Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas.
9-10 mėnesių: motorinės raidos ypatumai
Šiuo amžiaus tarpsniu formuojasi glaudus smulkiosios ir stambiosios motorikos ryšys.
Vaikas pradeda suvokti savo vaidmenį, įtaką aplinkos pokyčiams.
Savo aplinkoje jis aptinka vis naujų daiktų, jais domisi ir tyrinėja.
Kadangi tuo laikotarpiu jau gana neblogai būna išvystyta liemens kontrolė, mažylis gali keisti sėdimą padėtį, laikydamas rankoje žaislą.
Kūdikis įprastai jau sėdi vieną kojytę ištiesęs, kitą sulenkęs, ištiesęs abi kojytes, sukiojasi sėdėdamas.
Šiuo raidos etapu formuojasi žnyplinis griebimas (nykščiu, rodomuoju pirštu ir didžiuoju), todėl vis patogiau tampa manipuliuoti žaislais ar smulkesniais daiktais.
Taip pat jiems ypač patinka dėti mažesnius daiktus į didesnius.
Kūdikis drąsiai ir greitai iš sėdimos padėties pereina į padėtį ant keturių ir grįžta atgal, pradeda ropoti diferencijuotais kojų ir rankų judesiais, noriai ir gana lengvai įveikdamas kelyje sudėtas kliūtis.
Tokio amžiaus vaikai dažnai žaidžia klūpėdami, o ropodami jau geba savarankiškai atsistoti - įsikibę į atramą.
Atsistoję jie stovi tvirtai ir jau žingsniuoja pristatomu žingsneliu aplink baldus, o vedami į priekį, deda plačius ir nekoordinuotus žingsnius.
Devintojo mėnesio pabaigoje kūdikis turi gebėti atlikti šiuos pagrindinius psichomotorinės raidos įgūdžius:
- Gulėjimas ant pilvo: Šliaužia. Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį. Šliaužimo fazė paprastai būna trumpa; ilgesnį laiką (daugiau kai 2 mėnesius) užsitęsia dažniausiai vaikams, turintiems motorinės raidos sutrikimų.
- Sėdėjimas: Mažiausiai 1 minutę laisvai sėdi. Galva pakelta, nugara ištiesta iki juosmens, kojos - praskėstos ir daugiau ar mažiau sulenktos. Kūdikis prarasdamas pusiausvyrą, gali ją išlyginti, greitai pasiremdamas rankomis į visas puses.
- Stovėjimas: Prilaikomas už rankų, vaikas mažiausiai pusę minutės stovi, visiškai išlaikydamas savo kūno svorį. Vystantis stovėjimo reakcijai, lygiagrečiai silpnėja kojų griebimo refleksas. Jei 9 mėnesių kūdikis vis dar dažniausiai stovi ant pirštų galų, ar kryžiuoja kojas, tuomet vertėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu, neurologu, šeimos gydytoju. Kūdikiams, kurių raumenų tonusas žemas arba hipotoniškas, dažniausiai stovėjimas atsiranda vėliau. Šie vaikai 9-ąjį mėnesį dar nesugeba išlaikyti svorio, kaip aprašyta.
- Griebimas: Tyčia paleidžia daiktą kristi. Vaikas turi sugebėti paleisti kristi daiktą abiem rankomis vienodai.
9 mėnesių mergaitės sveria nuo 8,2 iki 11 kg ir yra 69 - 75,5 cm ūgio.
Šį mėnesį kūdikis auga lėčiau nei anksčiau.
Šiuo laikotarpiu kūdikis yra labai aktyvus.
Prieš ropojimą paprastai būna etapas, kai kūdikis klūpėdamas svyruoja pirmyn ir atgal.
Šio amžiaus mažylis nori judėti į priekį, tačiau dažnai rankos ir kojos dar nėra iki galo koordinuotos.
Dalis kūdikių praleidžia šliaužimo etapą ir pradeda iš karto ropoti.
Tačiau neverta nerimauti, jei mažylis dar nešliaužioja ar neropoja, neužilgo jis pradės visais įmanomais būdais judėti ir net nepastebėste, kaip greitai jis išmoks ropoti.
Bus naujas smagus iššūkis- pagauti sparčiai beropojantį mažylį.
