas susitrenkė galvą, bet niekuo nesiskundžia ir vėl žaidžia, veikiausiai jis nepatyrė rimtos traumos. Galvoje pasirodęs kraujas - dar nėra rimtos traumos požymis. Galvos odos kraujotaka intensyvi. Todėl net nedidelės įpjovos sukelia gausų kraujavimą. Sustabdykite kraujavimą, išvalykite ir apžiūrėkite žaizdą. (Įpjovos, įbrėžimai, mėlynės).
Galvos sutrenkimo simptomai ir pirmoji pagalba
Net ir silpnai susitrenkus galvą dažnai vaikams būna silpni smegenų sukrėtimai. Vaikas išbąla, gali skųstis galvos skausmu ir būti labai mieguistas. Jeigu vaiko būklė normalizuojasi per artimiausias 2-3 valandas, neprireikia kokio gydymo - pakanka poilsio. Net ir po nedidelio galvos sutrenkimo gali atsirasti nemažų mėlynių ir paburkimų, kurie praeina per 1-2 dienas.
Jeigu įtariate stipresnį smegenų sukrėtimą, būtinai reikia kreiptis į gydytoją. Galvos traumą patyrusį vaiką kurį laiką gali varginti galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, regėjimo bei koordinacijos sutrikimas, traukuliai, nemiga, nuovargis. Vaikas gali būti neramus ir dirglus, gali sulėtėti mąstymas, sutrikti atmintis.
Įvertinkite vaiko būklę. Uždėkite šaltą kompresą. Jei ant galvos po smūgio atsirado gumbas, paraudimas pirmiausia ant sumuštos vietos kuo greičiau reikia uždėti šaltą kompresą (pavydžiui, į rankšluostį suvyniotą ledą ar šaldytų maisto produktų pakelį). Jį laikyti reikėtų bent apie 20 minučių.
Duokite vaistų nuo skausmo. Pasikonsultuokite su gydytoju. Galite paskambinti vaiką prižiūrinčiam šeimos gydytojui arba pasikonsultuoti telefonu, paskambinę 113.
Užtikrinkite ramybę. Stebėkite 24 val. Bent 24 val. po traumos atidžiai stebėkite vaiką. Po to dar kelias dienas fiksuokite, ar nepasireiškė kokių nors simptomų ar netipinis elgesys. Kartais pirmąją parą po traumos gydytojas gali rekomenduoti vaiką (net ir nakties metu) kas 2-3 val. budinti.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Galvą susimušęs vaikas nori miegoti. Mitas, kad galvą susimušusiam vaikui negalima leisti miegoti. Atvirkščiai, pirmąsias 24 val. miegas yra būtinas.
Į ligoninę reikėtų vykti, jeigu galvos traumą patyrė jaunesnis nei 6 mėn. kūdikis. Jei vaikas po patirtos galvos traumos prarado sąmonę, nedelsdami skambinkite 112. Net jei tyrimo rezultatai ir nerodo didelės rizikos, reikėtų atidžiai stebėti vaiką.
Vienas dažniausiai atliekamų tyrimų patyrus galvos traumą - kompiuterinė tomografija. Tai neinvazinis radiologinis tyrimas, suteikiantis objektyvų smegenų ir kaukolės būklės vaizdą. Jis gali parodyti, ar nepažeistos bei kaip sunkiai pažeistos smegenys, taip pat padeda aptikti ir minimalius sužalojimus, kurių net nereikia gydyti.
Jeigu stebėjimo laikotarpiu (kelias pirmąsias paras po galvos traumos) neužfiksavote nieko keista, jokių ilgalaikių problemų neturėtų kilti. Atminkite, kad didžioji dalis galvos traumų yra lengvos.
Vaikai, patyrę sunkias galvos smegenų traumas, gali prarasti kai kurias raumenų, kalbos, regos, klausos ar skonio jutimo funkcijas. Jiems gali prireikti visą gyvenimą trunkančio gydymo ar reabilitacijos.
