Abortai yra viena opiausių ir labiausiai diskutuojamų temų šiuolaikinėje visuomenėje, apimanti medicininius, teisinius, etinius ir moralinius aspektus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, abortai yra legalūs, tačiau jų prieinamumas ir visuomenės požiūris į juos vis dar kelia daug diskusijų. Nors bendras abortų skaičius Lietuvoje mažėja, susiduriama su įvairiais iššūkiais, ypač kalbant apie medikamentinį nėštumo nutraukimą.

Medikamentinio aborto prieinamumas ir iššūkiai Lietuvoje

Nėštumo testui parodžius teigiamą rezultatą, Dalia susmuko ant grindų. Jau kitą dieną ji nuėjo pas gydytoją, kad ši tai patvirtintų, ir iškart pasakė, kad nori nutraukti nėštumą. „Pirmoji reakcija? Neplanuotas nėštumas, skyrybos, labai dažnai - pinigų dar vienam vaikui auginti, sveikatos draudimo neturėjimas, patirtas išprievartavimas - tai yra pacienčių istorijos, apie kurias BENDRA.lt sužinojo bandydami išsiaiškinti, ką patiria Lietuvos moterys, norėdamos nutraukti nėštumą. Kaip ir Dalia, visos jos norėjo kuo greičiau patekti pas gydytoją.

Ankstyvo nėštumo nutraukimas vaistais Lietuvoje leidžiamas iki devintos nėštumo savaitės. Savo veikimo principu artimiausias natūraliam persileidimui. Kristina (vardas pakeistas - BENDRA.lt) ieškojo privačios klinikos, kurioje nėštumą galėtų nutraukti jos draugė. Buvo gruodis, taigi, praėję beveik metai po to, kai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, leidžiantį vaistinį nėštumo nutraukimą.

„Paskambinau į bent 4 klinikas. Aš jas pataisiau, kad jau yra tvarka nuo sausio. Sakė, kad pas mus nelegalu, tad ko čia išvis klausiu. Dalia apie nėštumą sužinojo 6 savaitę. Laikas, varstant gydytojų duris, sparčiai tirpo. „Didžiausias šokas ir baimė buvo, kad nepavyks pasidaryti to aborto. Kitas galvos skausmas - nusipirkti medikamentų, sukeliančių persileidimą. Šio teksto rašymo metu reikalingų vaistų (jų yra dviejų rūšių) turėjo vos 6 vaistinės visoje Lietuvoje.

Vaistinį nėštumo nutraukimą kitur pasaulyje paprastai renkasi dauguma moterų - taip yra Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje. Lietuvoje statistika nėra renkama, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys rodo, kad per mėnesį yra nuperkama 10-30 tablečių rinkinių. Iš viso per mėnesį Lietuvoje atliekama apie 200 abortų. Tačiau susidomėjimas naujove atsirado ir net didėja. Tai rodo tie patys vaistų pardavimo duomenys.

Seime pernai net buvo iškelta iniciatyva, kad tokios konsultacijos prieš abortą būtų privalomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto, jos pavadintos „krizinio nėštumo“. BENDRA.lt kalbintos moterys tvirtina, kad būtent atkalbinėjimas ir buvo nemaloniausia aborto procedūros dalis, nes jos buvo tvirtai apsisprendusios. Pavyzdžiui, Indrė (vardas pakeistas - BENDRA.lt), nuėjusi pas gydytoją dėl aborto, gavo embriono ultragarso nuotrauką ir sulaukė replikos, esą tai galėtų būti pirmoji nuotrauka jos šeimos albume. Taip pat gydytoja ją išsiuntė namo dieną pagalvoti, ar tikrai nori nutraukti nėštumą, ir net papasakojo, kokius nėščiosioms skirtus vitaminus gerti, jei kartais pakeistų savo nuomonę.

Skambutis į kliniką dėl medikamentinio aborto. Kitose klinikose nėštumo nutraukimo neatlieka nė vienas gydytojas. Dar blogesnė situacija valstybinėse poliklinikose: vienoje jų gavome siūlymą ateiti po beveik dviejų mėnesių. Visą vakarinę Vilniaus dalį aptarnaujanti Karoliniškių poliklinika yra vienintelė miesto poliklinika, neatliekanti jokių abortų moters pageidavimu. Vaistinio aborto negautumėte Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių poliklinikose, vienintelė viltis ten - ieškoti privačiai dirbančio specialisto.

BENDRA.lt kalbinti gydytojai kaip pagrindinę priežastį, kodėl Lietuvoje sunku gauti medikamentinį abortą, minėjo nesklandumus dėl vaistų tiekimo. „Kodėl iki šiol neveikia, kaip turėtų? Kad jis buvo labai skubotai paviešintas. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo, ir kai tai paviešino per televiziją, aš net pati loštelėjau. Mes nežinojome, kad toks bus, susidomėjimas buvo didelis, ir moterys kreipėsi.