Devintąjį mėnesį kūdikis juda vis laisviau, priropojęs prie baldų stojasi, tempia ant savęs viską, ką gali pasiekti, naršo po spinteles, stalčius ir kambarinių augalų vazonus.
Šliaužia ir ropoja.
Nekalbame apie pavienius čempionus, kurie tokio amžiaus jau eina savo kojomis.
Paguldytas ant pilvo vaikutis moka stumtis pirmyn.
Jis pakelia viršutinę kūno dalį, remiasi alkūnėmis ir visą kūną perkelia į priekį.
Pilvu kūdikis šliaužia vos savaitę-kitą.
Kartais atrodo, kad ropoja s 9 mėnesių kūdikis velka vieną koją, juda kreivai ir netaisyklingai.
Tai normalu.
Vienas šliaužia kaip žvalgyboje, kitas straksi it beždžioniukas, trečias geriau juda atbulas ar šonu.
Ilgokai sėdi neprilaikomas.
Kūdikis neprilaikomas išsėdi mažiausiai minutę.
Tvirtas sėdėjimas nė neprimena to apgailėtino svirduliavimo, kokį matėte prieš 2 mėnesius.
Kūdikio galva iškelta, nugara beveik tiesi, kojos neįtemptos, per kelius kiek sulenktos.
Tiesa, ir devynių mėnesių vaikučiui sėdėti reikia pastangų.
Remiasi ranka už nugaros.
Praėjusį mėnesį pasodintą vaikutį lengvai stumtelėdavote, o jis ištiesdavo ranką į šoną ir atsiremdavo.
Dabar stumtelėtas jis jau remsis ir už nugaros.
Kūdikis jau nebėra bejėgė lėlė, kurią pasodintą stumteli, ir ji nugriūna.
Prilaikomas stovi.
Pastatytas ir prilaikomas kūdikis tvirtai stovi mažiausiai pusę minutės.
Meta daiktus.
Ir anksčiau kūdikis mėtydavo daiktus, stebėdavo, kaip jie krenta.
Dabar daiktų mėtymas jam tapo žaidimu.
Žaidžia su dėžute.
Mažylis vis daugiau susigaudo, kas yra viduje ir išorėje, viršuje ir apačioje, priekyje ir užpakalyje.
Kūdikis sąmoningai kiša ranką į dėžutę, kurioje yra žaisliukas.
Manipuliuoja daiktais.
Judesiai vis tikslesni, kartais daiktą kūdikis paima „pincetu“ - nykščiu ir smiliumi.
Kūdikis randa daiktus, paslėptus po uždangomis.
Pradeda valgyti pirštais - tai smagaus „terliojimo“ periodas mamai.
Laiko duotą šaukštą.
Paima ir ką nors daro (daužo, mojuoja) su dviem daiktais, laikydamas juos skirtingose rankose.
Konsultuoja kineziterapeutė Tatjana Matekonis:
Naudingi patarimai 9-10 mėnesių kūdikiui
- Vis dažniau skatinkite mažylį atsistoti. Tai padarysite, jei leisite jam žaisti, klūpint prie baldų ar žemesnio stalo. Nepasiekęs norimo daikto, jis bandys temptis į viršų ir stotis.
- Pamodeliuokite taisyklingą atsistojimą - iš klūpimos padėties statyti vieną koją, ja atsispirti ir pristatyti antrą koją.
- Padėliokite vaikui rūpimus daiktus 1 m atstumu - taip priversite jį pažingsniuoti pristatomu žingsneliu.
- Dažnai tėveliai nori vedžioti šio amžiaus mažylius už dviejų rankų. Atminkite, kad ne visi šiame amžiuje jau yra pasirengę tai daryti. Ėjimas - sudėtingas judesys, reikalaujantis geros liemens kontrolės bei koordinacijos. Veskite vaiką tik tuomet, kai jaučiate, kad jo liemuo yra stabilus (netaisyklingas vedžiojimas: vesti vaiką už abiejų rankų, rankos pakeltos virš galvos ir visas kūnas pasviręs į priekį).
- Norint pagerinti liemens kontrolę, leiskite mažyliui kažką stumti. Tai gali būti stumdukas, vežimėlis ar tiesiog didelė žaislinė mašina. Nesirinkite vaikštynės. Teigiama, kad, ją naudojant, vaikas ilgiau mokosi eiti savarankiškai.