Kūdikių saugumas ir sukrėsto vaiko sindromas
Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią vaikui, dažniausiai iki vienerių metų kūdikiui, sukelia suaugusieji, suėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo.
Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai.
Kūdikio galvos dydis: kūdikio galva yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30 proc. kūno svorio). Kuo stipriau vaikas supurtomas, tuo jo patiriama trauma yra didesnė. Sukrėsto vaiko sindromas dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 1 metų kūdikiams. Tačiau dažniausiai vaikai yra supurtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės. Paprastai tai yra artimiausi vaikui asmenys - tėvai ar kiti šeimos nariai arba vaiką prižiūrintys asmenys (auklės, tolimesni giminaičiai ar draugai).
Kai kurie kūdikiai dažnai verkia, ypač jei yra alkani, pavargę, prisišlapinę, išsituštinę ar tiesiog norėdami atkreipti į save dėmesį. Dalis kūdikių yra linkę verkti tam tikru metu, pamaitinti ar pervystyti jie gali nurimti, tačiau ne visada. Jei verksmas trunka ilgai, globėjas patiria stresą, gali prarasti savikontrolę ir imti kūdikį purtyti.
Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas. Sukrėsto vaiko sindromas yra labai rimta būklė. Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių. Lengvesnio supurtymo padariniai gali būti nepastebimi kelerius metus, kartais jie gali išryškėti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.
Sukrėsto kūdikio sindromas
Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus. Supurtytas vaikas gali imti vemti, tada jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Svarbu vaiką ant šono versti iškart visu kūnu, kad galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje. Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jei vaikas prarado sąmonę, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti jį gaivinti, t. y. atlikti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą.
Labai svarbu atvirai papasakoti medikams visas įvykio aplinkybes. Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas! Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas.
Sukrėsto kūdikio sindromas yra sunkus smegenų sužalojimas, kurį sukelia stiprus kūdikio ar kūdikio purtymas, kuris pažeidžia kūdikio smegenų ląsteles, neleidžiant vaiko smegenims gauti pakankamai deguonies. Suplakto kūdikio sindromas taip pat vadinamas sukrėtimo sindromu, plakimo plakimo sindromu, galvos sužalojimu arba įžeidimu.
Kadangi sukrėtusio kūdikio sindromas pažeidžia smegenis, išoriniai sužalojimai nesimato. Naujagimių kaklo kaulai ir raumenys yra nepakankamai išvystyti. Tokiu atveju, jei kūdikis elgiamasi beatodairiškai arba stipriai purtomas, jo silpnos smegenys viduje nuolat juda pirmyn ir atgal, o tai gali sukelti patinimą, mėlynes ar net kraujavimą, nes organai jau yra trapūs, jautrūs ir nepakankamai išvystyti. Dažniausiai supurtyto kūdikio sindromo paveikti kūdikiai neišgyvena.
Prevencija yra geriau nei gydymas, nes kūdikių smegenų pažeidimas nėra gydomas. Atsargiai elgiantis, vengiant pakartotinio ir stipraus kūdikio purtymo, galima išvengti sukrėsto kūdikio sindromo. Vėmimas, traukuliai, arba traukuliai yra tiesioginės pasekmės, kurias reikia patikrinti.
Taip, galite lėtai ir švelniai purtyti, mėtyti orą, atšokti kūdikį į orą. Tačiau vis tiek būkite atsargūs tai darydami. Kūdikiai yra trapūs ir su jais reikia elgtis labai atsargiai. Ne kiekvienas drebulys sukelia sukrėsto kūdikio sindromą.
Saugi aplinka vaikui
Saugumas namuose. Laiptų apačioje ir viršuje įrenkite apsauginius vartelius, ant atveriamų langų sumontuokite apsaugas.