Be to, pasirodo, kad vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje reguliuojamas itin griežtai - taip griežtai, kad kai kurios nuostatos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) yra vadinamos kliūtimis, kurių moterys turėtų patirti kuo mažiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje reikalaujama, kad būtų naudojamas ultragarso tyrimas tiek nėštumo amžiui nustatyti, tiek vėliau patvirtinti, kad abortas sėkmingas.

Procedūrų gausa apsunkina darbą ir gydytojams, ir pacientėms. Paradoksalu, bet vaistinis abortas, nors turėtų būti paprastesnė procedūra, akušeriams ginekologams reiškia daugiau darbo, pacientėms - daugiau vizitų pas gydytojus. Be jau minėto rūpesčio dėl to, kur pacientė gaus vaistų, - gydytojai patys dažnai skambina į vaistines ir jų ieško.

Anot gydytojos B. „Mano viena kolegė dirba tik kartą per savaitę, atvažiuoja į Panevėžį. Sako, kaip aš ją seksiu ir žiūrėsiu? Kur ji tada pateks? Sakau, kad yra dar skubi pagalba. Moteriai išaiškini, bet tau papildomai skambina.

Vienas nėštumą nutraukiančių vaistų kursas kainuoja šiek tiek mažiau nei 200 Eur, nes jų, priešingai nei kitose valstybėse, nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas. Chirurginis nėštumo nutraukimas - sudėtingesnė ir kartais kelis kartus brangesnė procedūra, kuri klinikose dažnai sudaro nemenką pajamų dalį.

Vis dėlto dar didesne kliūtimi nei žinių trūkumas aborto - tiek vaistinio, tiek chirurginio - reikalaujančiai moteriai tampa tai, kad gydytojai ir ištisos klinikos atsisako atlikti šią procedūrą. Teisės aktai numato, kad akušeriai ginekologai gali taip apsispręsti dėl įsitikinimų, nebent gresia pavojus gyvybei. Tačiau nėra numatyta, kas nutiktų, jei nė vienas gydytojas įstaigoje nenori atlikti aborto.

Vilnietė Ieva pasakojo, kad patyrė medikų gėdinimą po to, kai išgėrusi vaistų ėmė itin smarkiai kraujuoti ir nuvažiavo į priimamąjį. „Tik pasakius, kad pasidariau „išvalymą“, pasišiaušė ir pradėjo kalbėti visai kitu tonu, klausinėti, kam taip pasidariau, ar pirmas nėštumas, ir ko čia atėjau <...>. Kita BENDRA.lt kalbinta anonimiška norėjusi likti akušerė ginekologė pasakojo, kad teoriškai žinotų, kaip atlikti medikamentinį abortą, bet neatlieka jų visai dėl savo įsitikinimų. „Jei dirbi tame skyriuje, kur atlieka nutraukimą, kaip ir turi atlikti.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė, buvusi gydytoja akušerė ginekologė Esmeralda Kuliešytė, pabrėžia, kad dėl sunkiai prieinamo aborto turėtų susirūpinti SAM ir gydymo įstaigų vadovai. „Tai yra moters teisė. Ne kiekvienai to reikia, turbūt mažumai, nėštumo nutraukimų mažėja.

E. Kuliešytė ypač kritikuoja atvejus, kai gydymo įstaigos slepia neatliekančios nėštumo nutraukimą, nenurodo to internete, moteris tai sužino tik gydytojo kabinete. „Tai prievarta. Jie net nemano kitaip, tik kad reikia gimdyti. Apie kokias žmogaus teises kalbame, jei yra institucinė prievarta?

Ekspertai pabrėžia, kad situacija net ir šiandien, legalizavus vaistinį nėštumo nutraukimą, nėra geresnė, nes Lietuvoje vis dar nėra reprodukcinės sveikatos politikos, reprodukcinės sveikatos įstatymo, ši sritis neįtraukta į Vyriausybės darbų programą. Kaip galimą sprendimą jie siūlo sukurti valstybinę interneto svetainę, kuri teiktų patikimą informaciją: nuo prevencinių tyrimų iki kontracepcijos, nėštumo nutraukimo temų.

E. Kuliešytė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojų žinios apie kontracepciją taip pat menkos, nerimą kelia tai, kiek daug jų nevartoja kontraceptikų arba tiki klaidinga informacija apie jos žalą. „Nėra strategijų, programų. Kaip mes vystomės šiuo klausimu, niekas nežino. Tai turėtų užtikrinti SAM <...>. Visada sakoma, kad dar ne laikas.

Abortų statistika ir visuomenės požiūris Lietuvoje

Statistikos departamento duomenimis, atliktų abortų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. 1990 m. buvo atlikta 28 tūkst. abortų, o 2021 m. - 2,7 tūkst. Per nepriklausomybės laikotarpį abortų skaičius smarkiai sumažėjo, o požiūris į abortus - liberalėjo. Tačiau 2022 m. atliktų abortų skaičius siekė 2 705, o 2021 m. - 2 735. Lyginant su gimusių kūdikių skaičiumi, Lietuvoje pastebima, kad 100 gyvų gimusiųjų tenka 12,3 aborto atvejų (2022 m.), o 2021 m. šis rodiklis siekė 11,7.