- Norint palavinti smulkiąją motoriką, leiskite plėšyti arba glamžyti popierių.
- Lavinant eiseną, tik ką pradėjusiam vaikščioti mažyliui duokite kažką neštis rankoje. Tai apsunkina CNS (centrinės nervų sistemos) darbą. Ji jau turės kelias užduotis - kontroliuoti ėjimą ir nepamesti iš rankos daikto.
- Kūdikį taip pat gali sudominti dalinimosi žaidimai, kurie dar ir pratina vaiką atiduoti sugriebtus, draudžiamus daiktus. Pasiūlykite vaikui žaislą, o vėliau paprašykite jį atiduoti jums ar paduoti kitam žmogui.
- Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
Maždaug 9-ąjį mėnesį reikėtų tikėtis paskutinio ryškesnio augimo šuolio. Augimo šuolis paprastai trunka 2-3 dienas, tačiau kartais gali tęstis iki savaitės.
11-12 mėnesių: savarankiško judėjimo pradžia
Šiuo laikotarpiu vis daugiau laiko mažylis praleidžia stovėdamas.
Vaikas jau beveik nebešliaužioja, juda ropodamas.
Dažnai stojasi prie baldų, vėliau net ir prie sienų ar veidrodžių.
Vis dažniau juda, eidamas pristatomu žingsniu, o ropoja tik tada, kai pasiekti tikslą reikia greitai.
Beje, ropojimo tempas būna labai intensyvus.
Šio amžiaus vaikutis jau nori stotis iš padėties ant keturių.
Pradžioje krenta, bet, atkakliai bandydamas, išlavina šį judesį.
Stovėdamas vaikas vis dažniau paleidžia rankytes - lieka remtis pilvu į baldą arba tiesiog užsimiršta, žaisdamas abiem rankytėmis.
Nukritus žaislui, bando tūptis ir jį pasiimti.
Beveik metukų mažylis labai mėgsta lipti.
Tai gana sudėtingas judesys, reikalaujantis remtis ir išlaikyti kūno svorį ant vienos kūno pusės, o kitoje pusėje lenkti koją.
12 mėnesio pabaigoje dauguma jau drąsiai eina, laikydamiesi viena ranka už baldo ar už tėvelių rankos.
Savarankiškai eidami, plačiai stato kojytes, taip padidindami atramos plotą.
Kūdikio raidos stebėjimas
Stebėti kūdikio augimą ir vystymąsi per pirmuosius dvejus metus yra būtina jo fizinei, pažintinei ir emocinei gerovei.
Įvertinti raidą naudinga visada.
Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančiais ir kartais ne ypatingai malonias procedūras.
Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį.
Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje.
Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego.
Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.
Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą.
Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda.
Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales.
Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt.
Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių.
Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo.
Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius.
Kauno klinikose dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra, tad esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą.
Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys.
Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje.
Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti.
Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą).
Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems.
9 mėnesių amžiaus kūdikio raidos patarimai:
Filmuotoje medžiagoje galėsite išvysti, kaip mokyti kūdikį atsisėsti, pereiti į padėtį ant pilvo/keturpėsčią, ropoti, atsistoti prie atramos, atsiklaupti iš stovimos padėties ir atsisėsti, taip pat kaip lavinti pusiausvyros ir atramos reakcijas sėdint ir gulint ant pilvo, didžiojo kamuolio.
Pateikiami mankštos elementų pečių juostos, nugaros raumenų lavinimui gulint ant pilvo ir/ar didžiojo kamuolio.
Nuorodos į papildomą informaciją
Savarankiško tualeto mokymosi patirtis
Kiekvienas kūdikis yra unikalus, o vystymosi etapai gali skirtis.
Kai kurie kūdikiai pasiekia etapus anksčiau, o kiti gali užtrukti šiek tiek ilgiau.
Norint užtikrinti, kad jis klestėtų, labai svarbu stebėti kūdikio augimą ir vystymąsi.
Suprasdami jo fizines ir emocines gaires, galite būti labiau pasitikintys savo globos kelione.
Jei nerimaujate dėl savo kūdikio vystymosi, nedvejodami kreipkitės į savo pediatrą.