Vaikštynės. Lovytė. Kai jos dugnas nuleistas žemai, vaikučiui nieko nenutinka, net jei iškrenta. Todėl, kai kūdikis pradeda sėdėti ir yra jau gana stiprus atsistoti, lovytės dugną būtinai nuleiskite žemiau. Dviaukštė lova irgi kelia galvos traumos riziką.
Nešiojamasis lopšys. Jis tikrai praverčia, kai su kūdikiu reikia vykti į polikliniką, parduotuvę ar pan. Užkeli ant vežimėlio ratų ir keliauji. Tačiau netaisyklingai prisegtas kūdikis gali išslysti ir iškristi. Tokių nutikimų pasitaiko retai, bet kartais jie būna labai skaudūs.
Vežimėlis. Neleiskite mažyliui vežimėlyje klūpoti ar stovėti, nes jis gali persisverti per atbrailą ir iškristi. Pirkinių vežimėlis. Šį vežimėlį geriausia būtų naudoti tik pagal paskirtį. Tačiau kiekvienas yra matęs, kaip parduotuvėje tėveliai kartu su prekėmis jame vežioja ir savo mažylį. Jis džiaugiasi pirkiniais, tėvai dairosi ir nemato, ką tuo metu daro mažylis. Maitinimo kėdutė. Nepamirškite mažylio prisegti.
Vaikas auga, pavojai - taip pat, tad tėveliams nėra kada atsikvėpti. Rizika mažyliui susižaloti ypač padidėja, kai vaikas sulaukia metukų, pradeda darytis savarankiškesnis ir smalsesnis. Lankantis darželį vaikutis pavojų irgi neišvengia. Atėjus pavasariui, triratuku ar dviratuku išrieda į kiemus gatves, rizikuoja nuvažiuoti nuo šaligatvio atbrailos ir pan.
Didžioji dalis galvos traumų nepažeidžia smegenų arba jas pažeidžia nesunkiai. Stiprių traumų pasitaiko rečiau, tačiau net ir lengvas galvos sumušimas nepageidautinas - nekaltas nukritimas nuo lovos gali baigtis kraujosruvomis smegenyse ir rimtomis pasekmėmis sveikatai. Kūdikių galvos smegenys gali būti greičiau sužalotos dar ir dėlto, kad kaulinis kaukolės audinys dar nevisavertis, nesukaulėjęs. O jei yra rachito požymių, net ir nedidelė trauma gali tapti lemtinga. Tėveliai turi būti labai akyli ir rūpintis, kad kūdikio ir mažo vaiko aplinka būtų saugi, tinkamai naudoti jo priežiūrą palengvinančią techniką.
Važinėtis dviračiu, riedučiais arba riedlente vaikas turi su specialiu šalmu. Apsauginio šalmo dėvėjimas.
Jei nukritęs vaikutis patyrė lengvą galvos traumą, pirmiausia stenkitės jį nuraminti, paguosti ir paguldyti. Matote, kad tuoj iššoks gumbas, atsiras mėlynė? Uždėkite šaltą kompresą. Jei nurimęs mažylis toliau kaip niekur nieko žaidžia, juda, o sugebantis kalbėti niekuo nesiskundžia, jis turbūt patyrė tik lengvą traumą. Juk smegenis saugo kaukolės dėžutė, o skysčiai, supantys smegenis, leidžia joms amortizuotis, todėl kristi iš nedidelio aukščio nėra labai pavojinga.
Tėveliai dažniausiai nerimauja, ar galvos trauma atsilieps vaiko raidai ir sveikatai. Anot neurologės, jei vaikutis tik šiek tiek užsigavo galvytę ir nepatyrė galvos smegenų sutrenkimo, nebuvo praradęs sąmonės, žymesnių pasekmių jo sveikatai neturėtų būti. O žaizdelė galvoje neturėtų labai baiminti. Juk nė vienas vaikas neužaugo be gumbo.
tags: #kudikio #galvos #sutrenkimas