Lietuvos gyventojų požiūris į abortų draudimą nuosekliai keičiasi. 1994 m. už besąlygišką abortų uždraudimą ar labai smarkų apribojimą pasisakė 27 proc. gyventojų, o 2022 m. - tik 13 proc. Tuo tarpu nepritariančių abortų draudimui ar apribojimui dalis išaugo nuo 70 proc. (1994 m.) iki 78 proc. (2022 m.).

Dauguma Lietuvos gyventojų (51% vyrų ir 60% moterų) sutinka su nuostata, kad nėščia moteris turi turėti teisėtą galimybę nutraukti nėštumą, jei dėl kokių nors priežasčių nutaria negimdyti. Ypač didelė dalis gyventojų (42% moterų ir 44% vyrų) laikosi moters teisės į abortą pozicijos.

Gyventojai pateisina abortus tais atvejais, kai motinos sveikatai gresia pavojus, kai moteris pastojo ne savo valia arba yra didelė tikimybė, kad vaikas gims nevisavertis. Neigiamai vertinamas abortas tik dėl materialinių paskatų, nors apklausos rodo, kad net ir tokiu atveju jį pateisintų didelė dalis gyventojų.

Pozityvi patirtis Vengrijoje

Vengrija demonstruoja teigiamą demografinę tendenciją. Per dešimtmetį (2011-2021 m.) šalyje gimstamumas padidėjo 29%, abortų skaičius sumažėjo 46%, o santuokų padaugėjo 101%. Tokie rezultatai paneigia įsitikinimą, kad šeimai palanki politika negali padėti Europos valstybėms įveikti demografinio kritimo.

Vengrijos vyriausybė aktyviai skatina šeimos kūrimą per įvairias politikos priemones: mokesčių lengvatas šeimoms, nemokamus darželius, subsidijas būstui įsigyti ir statyti, taip pat didina išmokas šeimoms, motinoms ir vaikams. Ši šalis skiria 6% BVP šeimų paramai, o tai yra didžiausias rodiklis pasaulyje.

Pasaulinė abortų statistika ir istorinės tendencijos

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, abortai pasaulyje kasmet sukelia didelį mirtingumą, ypač besivystančiose šalyse, kur jie dažnai atliekami nesaugiai. Istoriškai abortų legalizavimas daugelyje šalių buvo susijęs su būtinybe užkirsti kelią nelegalių ir pavojingų procedūrų plitimui, kurie kėlė grėsmę moterų gyvybei ir sveikatai. Pavyzdžiui, Sovietų Sąjungoje abortai buvo legalizuoti ne tik dėl medicininių, bet ir dėl ekonominių priežasčių - nelegalių abortų aukų gelbėjimas kainavo brangiau nei jų kontroliuojamas atlikimas. Rumunijoje, kurioje 1966 m. buvo uždrausti abortai siekiant padidinti gimstamumą, smarkiai išaugo moterų mirtingumas dėl nesaugių procedūrų.

JAV abortų legalizavimas buvo susijęs su pasauline seksualine revoliucija ir pokyčiais visuomenės požiūryje į reprodukcines teises. Raudonukės epidemija 1962-1965 m. taip pat paskatino diskusijas apie abortų legalizavimą, nes nėštumo nutraukimas buvo laikomas indikacija, siekiant išvengti apsigimimų.

Tačiau net ir šalyse, kur abortai legalūs, moterys gali susidurti su kliūtimis. Strasbūro teismas yra nagrinėjęs bylas, kuriose moterys, negavusios leidimo abortui savo šalyje (pvz., Airijoje), buvo priverstos vykti į Didžiąją Britaniją ir po procedūros patyrė komplikacijų.

Lietuvos specifika ir ateities perspektyvos

Lietuvoje situacija sudėtinga dėl kelių priežasčių: nepatikimos abortų statistikos, neigiamo visuomenės ir dalies medikų požiūrio, vaistų tiekimo sunkumų ir griežtų reguliavimų, kurie kartais prieštarauja PSO rekomendacijoms. Nors medikamentinis abortas yra legalus ir laikomas saugesniu bei patikimesniu metodu, jo prieinamumas vis dar ribotas.

Ekspertai pabrėžia, kad Lietuvoje trūksta aiškios reprodukcinės sveikatos politikos ir įstatymų. Siūloma sukurti valstybinę interneto svetainę, teikiančią patikimą informaciją apie reprodukcinę sveikatą, kontracepciją ir nėštumo nutraukimą. Taip pat svarbu didinti visuomenės, ypač jaunimo, sąmoningumą apie šeimos planavimą ir kontracepciją.

„Kol pačioms nereikia tos paslaugos, moterys nesusiduria, mano, kad viskas gerai. Kai su tuo susidurs, pamatys, kad nėra gerai“, - dėl informacijos stygiaus apgailestauja E. Kuliešytė.

tags: #aborto #pasauline #statistika

• Espumisan Baby kūdikiams
• Samprata, raida ir perspektyvos
• Atraskite lietuvius, kurie garsina Lietuvą pasaulyje.
• Gimtadienio dainos tekstai
• Auklėjimo teorija ir Leono Jovaišos indėlis